Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 6 dalies 5 ir 6 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 69 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 75 straipsnio 6 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą 3 057,98 Eur dydžio turtinę žalą per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. gegužės 15 d., apie 12.18 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę Nr. 36, esančią (duomenys neskelbtini), ir buitinės technikos skyriuje iš prekių ekspozicijos stendo paėmė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 799,99 Eur vertės turtą – automatinį kavos aparatą „Philips EP5549/70PCIP“, ir jį išsinešė pro kasų zonoje esantį parduotuvės įėjimą-išėjimą už jį nesumokėjęs, taip pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 799,99 Eur vertės turtą;

II. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės – sušvelninti bausmę, paskiriant baudą arba švelnesnę alternatyvią bausmę, bei, individualizuojat bausmę, atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažinimą, bendradarbiavimą, visišką žalos atlyginimą, socialinius ryšius, darbą).

2.1. Skunde nurodo, kad jis visiškai prisipažino ir bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, ikiteisminio tyrimo metu pateikdamas išsamius paaiškinimus, prisipažino dėl visų veikos epizodų, neneigė kaltės, padėjo nustayti aplinkybes. Jis pilnai atlygino padarytą turtinę žalą – tai patvirtina pastangas atkurti teisinę taiką. Visos šios aplinkybės atitinka BK 59 straipsnyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Taip pat jis turi nuolatinį darbą ir šeimą, socialinius ryšius. Jo izoliavimas nuo visuomenės, nors ir atidėjus bausmės vykdymą, būtų neproporcingas, yra nebūtinas – bausmės tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis.

2.2. Paskirta bausmė yra per griežta. Pagal BK 54 straispnį, teismas turi taikyti švelnesnę bausmę, jei griežtesnės bausmės paskyrimas nėra būtinas teisingumo principui įgyvendinti. Šiuo atveju, nėra duomenų, kad alternatyvi bausmė, pavyzdžiui bauda, neužtikrintų bausmės tikslų. Mano, kad baudos bausmė atitiktų protingumo ir proporcingumo principus. Be to, teistumas neturėtų lemti griežtos bausmės, kai reali žala buvo pašalinta ir jo elgesys teigiamas – nors anksčiau ir buvo teistas, tačiau nuo tada yra įsidarbinęs, sukūręs šeimą, stengiasi integruotis į visuomenę. Naujos nusikalstamos veikos padarytos esant sudėtingoms asmeninėms aplinkybėms, dėl kurių prisipažįsta ir gailisi, o savo elgesį vertina kritiškai ir daugiau taip niekada nesielgs.

3.4. Teismo parinkta bausmė ir jos dydis atitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, suderina bausmės neišvengiamumą su galimybe pataisyti nuteistąjį neizoliuojant nuo visuomenės, o nuteistojo nurodomi asmeniniai ir socialiniai motyvai ar finansiniai sunkumai, kurie buvo žinomi ir vertinti pirmosios instancijos teisme, savaime nepaneigia padarytos veikos pavojingumo ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis nesutinka su paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo skirti švelnesnę bausmės rūšį.

5. Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė.

7. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, parinkdamas D. G. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas vienas tęstinis nesunkus nusikaltimas, kurio keturi epizodai baigti, o vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, veika padaryta tiesiogine tyčia, turtinė žala nėra atlyginta. Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y., kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat apylinkės teismas įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, t. y. kad jis turi šeimą, dirba, anksčiau buvo teistas. Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistajam buvo paskirtos baudos bausmės, paskutiniu 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 182 staripsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirta arešto bausmė, jos vykdymą atidedant BK 75 straipsnio pagrindu. Visos aptartos aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie tai, kad anksčiau teismų paskirtos baudos ir arešto bausmė neturėjo jokios įtakos jo elgesiui, nepaveikė, kad nebenusikalstų. Be to, nuteistasis per pastaruosius vienerius metus eilę kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra.

8. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės tikslai bus pasiekti D. G. paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį vienu trečdaliu, tai yra iki 8 mėnesių laisvės atėmimo. Taip pat teismas taikė BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo, darydamas išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė visas nagrinėjamai bylai aktualias įstatymo nuostatas, švelninančias nuteistojo teisinę padėtį.

9. Atkreiptinas dėmesys, jog atidėjus D. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam suteikiama galimybė pasitaisyti, įrodyti, kad jis padarė išvadas ir keičia savo elgesį, išsaugoti socialinius ryšius, t. y. neizoliuojant nuo visuomenės, nenutraukiant jo turimų socialinių ir darbinių ryšių. D. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant tarpusavyje suderintas pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 6 dalies 5 ir 6 puktuose, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

10. Apeliantas skunde nurodo, jog pilnai atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Skundžiamu nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 3057,98 Eur turtinei žalai atlyginti. Kaip minėta, jokių duomenų apie žalos atlyginimą į bylą nepateikta.

11. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog D. G. paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją pakeisti kita – švelnesne bausme, nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.