Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. D. ir J. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-306-570/2016 pagal ieškovės UAB „Skolų departamentas“ ieškinį atsakovams G. D. ir J. D., tretiesiems asmenims V. R., A. R., L. R., M. R. ir D. K.-R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 2774,78 Eur skolą (1801,40 Eur už komunalines paslaugas ir 973,37 Eur už bendrojo naudojimo patalpų remonto darbus), 243,48 Eur palūkanas (5 proc. metines) už paskutinius 5 metus nuo skolos sumos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų G. D. ir J. D. atstovas advokatas E. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovai neturėjo duomenų apie skolą, nes ginčo patalpomis nesinaudojo. Atsakovai neprivalo sumokėti priskaičiuotos skolos, nes DNSB Nr. 801 pateiktas 2008-09-03 protokolas Nr. 12 yra su trūkumais, neteisingai nurodyti duomenys apie balsavusius už nutarimo priėmimą, dėl to sprendimas dėl numatytų darbų ir pinigų rinkimo yra nepriimtas. Atsakovai įsigijo butą ir garažą be skolų, todėl skolas turi susimokėti asmenys, gavę paslaugas. Iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo DNSB Nr. 801 neinformavo atsakovų apie susidariusią skolą, todėl ginčo santykiams gali būti taikomas CK 6.64 str. 2 d., taigi atsakovams palūkanų skaičiavimo terminas skaičiuojamas nuo 2015-03-12, kai atsakovai gavo ieškinio pareiškimą iš teismo. Atsakovai negavo duomenų apie sudarytą teisių perleidimo sutartį, nors tokią pareigą privalėjo atlikti buvęs kreditorius, atsakovų sutikimas dėl reikalavimo perleidimo ieškovei nebuvo gautas.Trečiasis asmuo A. R. atsiliepime nurodė, jog nuo buto pardavimo 2007 metais ji su šeima gyveno bute nuomininko teisėmis ir mokėjo D. po 2000 Lt kas mėnesį. Kaip jis panaudojo šiuos pinigus, ji nežino, be to, išsikraustydami bute paliko daug vertingo turto. Šeima gyvendama mokėjo visus mokesčius už elektrą, vandenį, o mokėti už garažo ir kito turto pagerinimus yra savininkų, bet ne jos reikalas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimu ieškovės UAB „Skolų departamentas“ reikalavimai patenkinti, teismas priteisė iš atsakovų G. D. ir J. D. 2774,78 Eur skolą, 243,48 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-03-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 47 Eur, žyminio mokesčio, taip pat po 36,20 Eur ieškovės turėtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Priteisė valstybei iš atsakovų G. D. ir J. D. po 10,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad atsakovai G. D. ir J. D. yra 151,54 kv. m ploto buto, esančio Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) , ir 20,67 kv. m ploto garažo, plane pažymėto G-57, savininkai. Šiuos nekilnojamuosius daiktus jie įsigijo 2007-10-17 ir 2007-11-07 pirkimo–pardavimo sutartimis (t .1, b. l. 91–99). Tačiau juos įsigijus, bute liko gyventi pardavėjų dukros R. šeima: V. R., A. R., L. R., M. R., D. K.-R., atsakovus ir R. šeimą siejo nuomos teisiniai santykiai, kurie nutraukti teismo sprendimu, o tretieji asmenys iškeldinti iš buto priverstinai 2014-06-10. Minėtas butas su požeminiu garažu yra 801-ojoje daugiabučių namų savininkų bendrijoje, kuri kaip patalpų administratorė kas mėnesį rinkdavo iš butų savininkų mokesčius už šiukšlių išvežimą, eksploatacines ir kaupiamąsias lėšas, ūkio ir administravimo išlaidas, lėšas už bendrojo naudojimo patalpų ir garažų apšvietimą. Kaip matyti iš pridėtų bendrijos išrašytų sąskaitų, per mėnesį atsakovų butui tai sudarydavo apie 140–143 Lt, o iš viso nuo 2009 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio sudaro 1801,40 Eur. Teismas sprendė, kad pranešimai apie reikalavimo teisės perleidimą buvo siunčiami atsakovams tinkamai – jų buto, esančio Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), adresu, apie reikalavimo perleidimą 2014 m. buvo pranešta viešai – laikraščiuose „Lietuvos žinios“ ir „Laisvas laikraštis“, taip pat 2014-06-16 atsakovų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav. Be to, atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas procesine forma pagal civilinio proceso taisykles (CPK 135, 142 straipsniai), kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas pateikus ieškinį teisme dėl skolos priteisimo. Taigi sprendė, kad atsakovai informuoti apie pasikeitusį kreditorių, skola neišieškota, todėl ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovų skolą.Teismas, nustatęs, kad nuomos sutartis tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų neįregistruota, vadovaudamasis LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 d. 2 p., nusprendė, kad nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems teikiamos komunalinės paslaugos, šių paslaugų teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Todėl priteisė iš atsakovų už komunalines paslaugas nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2012 m. liepos mėn. susidariusią skolą.Teismas vadovavosi byloje Bendrijos 2008-09-03 protokolu Nr. 12. Susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl lėšų rinkimo ar skolinimosi vidaus kiemo (parkingo) ir požeminių garažų pravažiuojamosios dalies remontui (statinio priežiūrai). Už darbotvarkėje numatytus remonto darbus balsavo 65 nariai, prieš 3, o susilaikė 2. Svarstant klausimą, po kiek rinkti iš kiekvieno buto (patalpos) savininko, padaryta aiški skaičiavimo klaida, t. y. parašyta, jog už balsavo 74 balsai, nors protokolo įžanginėje dalyje nurodyta, jog iš viso dalyvavo 70 asmenų. Teismas sprendė, jog už remonto darbus pasisakė 65 asmenys, 2 susilaikė ir tik 3 balsavo prieš, tai, teismo vertinimu, patvirtino dalyvavusių asmenų sąrašas, paskelbtas bendrijos skelbimų lentoje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Apeliaciniu skundu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-01-04 sprendimą skundžia atsakovų G. D. ir J. D. atstovas advokatas E. R..

12.1.Apeliantų atstovas nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ieškinio tenkinimo – teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant materialiąsias teisės normas, kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas prielaidomis, pažeidžiant teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.

12.2. Teismas, priteisdamas įstatymines palūkanas už apskaičiuotas komunalines išlaidas, nevertino aplinkybės, kad atsakovai apie skolos egzistavimą (reikalavimą dėl kiemo ir požeminių garažų pravažiuojamosios dalies remonto bei reikalavimą dėl nesumokėtų komunalinių išlaidų) gavo tik 2015-03-12, kuomet buvo gautas ieškinys iš Marijampolės rajono apylinkės teismo, todėl palūkanos, net ir priteisus skolos dalį už nurodytą remontą, gali būti skaičiuojamos tik nuo ieškinio gavimo dienos;

12.3. Nei reikalavimo teisių perleidėjas, nei ieškovė niekada nesikreipė į atsakovus su prašymu gauti jų sutikimą. Atsakovai taip pat niekada nėra gavę reikalavimo perleidimo sutarties kopijos, išskyrus iš teismo, kartu su ieškiniu (2015-03-12). Todėl jokios teisinės reikšmės neturi ieškovės atlikti veiksmai (pranešimų siuntimas ne atsakovų deklaruotos vietos adresu) iki kreipimosi į teismą momento. Atsakovai gyveno ir gyvena deklaruotose vietose, todėl nebuvo jokių teisinių kliūčių įteikti pageidaujamus dokumentus jiems asmeniškai;

12.6.Teismas nepateikė jokių motyvų, kuo remiantis iš atsakovų ieškovo naudai priteista 72,40 Eur teisinių išlaidų.

Atsiliepimą į atsakovų G. D. ir J. D. atstovo advokato E. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-01-04 sprendimo pateikė ieškovės UAB „Skolų departamentas“ įgaliotas asmuo Ž. B.. Ieškovė nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimą apelianto atstovo nurodytais motyvais.Atsakovai kaip buto savininkai turėjo pareigą rūpintis savo buto išlaikymu, o esant ginčui tarp jų ir nuomininkų – pasidomėti skolos dydžiu ir pan. Kad apeliantai nebuvo pakankamai atsakingi ir rūpestingi turto savininkai, nesudaro pagrindo atleisti juos nuo dalies atsakomybės už sąskaitų apmokėjimą laiku. Todėl apeliantų prašymas palūkanas skaičiuoti tik nuo ieškinio gavimo dienos turi būti atmestas.Teismas pagrįstai nurodė, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tad nėra pagrindo teigti, kad ieškovė neįvykdė LR CK 6.109 str. 1 d. įtvirtinto reikalavimo.

13.4.Teismas teisingai nurodė, kad išlaidos, skirtos vidaus kiemo (parkingo) ir požeminių garažų pravažiuojamosios dalies remontui, yra susijusios su namo priežiūra. Remontas atliktas siekiant bendro turto savybėms pagerinti, namo gyventojų poreikiams užtikrinti, jos priskirtinos prie namo priežiūros paslaugų, buto ir garažo savininkai jomis naudojasi, todėl už jų teikimą taip pat turi susimokėti (LAT 2014-06-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-326/2014).

13.5.Už suteiktas teisines konsultacijas, susijusias su skolos išieškojimu iš atsakovų, dokumentų parengimu, UAB „Teisės departamentas“ ieškovė sumokėjo 250 Lt (72,40 Eur). LR CK 6.249 str. 4 d. 3 p. įtvirtinta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovė patyrė 72,40 Eur (250 Lt) nuostolių, susijusių su atsakovų skolos išieškojimu. Tai patvirtinantys įrodymai pateikti byloje. Šios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, ieškovė jų negalėjo išvengti. Be to, ieškovė turėjo ir daugiau išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, – dviejuose laikraščiuose („Lietuvos žinios“ ir „Lasvas laikraštis“) viešai paskelbė apie reikalavimo perleidimą, tačiau šių išlaidų ieškovė priteisti nereikalavo. Taigi, teismas pagrįstai iš atsakovų ieškovės naudai priteisė jos patirtus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai daroma nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Ši byla nagrinėjama atsakovų G. D. ir J. D. atstovo advokato E. R. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

16.1. Kartu su atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo pateikė antstolio V. M. 2014-06-10 iškeldinimo protokolo kopiją, 2015-08-20 ištuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) dėl V. R. ir A. R. ištuokos įregistravimo kopiją (3 t., b. l. 24–26). Trečiojo asmens su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti į bylą dokumentai nepriimami, nes 2014-06-10 iškeldinimo protokolo kopija byloje yra (1 t., b. l. 98–99), todėl minėto dokumento pakartotinai prijungti nereikia. Trečiojo asmens pateikta 2015-08-20 ištuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) dėl V. R. ir A. R. ištuokos įregistravimo kopija į bylą taip pat nepriimama, tikėtina, kad A. R. galėjo šį dokumentą pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, tačiau to nepadarė. Priešingai, nei teigia trečiasis asmuo A. R., ji buvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio datą ir laiką, nes minėti duomenys buvo paskelbti viešai (2 t., b. l. 114), taigi laikoma, jog trečiasis asmuo apie teismo posėdį žinojo, tad galėjo rašytinius įrodymus į bylą pateikti laiku. Teisėjų kolegija nenustatė būtinybės priimti į bylą trečiojo asmens A. R. pateiktus rašytinius įrodymus prie apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos, todėl atsisako juos priimti (CPK 314 str.).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, aiškiai išdėstė savo poziciją dėl reikalavimo perleidimo sutarties, pabrėždamas, jog atsakovams apie reikalavimo perleidimo faktą buvo pranešta tinkamai, šią teismo išvadą patvirtina byloje surinkti įrodymai. Negalima sutikti su apeliantų atstovo argumentais, kad atsakovai nebuvo tinkamai informuoti apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą. Bylos duomenimis, atsakovams buvo siunčiami pranešimai apie sudarytą tarp UAB „Skolų departamentas“ ir 801 daugiabučių namų savininkų bendrijos reikalavimo perleidimo 2012-09-19 sutartį Nr. SP/12/09/19/2 (1 t., b. l. 21–23) ieškovų asmeninės nuosavybės teise registruoto buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19–20, 26–27, 30–31, 32–33), adresu ir į Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) Kaip nustatyta byloje, atsakovas G. D. gyvenamąją vietą 2008-12-15 deklaravo Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) 1 t., b. l. 108). Tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė netinkamai informavo atsakovus apie reikalavimo perleidimo 2012-09-19 sutartį išsiuntusi atsakovams pranešimą apie sutarties sudarymą adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur patalpos registruotos abiejų atsakovų asmeninės nuosavybės teise, taigi ir atsakovės J. D., taip pat paskelbusi apie reikalavimo perleidimo 2012-09-19 sutartį viešo paskelbimu būdu spaudoje (1 t., b. l. 175–176). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė CK 6.109 str. 1 d., 2 d. reikalavimų nepažeidė.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sudarytos tarp UAB „Skolų departamentas“ ir 801 daugiabučių namų savininkų bendrijos reikalavimo perleidimo 2012-09-19 sutarties Nr. SP/12/09/19/2 vertinimu. Teisėjų kolegija pritaria išvadai, kad sudaryta sutartis yra teisėta ir gali būti skolininkų atžvilgiu vykdoma, taip pat pažymi, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.154 str. 1 d., 6.156 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė ir pradinis kreditorius (801 daugiabučių namų savininkų bendrija) laisva valia sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuri nėra nuginčyta ir galioja visa apimtimi (CK 6.227 str.). Todėl atsakovų atstovo nurodytos apeliaciniame skunde aplinkybės dėl procedūrinių pažeidimų sudarant 2012-09-19 sutartį Nr. SP/12/09/19/2 atmestinos kaip neįrodytos.

19. Atmestinas atsakovų atstovo argumentas, kad atsakovai neprivalo sumokėti įsiskolinimo už komunalinius mokesčius ieškovei ar neprivalėjo mokėti ankstesnei kreditorei 801 daugiabučių namų savininkų bendrijai nei iki reikalavimo perleidimo 2012-09-19 sutarties Nr. SP/12/09/19/2 sudarymo, nei po šios sutarties sudarymo. Šiems argumentams patvirtinti atsakovai pateikė į bylą tarp atsakovų ir J. G., K. G. sudarytą buto pirkimo–pardavimo 2007-10-17 sutartį, teigdami, kad sutarties sąlygose yra aptarta skolų mokėjimo tvarka. Sutarties (1 t., 92) 3.12 p. nurodyta, kad atsakovų iš pardavėjų įsigytos patalpos liko panaudos pagrindu pardavėjų žinioje. Taip pat sandorio šalys sutarė, kad buto eksploatacinės išlaidos (skolos) atsakovams nepereina. Toks pat susitarimas tarp atsakovų ir J. G., K. G. buvo įtrauktas į garažo pirkimo–pardavimo 2007-11-07 sutarties (1 t., b. l. 97) 3.9 punktą, kur nurodyta, kad pirkėjams nepereina įsiskolinimai, jeigu tokių būtų ar atsirastų tuo metu, kai garažą panaudos pagrindu naudos pardavėjai. Atsakovų ir pardavėjų pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos dėl atsiskaitymo už susidariusį iki patalpų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo ar tuo laikotarpiu, kai pardavėjai naudos patalpas panaudos pagrindu, teisėjų kolegijos vertinimu, galioja tik šių sutarčių šalims, o ne tretiesiems asmenims. Todėl neįvykdžius buto pardavėjams įsipareigojimų dėl mokesčių sumokėjimo už suteiktas paslaugas, visus įsiskolinimus ieškovei privalo sumokėti atsakovai, o ne kitas asmuo (CK 6.206 str.).

20. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovai neįregistravę registre patalpų panaudos sutarties, taip pat neinformavę 801 daugiabučių namų savininkų bendrijos apie susitarimą su buto pardavėjais dėl prisiimtų buto pardavėjų įsipareigojimų dėl mokesčių mokėjimo tvarkos, taip pat patys atsakovai nekontroliuodami mokesčių mokėjimo už teikiamas paslaugas ginčo patalpoms, komplikavo situaciją sau nenaudinga linkme. Atsakovai elgėsi neprotingai ir neapdairiai, todėl turi prisiimti visas neigiamas pasekmes dėl susidariusio įsiskolinimo. Atsakovų pateikti į bylą procesiniai dokumentai (Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2012-11-29 sprendimas, Vilniaus apygardos teismo 2013-11-19 nutartis) dėl pardavėjų šeimos narių iškeldinimo iš ginčo patalpų neatleidžia atsakovų nuo pareigos ieškovei sumokėti visus už ginčo patalpas apskaičiuotus mokesčius. Atsakovai veikė savo rizika leidę naudotis patalpomis asmenims, kurie, kaip nustatyta byloje, vadovaujantis teismo sprendimu pagal atsakovų ieškinį, iš ginčo patalpų buvo iškeldinti. Todėl esamoje situacijoje atsakovai privalo prisiimti visus savo veiklos nuostolius, taigi atsiskaityti su ieškove už ginčo patalpoms apskaičiuotas skolas.

21. Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovai nesilaikė pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi už suteiktas paslaugas. Kadangi atsakovai piniginės prievolės nevykdė laiku, kreditorius turi teisę reikalauti minimalių nuostolių atlyginimo. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (LR CK 6.261, 6.210 str.). Taigi, šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Kadangi atsakovai piniginės prievolės laiku nevykdė, ieškovei priteistinos palūkanos sudaro 243,48 Eur.

22. Atmestinas apeliantų argumentas dėl termino palūkanoms skaičiavimo už mokesčių įsiskolinimą. Civilinėse bylose Nr. 2-179-465/2012 ir 2A-1971-262/2013 (1 t., b. l. 100–106) nustatyta, kad atsakovai nuo 2008-06-30 pradėjo rūpintis nuomininkų iškeldinimu iš ginčo patalpų dėl patalpų pardavėjų pirkimo–pardavimo 2007-11-07 sutartinų įsipareigojimų nevykdymo. Kaip nustatyta anksčiau, atsakovai pirkimo–pardavimo 2007-11-07 sutarties pagrindu leido naudotis savo turtu asmenims, kurių šeimos nariai ginčo patalpose gyveno iki 2014-06-10 ir buvo iškeldinti nutraukus su nuomininkais nuomos sutartį (1 t., b. l. 98). Taigi atsakovai negali gintis nežinojimu apie pareigą sumokėti mokesčius už teikiamas paslaugas, nes pareiga susižinoti apie atsakovų įsiskolinimus už teikiamas atsakovų butui paslaugas yra priskirta patiems atsakovams, tačiau atsakovai to nepadarė, taigi elgėsi nesąžiningai, neprotingai, neteisingai, pažeidė CK 1.5 str. 1 d. nuostatas. Šiuo atveju, priešingai nei atsakovai, ieškovė elgėsi sąžiningai pranešusi atsakovams apie reikalavimo perleidimo 2012-09-19 sutarties Nr. SP/12/09/19/2 sudarymą, visais ieškovei žinomais adresais ir paskelbdama viešai spaudoje apie perimtas skolas iš 801 daugiabučių namų savininkų bendrijos. Visiškai neprotingas yra atsakovų argumentas, kad ginčo patalpoms paslaugas teikiančios įmonės ir 801 daugiabučių namų savininkų bendrija nebendradarbiavo su atsakovais, ilgai neinformavusi atsakovus apie mokestines skolas. Kaip nustatyta byloje, atsakovai pirkimo–pardavimo 2007-11-07 sutarties pagrindu perleido panaudos gavėjams pareigą mokėti mokesčius, todėl atsakovai, o ne kiti asmenys, privalėjo domėtis, ar mokami mokesčiai už teikiamas paslaugas jų nuosavybės teise priklausančioms patalpoms. Kaip nustatyta byloje, atsakovai praleido terminus piniginei prievolei įvykdyti, laiku nesumokėję mokesčių, todėl buvo apskaičiuotos palūkanos už skolą ieškovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, palūkanos už mokestinės prievolės neįvykdymą turi būti atsakovams skaičiuojamos nuo 2010-02-23 (2 t., b. l. 46), o ne, kaip nurodė apeliantų atstovas, nuo 2015 m.

23. Iš 801 daugiabučių namų savininkų bendrijos įgaliotinių 2008-08-13 susirinkimo protokolo nutarimų matyti, kad susirinkime nutarta: 1. Atlikti fasado tinkavimo darbus K-2 antroje sekcijoje (nukritęs tinkas). Šiam darbui naudoti kaupiamąsias lėšas. 2. Atlikti vidaus kiemo ir požeminių garažų pravažiuojamosios dalies remonto darbus. Šiems darbams reikalingos papildomos lėšos apie 250 000 Lt, todėl siūloma sušaukti neeilinį bendrijos narių susirinkimą dėl lėšų surinkimo arba skolinimosi iš „Hansa“ banko. Rinkliava siūloma tokia: iš požeminių garažų savininkų po 3000, iš butų savininkų po 1000 Lt. Iš 801 daugiabučių namų savininkų bendrijos 2008-07-19 skelbimo matyti, jog bendrijos nariams (savininkams) pranešta, kad 2008-09-03 19 val. įvyks neeilinis susirinkimas, į kurį kviečiami 801 daugiabučių namų savininkų bendrijos savininkai, darbotvarkėje vienas klausimas: lėšų rinkimas arba skolinimasis vidaus kiemo (parkingo) ir požeminių garažų pravažiuojamosios dalies remontui. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad mokestiniai įsipareigojimai bendrijos nariams (patalpų savininkams) nustatyti 801 daugiabučių namų savininkų bendrijos 2008-09-03 susirinkime. Bendrijos susirinkimo nutarimai (2 t., b. l. 63–73) patvirtina, kad nutarta: 1.2. p. rinkti pinigus, priskaičiuoti prie sąskaitos, už 1 požeminį garažą mokėti 1800 Lt, o nuo buto bendro ploto po 10,30 Lt. Pinigus sumokėti iki 2009-03-01.

24. Negalima sutikti su apeliantų atstovo argumentais, kad pateiktas į bylą protokolas nepatvirtina 801 daugiabučių namų savininkų bendrijos 2008-09-03 susirinkime priimto nutarimo dėl lėšų rinkliavos, kadangi nėra darbotvarkės klausimo analizės. 801 daugiabučių namų savininkų bendrijos 2008-09-03 protokole Nr. 12 nurodytas klausimas, dėl kurio balsuojama: Tikslinis lėšų rinkimas arba skolinimasis vidaus kiemo (parkingo ir požeminių garažų priežiūrai). Taip pat protokole surašyti susirinkimo pirmininko rinkimo, balsų skaičiavimo komisijos rinkimo, paskelbtos darbotvarkės ir darbotvarkės kiekvieno klausimo balsavimo rezultatai. Tai, kad susirinkime neužfiksuota pasisakiusių nuomonės, neanalizuoti klausimai, susiję su darbotvarke, savaime nedaro pagrindo 801 daugiabučių namų savininkų bendrijos 2008-09-03 susirinkime priimtus nutarimus laikyti negaliojančiais. Byloje nenustatyta, kad pateiktas į bylą protokolas neatitiko realios susirinkimo metu įvykusios situacijos. Klausimas, dėl kurio buvo balsuojama, buvo aiškus, susirinkimo dienotvarkė paskelbta iš anksto, todėl tikėtina, kad balsavę susirinkime asmenys išsakė savo nuomonę dėl darbotvarkėje paskelbtų klausimų balsuodami susirinkime, o ne diskutuodami jame, ir tai užfiksuota balsavimo rezultatu, o ne atskirų asmenų pasisakymais.

25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 801 daugiabučių namų savininkų bendrijos 2008-09-03 susirinkime balsavusių asmenų skaičiavimo rezultatų, jų nekartoja ir pritaria teismo išvadai, kad 801 daugiabučių namų savininkų bendrijos 2008-09-03 susirinkime nurodant asmenų balsavimo rezultatus, taip pat ir balsavusių asmenų skaičių buvo padaryta rašymo klaida. Dalyvavusių asmenų skaičius (70) ir asmenų (71), kurie užsiregistravo dalyvauti susirinkime, patvirtina, kad susirinkime dalyvavo ne mažiau nei 70 asmenų, taip, kaip tai nustatė pirmosios instancijos teismas.

26. Atmestinas apeliantų atstovų argumentas, kad atsakovai tariamai neprivalo sumokėti skolų, nes dėl remonto išlaidų nedavė sutikimo. Kaip nustatyta anksčiau, sprendimas dėl išlaidų patalpų remontui, pinigų rinkliavos, sumos dydžio priimtas 801 daugiabučių namų savininkų bendrijos valia (CK 4.84 str., 4.85 str.). Nuo nuosavybės teisių įsigijimo į ginčo patalpas atsakovai bute negyveno, nesidomėjo turto išlaikymu, iki negavo ieškovės reikalavimo susimokėti už atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto priežiūrą, remontą ir šiam turtui teikiamas paslaugas. Taip pat atmestinas apeliantų atstovo argumentas, kad atsakovai nebuvo informuoti apie bendrijos susirinkimus ir jų priimtus nutarimus. Kaip nustatyta byloje, bendrijos skelbimai buvo vieši, tačiau atsakovai bendrijos veikla nesidomėjo. 801 daugiabučių namų savininkų bendrijos 2008-09-03 susirinkimo nutarimas nėra nuginčytas, taip pat, bylos duomenimis, susirinkimo nutarimas dėl remontų darbų, lėšų rinkliavos yra įvykdytas, tai patvirtina duomenys apie atliktus statybinius darbus ir atsakovų vardu apskaičiuotus mokesčius. Todėl laikoma, kad atsakovai privalo įvykdyti 801 daugiabučių namų savininkų bendrijos 2008-09-03 susirinkimo nutarimą tiek dėl patalpų remonto, tiek dėl patalpų būklės pagerinimo, nes butų savininkai patalpomis naudojasi. Taigi atsakovai privalo sumokėti skolą už atliktus statybos darbus taip, kaip ieškinio pareiškime nurodė ieškovė (CPK 12, 178, 185 str.).

27. Apeliantų atstovas teigia, kad nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovų 72,40 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 12). Ieškovė, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovė už suteiktas teisines konsultacijas, susijusias su skolos išieškojimu iš atsakovų, dokumentų (pranešimai dėl reikalavimo įvykdymo) parengimu UAB „Teisės departamentas“ sumokėjo 250 Lt (72,40 Eur). Ieškovė pagrįstai teigia, kad LR CK 6.249 str. 4 d. 3 p. numato, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Šios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, ieškovė jų negalėjo išvengti.

28. Teisėjų kolegija plačiau procesiniame dokumente nepasisako dėl trečiojo asmens A. R. argumentų apie tai, kad trečiasis asmuo nėra skolinga atsakovams, kad iškeldinimo metu trečiasis asmuo paliko bute vertingų daiktų, nes šios aplinkybės nebuvo nagrinėjimo objektas civilinėje byloje (CPK 320 str. 1 d.).

29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, todėl skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

30. Valstybė turėjo byloje bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Remiantis Kauno apygardos teismo raštinės pažyma (3 t., b. l. 31), valstybės turėtos nagrinėjamoje byloje išlaidos sudaro 11,83 Eur. Atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovų (CPK 88 str. 1 d. 3 p. 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš atsakovų G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini)) ir J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini)) po 5,92 (penkis eurus devyniasdešimt du centus) Eur iš kiekvieno atsakovo valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.