- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- I-3709-426/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03687-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 1.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant V. S. (V. S.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš Lukiškių TI-K priteisti 30 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-3, 4-5).
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog jo laisvė nuo 2013-09-09 iki 2015-03-30 buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Nurodė, kad Lietuvos higienos normose HN 76:1999; HN 76:2010 numatyta, jog vienam kaliniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto, tačiau šiuo metu Lukiškių TI-K kameros yra perpildytos ir higienos normų šiai dienai neatitinka. Pareiškėjas nurodė, kad, būdamas mažesnėje erdvėje, nei numato reikalavimai, patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais, dėl to pareiškėjui yra sutrikęs miegas, jaučia nuolatinę depresiją. Pareiškėjo teigimu, kamerose yra tik 2 kėdės, o suimtųjų 4, taip pat kamerose veisėsi tarakonai, patalpose neužtikrinamas tinkamas apšvietimas, kamerose įrengtas tualetas buvo atviras, jame nebuvo įrengtos atskiros ventiliacijos sistemos, kas mėnesį gaudavo tik vieną ritinėlį tualetinio popieriaus, kurio užtekdavo tik trims dienoms, kamerų sienos ir lubos padengtos pelėsiu. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad skalbti rūbus reikėjo rankomis šaltu vandeniu, o dėl kameroje buvusios drėgmės rūbai nedžiūdavo, taip pat nusiprausti duše buvo galima tik kartą per savaitę 10 minučių, o dėl blogos dušų būklės, to padaryti kartais nepavykdavo.
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K, atstovaujantis Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 11-18) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjas savo skundą grindžia netekusia galios Lietuvos higienos norma. 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) (toliau – ir Higienos norma), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Atsiliepime teismui pateikė duomenis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2013-09-09 iki 2014-12-11 – kamerų plotus, kartu laikomų asmenų skaičių.
Taip pat buvo pažymėta, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimaliai leistina tardymo izoliatoriuje laikyti 625 asmenis. Pabrėžė, jog leistina norma viršijama, dažniausiai laikoma iki 1 000 asmenų. Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o, vykdydama teismų nuosprendžius ir nutartis, jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublik?s suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų suimtųjų ir nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.
Pažymi, kad dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos, ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas, tačiau siekiama, kad tokiomis sąlygomis asmenys būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Pabrėžė, jog administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose.
Lukiškių TI-K nurodo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat naikindavo vabzdžius ir graužikus, prižiūrėdavo patalpas, vykdydavo profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Lukiškių TI-K paaiškino, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.
Kameroje pagal Lietuvos higienos normas įrengtas sanitarinis mazgas, šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.
Atkreipė dėmesį, kad skundžiamuoju laikotarpiu Lukiškių TI-K tam tikrais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, taip pat tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo nebuvo įstaigoje.
Lukiškių TI-K teigimu, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad atsakovo įgaliotos institucijos pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad ginčo atveju nėra visų įstatyme numatytų sąlygų, kurioms esant kyla valstybės civilinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, kad nuo 2013-09-09 iki 2015-03-30 Lukiškių TI-K buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų, kadangi vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė normatyvinių reikšmių, kameroje trūko kėdžių, veisėsi tarakonai, patalpose nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas, kamerose įrengtas tualetas buvo atviras, tualete nebuvo įrengtos atskiros ventiliacijos sistemos, kas mėnesį gaudavo tik vieną ritinėlį tualetinio popieriaus, kurio užtekdavo tik trims dienoms, kamerų sienos ir lubos padengtos pelėsiu. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad skalbti rūbus reikėjo rankomis šaltu vandeniu, o dėl kameroje buvusios drėgmės rūbai nedžiūdavo, taip pat nusiprausti duše buvo galima tik kartą per savaitę 10 minučių, o dėl blogos dušų būklės, to padaryti kartais nepavykdavo. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių neteisėtų veiksmų patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, stresu, pažeminimu, dėl to sutriko miegas, jaučia nuolatinę depresiją.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.
CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo nurodytu atveju.
Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, procesiniuose sprendimuose ne kartą nurodė, jog aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).
Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Byloje nėra ginčo dėl Lukiškių TI-K atsiliepime teismui pateiktų duomenų (b. l. 11-18) apie pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2013-09-09 iki 2014-12-11 teisingumo bei išsamumo. Matyti, kad 2013-09-09, 2013-10-15, 2013-11-13, 2013-11-30, 2013-12-02, 2013-12-11, 2014-01-06, 2014-03-06, 2014-03-20, 2014-03-26, 2014-04-17, 2014-05-05, 2014-05-08, 2014-05-14 puse dienos, 2014-05-15 – 2014-05-19, 2014-06-05, 2014-06-07 – 2014-06-09, 2014-06-15, 2014-06-17, 2014-08-28, 2014-08-28, 2014-08-31 – 2014-09-04, 2014-11-27, 2014-12-01 - 2014-12-02 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.
Kitu įkalinimo laikotarpiu (291 su puse dienos) pareiškėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 m², t. y. neatitiko Įsakymo 1.3.1. p. nurodytos minimalios normos.
Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiškėjo teiginiai, jog kamerose nebuvo užtikrintos higienos sąlygos ir tuo buvo pažeistos jo teisės, iš esmės yra pagrįsti. Toks, analogiškos aptartai, teisinės situacijos vertinimas ir aiškinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013-07-09 nutartis adm. b. Nr. A822-1427/2013; 2013-02-11 nutartis adm. b. Nr. A662-410/2013 ir kt.).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmę ir mastą, daro išvadą, kad jie negali būti vertinami kaip vienkartiniai ar trumpalaikiai, t. y. tokio pobūdžio, iš kurių negali būti kildinama neturtinė žala. Be to, aplinkybė, kad nepriimtinomis sąlygomis kalinamas asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje V. S. prieš Lietuvą). Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose kalintiems (sulaikytiems) asmenims buvo skiriama mažiau nei 3 m² asmeninės erdvės, yra pripažinęs, kad kamerų perpildymas buvo toks rimtas, kad šios aplinkybės konstatavimas savaime reiškia Konvencijos 3 str. pažeidimą (2009-17-16 sprendimas byloje Sulejmanovic prieš Italiją; 2007-12-06 sprendimas byloje Lind prieš Rusiją; 2007-06-21 sprendimas byloje Kantyrev prieš Rusiją). Tokiu atveju, nebūtina nustatinėti kitų pareiškėjo skundo aspektų, susijusių su nepriimtinomis kalinimo sąlygomis.
Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiškėjo skundo reikalavimas toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iš netinkamų laikymo sąlygų, t. y. pažeidžiant normatyvines vienam asmeniui tenkančias gyvenamojo ploto normas, iš esmės yra pagrįstas.
Dėl kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų
Dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad kameroje yra tik dvi kėdės, o kalinių būdavo 4 teismas pasisako, kad šiuos nepatogumus pareiškėjas sieja su gyvenamųjų kamerų ploto trūkumu, todėl jo nurodytos aplinkybės nevertinamos kaip atskiri žalos padarymo pagrindai ir vertintinos kaip kamerų ploto reikalavimo pažeidimo dalis.
Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo parazitų. Atsakovės atstovas nurodė, kad, siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Pagrįsdamas teiginius, atsakovės atstovas pateikė su UAB „Dezinfa“ sudarytą 2013-12-30 sutartį Nr. VLN-P-2013/255, iš kurios matyti, kad UAB „Dezinfa“ įpareigojo du kartus per mėnesį atlikti parazitų kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 88-91). Be to, su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudaryta 2015-01-02 paslaugų teikimo sutartis Nr. 575/18, iš kurios matyti, kad UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ įsipareigojo keturis kartus per mėnesį atlikti parazitų kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 92–94). Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K yra sudarytos kenkėjų priežiūros ir naikinimo darbų sutartys, tai, kad byloje nenustatyta minėtų sutarčių pažeidimų, duomenų, kad pareiškėjas dėl nurodytų pažeidimų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administracija ar kitas įstaigas taip pat nėra, pareiškėjo argumentai, dėl parazitų atmestini kaip nepadrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas. Higienos normos 76:2010 22 punkte nustatyta, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, o 23 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė nei 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. VVSC 2013-09-24 patikrinimo akte (patikrinimas pradėtas 2013-09-09, baigtas 2013-09-09 ir 2013-09-24) (b. l. 34-35) nustatyta, kad kameroje Nr. 145 naktinė dirbtinė apšvieta buvo 21 lx, tai neatitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas kameroje Nr. 145 buvo kalinamas nuo 2013-09-10 iki 2013-09-23. Darytina išvada, kad jam kalint kameroje Nr. 145 nuo 2013-09-10 iki 2013-09-23 buvo pažeisti HN 76:2010 23 punkto reikalavimas.
Pareiškėjas teigia, kad patalpose įrengtas tualetas buvo atvirtas, todėl juo naudotis buvo priverstas visų akivaizdoje, taip pat nurodė, kad tualete nebuvo atskiros ventiliacijos sistemos. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa, kuri turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Tačiau atsakovas atsiliepime nepaneigė pareiškėjo argumento, kad sanitariniame mazge nėra atskiros oro šalinimo sistemos. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti HN 76:2010 21 punkto pažeidimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kas mėnesį gaudavo tik vieną ruloną tualetinio popieriaus, kurio užtekdavo tik trims dienoms. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas vyrams per mėnesį išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus. Tai, kad pareiškėjui minėtos higienos priemonės nepakanka, negali būti traktuojama kaip Lukiškių TI-K administracijos netesėti veiksmai.
Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad į dušą vedamas tik vieną kartą per savaitę, ir juo galėdavo naudotis 10 minučių. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Higienos normos 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę ir į tai, kad ginčo byloje pareiškėjas nepateikė įrodymų, dėl jam suteikiamo trumpesnio laiko nusiprausti, nei numatyta minėtame įsakyme, konstatuojama, kad Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų nėra.
Pareiškėjas nurodė, kad skalbti rūbus reikėjo rankomis šaltu vandeniu, o dėl kameroje buvusios drėgmės rūbai nedžiūdavo. Lukiškių TI-K turi pareigą užtikrinti Higienos normos 64 punkte nustatytą reikalavimą, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Minėta nuostata imperatyviai nustato, kad atsakovas veikiančiose skalbyklose privalo sudaryti sąlygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-236-858/2015). Šiuo atveju Lukiškių TI-K nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjui sudarytas galimybes skalbti ir džiovinti drabužius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius ir taip Lukiškių TI-K pažeidė Higienos normos 64 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas teigia, kad kamerų sienos ir lubos buvo padengtos pelėsiu. Ginčo laikotarpiu galiojusioje Higienos normoje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas); šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 proc., oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas). Į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 22-87) nepatvirtina pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių – pelėsių ant lubų ir sienų pareiškėjo buvimo atitinkamose Lukiškių TI-K kamerose metu. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis ir pareiškėjui nepateikus jo teiginius patvirtinančių įrodymų, Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nėra pagrindo konstatuoti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl nurodytų aplinkybių būtų kreipęsis į kalinimo įstaigos administraciją ar kitas institucijas, atsakingas dėl higienos normų reikalavimų laikymosi.
Atsižvelgiant į pareiškėjo kalinimo minėtomis sąlygomis trukmę (291,5 dienos), konstatuotina, kad dėl kalinimo perpildytose kamerose kilę nepatogumui užsitęsė pernelyg ilgai, jų intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias (Konvencijos 3 str.), todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kurie negali būti kompensuojami vien tik jo teisių pažeidimo pripažinimu.
Įvertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjo skundo reikalavimas iš esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, jo prašoma priteisti 30 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, neadekvati patirtiems išgyvenimams. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo neturtinės žalos dydį.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 2 500 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 4p., 127 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti V. S. (V. S.) naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.