- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- e2YT-59-884/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Valinskytė
- Pareiškėjas
- M. L., Suinteresuoto
- Suinteresuotas asmuo
- V. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Mindaugas Piekus
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Suinteresuoto asmens V. R. atstovams rūpintojai ir globėjai L. R., advokato padėjėjui Mindaugui Piekui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. L. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. R., V. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba), valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja prašo atnaujinti jai įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo G. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti. Nurodė, kad faktiškai Norvegijoje gyvena nuo 2007 metų, nors išvykimą deklaravo (duomenys neskelbtini). Tėvai G. R. ir V. R. buvo sudarę santuoką, jiems gimė vaikai - pareiškėja M. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini). Tėvui mirus pareiškėjai buvo 17 metų, tačiau jau nuo 2005 metų su tėvais nebegyveno, nes tėvai ja negalėjo pasirūpinti dėl alkoholio vartojimo, ji gyveno su teta B. M., jos gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Tapusi pilnamete (duomenys neskelbtini) išvyko į Norvegiją užsidirbti pragyvenimui. Po tėvo mirties į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nebebuvo galimybės grįžti ir apsistoti, nes buvo atjungta elektra, užkaltos durys, kad niekas nepatektų į namus ir tam įtakos turėjo jos motinos V. R. sesuo L.. (Duomenys neskelbtini) metų rudenį gimė pirmas sūnus, o (duomenys neskelbtini) metais – antras, 2014 metais jai buvo atlikta kojos operacija, apie pusmetį turėjo nedarbingumą bei reabilitaciją. 2015 metais grįžo į Lietuvą ir mamos sesers prašymu nuvyko į Skuodo rajono notarų biurą dėl tėvo palikimo, tačiau nepavyko susitvarkyti dokumentų, neturėjo galimybės likti Lietuvoje kelis mėnesius, nes dirbo ir turėjo išlaikyti šeimą ir nepilnamečius vaikus. Be to, nuvykus į notarų biurą, jai nebuvo žinoma, kad reikia kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kad reikalinga priimti tėvo palikimą atsiradusį po jo mirties. Vaikystė šeimoje, kurioje ištisai buvo vartojamas alkoholis, buvo sunki, tėvai nepadėjo įgyti išsilavinimo, abu tėvai turėjo priklausomybę alkoholiniams gėrimams, jai buvo sunku suprasti paveldėjimo teisinius klausimus ne tik tuo metu kai mirė tėvas, bet ir dabar, nes Lietuvoje galiojančius įstatymus išmano visiškai minimaliai, o Norvegijoje galiojanti tvarka yra labiau žinoma. Niekada neatsisakė po tėvo mirties likusio palikimo, nesuprato, kad reikalinga kreiptis į notarų biurą ir priimti turtą, likusį po tėvo mirties, o dar labiau nesuprato, kad palikimui priimti yra praleidusi įstatymų nustatytą terminą. Nors daug metų gyvena Norvegijoje, visada pasirūpino likusiu tėvo turtu, žino turto buvimo vietą, samdo žmogų, kad prižiūrėtų aplinką, nupjautų žolę. Kiekvienais metais grįžta į savo gimtinę, į tėvų namus, ir dabar mato, kad turtui, gyvenamajam pastatui yra reikalingas remontas, reikalinga sutvarkyti šildymo sistemą, tačiau turtas yra likęs registruotas mirusio tėvo vardu, o tokiems remontams yra reikalingos pernelyg didelės išlaidos, todėl norėtų teisiškai susitvarkyti dokumentus savo vardu, kad galėtų sutvarkyti pastatą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžio metu pareiškėja prašymą palaikė, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoto asmens V. R. rūpintoja ir globėja L. R. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti, nurodė, kad pareiškėja, nors ir buvo tėvo mirties dieną nepilnametė, bet, jai sulaukus pilnametystės, įstatyme numatytais terminais dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Praėjus trims dienoms po pareiškėjos pilnametystės, jos mama kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, su pareiškėja buvo susisiekta telefonu ir ji buvo informuota apie tai, kad mama ruošiasi priimti po pareiškėjos tėvo mirties atsiradusi palikimą. Tai teismo posėdžio metu patvirtina pati pareiškėja. Jai ne kartą ir ne du buvo skambinta ir prašyta atvykti į Lietuvą, nuvykti pas notarę susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. 2014 metais pareiškėja dalyvavo senelio laidotuvėse, buvo prašoma M. nuvykti į notarų biurą. Pareiškėja terminą palikimui priimti yra praleidusi nepateisinamai ilgai, neįrodė, kad egzistuoja tam tikri jos interesai, kuriuos termino neatnaujinimas iš esmės pažeistų. Pareiškėja po tėvo mirties atsiradusiu palikimu nesirūpino, neišreiškė valios priimti palikimą, žinojo apie tai, kad jos tėvas mirė, taip pat žinojo apie tai, kad po tėvo mirties yra likęs palikimas, nepaisant to, nesant jokių objektyvių priežasčių net po 2015 metų apsilankymo pas notarą nesitvarkė palikimo priėmimo. Pareiškėjos mama teismo sprendimu pripažinta neveiksnia ir ribotai veiksnia, jos globėja skirta sesuo - L. R.. Sprendžiant klausimą dėl globėjo paskyrimo, pareiškėja noro prižiūrėti ir rūpintis savo mama neišreiškė. 2025 m. spalio 28 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinio skyriaus sprendimu „Dėl dalyvumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, netekto dalyvumo procentų Nr. STS-9151“ V. R. neterminuotai nustatytas 20 procentų dalyvumo lygis ir 80 procentų netekto dalyvumo lygis, jai taip pat nustatytas II lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. V. R. gaunamos pajamas nėra didelės. Termino palikimui priimti atnaujinimas pažeistų V. R. interesus, nes ji per įstatymo numatytą terminą palikimą priėmėme, būtų pažeistas civilinių santykių stabilumo principas. Pareiškėja jau daugybę metų gyvena ir dirba Norvegijoje, ten yra susikūrusi savo gyvenimą, todėl termino palikimui priimti neatnaujinimas nepažeis pareiškėjos interesų, nes pareiškėja savo pareiškime nėra nurodžiusi jokių objektyvių priežasčių, kad teismas atnaujintų terminą palikimui priimti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
4. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens V. R. atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Prašė pareiškimą atmesti.
5. Suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, bylos nagrinėjime nedalyvaus.
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad institucija nėra gavusi jokios informacijos apie galimą G. R. palikimo perėjimą valstybei. Jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus bei faktines bylos aplinkybes, neiškiltų jokių abejonių dėl to, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, neprieštarautų, kad teismas tenkintų pareiškėjos prašymą. Atstovui negalint dalyvauti teismo posėdyje, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
7. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo G. R. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl G. R. palikimui priimti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. R. ir G. R. buvo sutuoktiniai, kuriems santuokos metu gimė vaikai V. R. ((duomenys neskelbtini)) ir pareiškėja M. L. ((duomenys neskelbtini)). G. R. (duomenys neskelbtini) mirė, po jo mirties liko dalis buto ir žemės sklypai. Paveldėjimo bylos duomenimis nustatyta, kad Skuodo rajono notarų biure 2008 m. kovo 19 d. registruotas V. R. pareiškimas apie palikimo priėmimą, jame nurodyti kiti įpėdiniai – vaikai M. R. (pareiškėja) ir V. R.. Skuodo rajono notarų biuro 2008 m. kovo 19 d. liudijime nurodyta, kad po G. R. mirties užvesta paveldėjimo byla, palikimą priėmė turto įstatyminė įpėdinė V. R., paveldimą turtą sudaro dalis gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), 0,60 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), miškas, esantis ten pat, sumokėta investicinių čekių suma už išpirktą žemės sklypą prie pastatų.
9. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl termino palikimui, atsiradusiam G. R. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), priimti. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576-578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
10. Pareiškėja nurodo, kad terminą palikimui priimti praleido dėl šių priežasčių: tėvui mirus jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, tėvai pareiškėja nesirūpino dėl alkoholio vartojimo, todėl ji gyveno pas tetą, tapusi pilnamete išvyko į Norvegiją, (duomenys neskelbtini) metais ir (duomenys neskelbtini) metais jai gimė vaikai, kuriais reikėjo rūpintis, 2014 metais buvo atlikta kojos operacija, 2015 metais nuvykus pas notarą dėl tėvo palikimo neturėjo galimybės ilgiau likti Lietuvoje, jai nebuvo žinoma, kad reikia kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
11. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad, vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
12. Tai, kad asmuo gyvena kitoje valstybėje, savaime netraktuojama kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, asmuo gali kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek pats asmeniškai į notarą, tiek ir pasinaudodamas diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimdamas palikimą per atstovą, kreipdamasis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę ir lemianti termino praleidimo svarbumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija. 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154- 378/2017; 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
13. Pareiškėjo tėvo mirties dieną buvo nepilnametė ((duomenys neskelbtini) metų), nustatyta, kad jos motina V. R. kreipėsi dėl paveldėjimo bylos užvedimo į notarą (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus trims dienoms po to, kai pareiškėja tapo pilnametė. Pareiškėja neneigia, kad su ja buvo susisiekta telefonu ir ji buvo apie tai informuota, pareiškėja pati nurodė, kad buvo nuvykusi 2015 metais pas notarą dėl tėvo palikimo, bet teigia neturėjusi galimybės ilgiau likti Lietuvoje, nes turėjo išvykti į Norvegiją. Teismo posėdžio metu nurodė, kad grįžta į Lietuvą kas dvejus ar vienerius metus. Nuo pareiškėjo tėvo mirties iki kreipimosi į teismą su pareiškimu atnaujinti terminą palikimui priimti yra praėję daugiau kaip šešiolika metų, tokios trukmės terminas veiksmų turtui paveldėti neatlikimas negali būti pateisinamas palikimą siekiančio priimti asmens gyvenimu kitoje valstybėje, rūpinimusi vaikais ar nežinojimu, kad palikimui priimti reikia atlikti tam tikrus veiksmus per įstatymo nustatytą terminą.
14. Nagrinėjamu atveju pasisakytina, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 21 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo.
15. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. teismo sprendimu V. R. pripažinta ribotai veiksnia tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse bei pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių santykių srityse, tarp kurių ir paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), jos sesuo L. R. paskirta rūpintoja srityse, kuriose V. R. pripažinta ribotai veiksnia, ir globėja tose srityse, kuriose V. R. pripažinta neveiksnia. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad jai nustatytas 20 procentų dalyvumo lygis ir 80 procentų netekto dalyvumo lygis, jai taip pat nustatytas II lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, V. R. gaunamos pajamas nėra didelės, atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti, būtų pažeisti jos turtiniai interesai. Sutiktina su atsiliepime nurodytais argumentais, kad pareiškėja gyvena ir dirba Norvegijoje, yra susikūrusi savo gyvenimą, nėra pagrindo manyti, kad neatnaujinus termino, jos turtinė akivaizdžiai pablogėtų ar būtų kitų neigiamų padarinių. Nuo palikimo atsiradimo praėjo šešiolika metų, pareiškėja nenurodė objektyvių priežasčių, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis.
16. Darytina išvada, kad byloje nenustatyta įstatymo numatyto termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, kurios būtų pripažintinos svarbiomis, todėl pareiškimas netenkintinas. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas vertinti, kad pareiškėja priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
17. Suinteresuotam asmeniui V. R. suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 376,66 Eur. CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad, nagrinėjant ypatingosios teisenos bylas, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Nors pareiškėjos ir suinteresuoto asmens interesai šioje byloje yra priešingi ir pareiškėjos pareiškimas atmestas, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti iš pareiškėjos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.