Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. O. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. M., R. K., R. K., Valstybinei įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas tuo, jog pareiškėjos vyras J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas – 45,72 kv. m. bendro ploto butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Butas buvo įgytas santuokoje (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-1141. Prieš mirdamas J. K. testamento nepaliko. Po sutuoktinio mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, nes tame bute gyvena iki šiol, moka visus komunalinius mokesčius. Iš karto po vyro mirties į notaro biurą dėl palikimo nesikreipė, kadangi manė, kad jai vis tiek bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusio sutuoktinio palikimą. Dėl sutuoktinio palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą į notarą kreipėsi dukra G. M., tačiau jai nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Sūnus R. K. į tėvo palikimą nepretenduoja.

Liudytoja R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjos kaimynė. Patvirtino, kad pareiškėja su vyru gyveno bute, kuriame po J. K. mirties gyvena ir iki šiol.

Liudytojas E. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad puikiai pažįsta pareiškėją. Patvirtino, kad po J. K. mirties pareiškėja liko gyventi bute, naudojosi visu likusiu turtu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis ir suinteresuotų asmenų G. M., R. K. ir R. K. tėvas J. K. (b. l. 7, 9, 10). Po pareiškėjos sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi mirusiojo duktė G. M., 2007 m. balandžio 4 d. pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 8). Pareiškėja ir jos miręs sutuoktinis bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-1141, turėjo įgiję nekilnojamąjį turtą – 45,72 kv. m. bendro ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Jame pareiškėja gyvena iki šiol (b. l. 13, 14). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja ir kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji po savo sutuoktinio ir suinteresuotų asmenų tėvo J. K. mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes pareiškėjai kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.;). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog po jos sutuoktinio ir suinteresuotų asmenų tėvo J. K. mirties pareiškėja A. O. K. faktiškai priėmė palikimą, nes ir toliau gyveno jai ir mirusiajam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklaususiame nekilnojamajame turte – 45,72 kv. m. bendro ploto bute su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), juo naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, toliau naudojosi bendrai su sutuoktiniu užgyventais baldais, buities ir elektros prietaisais, namų apyvokos daiktais ir pan. patvirtino į bylą pateikti įrodymai – pažymos ir mokėjimų duomenys iš paslaugas teikiančių įmonių: UAB „Prienų butų ūkis“ (b. l. 15), AB „Prienų šilumos tinklai“ (b. l. 16), UAB „Prienų vandenys“ (b. l. 17), suinteresuotų asmenų, pareiškėjos vaikų G. M., R. K. ir R. K. paaiškinimai rašytiniuose atsiliepimuose, taip pat suinteresuoto asmens R. K., liudytojų R. S. ir E. A. paaiškinimai ir parodymai teismo posėdyje (CPK 178, 186, 197 straipsniai). Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėja A. O. K. po savo sutuoktinio ir suinteresuotų asmenų tėvo J. K., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo J. K. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Dalyvaujančių byloje asmenų išlaidos neatlygintinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Valstybė šioje byloje patyrė 13,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu (b. l. 5) pareiškėjai A. O. K. suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų parengimu iš šalių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.