Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, teistas:

- 2018 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirta bausmė – 3 200 Eur bauda ir baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas 2 metams bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas;

- 2021 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 36 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta baudos dalimi – 52,7952 MGL, t. y. 2 639,76 eurų dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 36 paros arešto ir 52,7952 MGL, t. y. 2 639,76 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, S. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 7 mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu S. K. paskirta intensyvi priežiūra – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 val., tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat S. K. įpareigotas pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. K. uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 4 (ketverius) metus nuo 2021 m. sausio 22 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis iš S. K. valstybės naudai konfiskuota automobilio „Peugeot“, vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 2 420 eurų. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi arešto bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bausmę atlikęs 2021 m. rugsėjo 7 d.,

- 2024 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė – 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 5 (penkis) metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; konfiskuotas mopedas „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 27 d. arešto bausmę atlikęs, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. K. 2023 m. vasario 5 d., apie 19.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia tampė L. K. už plaukų bei sudavė rankos kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus į galvos sritį, spyrė į kojas, dėl ko nukentėjusioji jautė stiprų fizinį skausmą, bei sudavė ranka ne mažiau kaip vieną smūgį L. K. į kairę ranką, ir tokiu būdu smurtaudamas padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną į jo namus atvažiavo nukentėjusioji pasiimti dukros. Atėjo pas jį į kambarį, jie užsirakino, pasimylėjo. Po to susipyko dėl turtinių klausimų. Nukentėjusioji jam prie kaklo pakišo žirkles, suplėšė apatinius. Tuo metu jis juokėsi. Taip pat jį smaugė. Jis nieko nedarė, tik pasakė, kad pradurs automobilio padangas. Norėjo paskambinti, bet ji iš jo atėmė telefoną. Tuo metu abu vaikai buvo kambaryje, o pirmame aukšte buvo jo tėvai. Kada dukra išbėgo į kiemą, nematė. Po to jis pasiėmė peilį ir pirmas iš kambario nubėgo į kiemą, norėjo pradurti automobilio padangą. Nukentėjusioji jį vijosi, vaikėsi aplink automobilį, kad jis nepradurtų padangų. Buvo jį pagavusi, tuomet tarp jų įvyko susistumdymas. Kai L. K. sėdo į automobilį važiuoti, jis atsistojo jo priekyje. Ji jį kelis metrus pavežė ant automobilio kapoto. Šio įvykio metu vaikų lauke nematė, N. K. į kiemą išėjo tik kai atvažiavo policija. Nukentėjusioji jį apkalba. Atvažiavusi į svečius ji buvo sveika. Galimai ji susižeidė darbe. Atvykus pareigūnams elgėsi agresyviai, nes buvo įpykęs dėl prismaugimo. Norėjo, kad nukentėjusioji jo atsiprašytų, bet ji neatsiprašė. Nesikreipė į pareigūnus dėl sužalojimo, nes nenori nukentėjusiajai kenkti. Mano, kad dukra sakė, kad jis mušė mamą, nes pareigūnai ją taip išklausinėjo, kad vaikas nesąmoningai viską papasakojo. Prie dukros jis niekada negeria, bet tą dieną buvo išgėręs. Dukra meluoja, nes yra primokyta motinos. Dabar dukra yra paaugusi ir į motiną nekreipia dėmesio. Jei nebūtų tą dieną vartojęs alkoholio, konfliktas su nukentėjusiąja galbūt ir būtų įvykęs, tačiau jis būtų buvęs švelnesnis. Nukentėjusioji gauna garso įrašus, nes kai jis būna išgėręs, ji jį provokuoja. Su nukentėjusiąja kartu negyvena trejus metus. Mano, kad ji jį apkalba, nes nori jam „įkąsti“ ir jį pasodinti.

Nors kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepripažino, tačiau jo kaltę įrodo kitų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną atvyko pasiimti dukters. Matė, kad kaltinamasis išgėręs, nors prieš tai sakė, kad buvo blaivus. Nuėjo su juo į kambarį, jis užrakino duris dėl intymių santykių. Po to prasidėjo konfliktas, kaltinamasis sakė, kad laukia, kada ji numirs, nes jam atiteks dukra. Konflikto metu parašė N. žinutę, kad aprengtų sesę, nes ketino išvažiuoti. Atėmė iš kaltinamojo kambario raktus, išėjo pasiimti dukters ir tada pamatė, kad kaltinamasis nuėjo pasiimti peilį. Matė, kaip jį laikė kišenėje. Jis pirmas išėjo į kiemą. Ji su dukra nuėjo iki automobilio jam iš paskos. Kol jį atrakino ir įsodino dukrą, kaltinamasis pradūrė automobilio padangą. Nustūmė kaltinamąjį nuo automobilio, atsirėmusi jam į krūtinę, paklausė, ką jis daro. Kaltinamasis sakė, kad ji niekur nevažiuos. Po to jis daužė automobilio veidrodėlius, sulaužė valytuvus. Ji tuo metu vis stūmė jį nuo automobilio, prašė leisti jai važiuoti. Norėjo kuo toliau nuvažiuoti nuo namų, bet su pradurta padanga pavažiavo tik kelis metrus. Kaltinamasis pats užšoko ant automobilio kapoto, kol ji važiavo. Jis trenkė į automobilio priekinį stiklą. Po to ji išlipo, jie susistumdė – ji jį vis stūmė nuo automobilio, kad jam padarytų kuo mažiau žalos. Paskambino sesers vyrui, kad atvežtų atsarginę padangą. Bekalbant kaltinamasis iš jos atėmė telefoną, ji tik spėjo pasakyti telefonu, kad kviestų policiją, nes jai kaltinamasis rankos delnu trenkė į dešinę ausį, nes ją užmuš. Smūgių buvo ir daugiau, labiausiai skaudėjo ausį ir ranką. Kaip buvo sužalota ranka, negali pasakyti. Be to, tiek kambaryje, tiek lauke kaltinamasis tampė ją už plaukų. Delnais jai buvo du kartus smūgiuojama į galvą – į ausį, trenkė galimai ir daugiau kartų, nes tuo metu, kai ji jį bandė atstumti nuo automobilio, jis jai trenkdavo. Į veido sritį jai smūgiuota nebuvo. Kada buvo suduotas smūgis į ranką, neprisimena, gal stumiant, kai ji atsitrenkė į automobilį. Taip pat neprisimena, kaip jai buvo galimai spirta į kojas, bet po to jai skaudėjo kauliuką ties čiurna, link pėdos, toje vietoje buvo kraujosruva, kurią rodė ir gydytojai, tai buvo užfiksuota. Pas šeimos gydytoją lankėsi antradienį, o įvykis buvo sekmadienį. Tokių sužalojimų, kokie jai buvo konstatuoti, pasidaryti darbe neįmanoma. Ji dirba su darbiniais rūbais, batais. Skausmą dėl tampymo už plaukų ir dviejų smūgių sudavimo į dešinės pusės ausį vertina 5 balais iš 10. Atsikėlusi kitą rytą ji šlubavo, dirbant buvo sunku užsidėti apsauginę kepurę, nes skaudėjo ausį. Kad skaudą ranką pajuto tada, kai atvažiavo pareigūnai. Kraujosruva buvo nuo krumplių iki rankos sulenkimo. Kai viskas prasidėjo ir jie su kaltinamuoju stumdėsi, automobilyje sėdėjo dukra. Po to brolis ją nusivedė namo, kad ji tokių vaizdų nematytų. Kada tai buvo, negali pasakyti. Viskas vyko prie pat automobilio, tuo metu dukra verkė, klykė. Mano, kad sūnus įvykio nematė. Įvykį galimai matė kaltinamojo motina, ji kažkuriuo metu stovėjo prie vartelių netoli įvykio vietos. Varteliai apaugę tujomis, todėl galimai įvykio vieta matėsi nepakankamai gerai. Atvykę pareigūnai dar matė dalį įvykio, nes tuo metu kaltinamasis ją laikė už striukės ties krūtinės sritimi ir tempė į kambarį. Prie bylos medžiagos pateikė garso įrašus, kad patvirtintų, jog kaltinamasis apsvaigęs nuo alkoholio būna labai agresyvus. Įvykio dieną garso įrašų nedarė. Civilinio ieškinio nereiškia, nes nori ramybės ir neturėti daugiau kontakto su kaltinamuoju.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 65–68), kurių metu nukentėjusioji nurodė, kad <...> Atsisukusi į S. pamatė, kad šis rankoje turi peilį, todėl iškart suprato, kad šis pradūrė jos automobilio padangą. Dėl pradurtos padangos žalą pateiks tyrimo eigoje. Tuomet, priėjusi prie S., jį pastūmė nuo automobilio, šis ją stūmė atgal. Jai nuo jo traukiantis, šis dar kelis kartus ją pastūmė, tarp jų įvyko grumtynės. Grumtynių metu S. K. tyčia, ne mažiau kaip keturis kartus iš savo dešinės rankos kumščio trenkė jai į galvos sritį bei tampė už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad viskas, ką pasakojo pareigūnams 2023 m. vasario 5 d. apklausos metu, buvo tiesa, tuo metu viską atsiminė geriau, nes ją apklausinėjo praėjus valandai po įvykio, ji buvo fotografuojama. Jai buvo suduota kumščiu į galvos sritį – į ausį, virš ausies, ant ausies matėsi kraujosruvos, taip pat ji buvo sviesta ant automobilio kapoto, jis buvo su peiliu. Neprisimena, ar kaltinamasis sakė, kad ją papjaus. Po konflikto ji paskambino sesei L. S., kuriai pasakojant visą situaciją, prie jos priėjo S. K., kuris rankoje laikydamas peilį parvertė ją ant automobilio kapoto ir pradėjo sakyti „papjausiu tave“, o tai išgirdusi jos sesuo paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policiją.

Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vasario mėnesį jos vaikaitė buvo jos namuose. Kadangi nukentėjusioji pasakė, kad su dukra važiuos namo, o dalis vaikaitės drabužių buvo pas ją, todėl ji lipo į viršų juos nešdama. Išgirdo, kaip sūnus pasakė: „nevažiuosi, kol neatsiprašysi“. Po to sūnus išėjo į lauką, kad nukentėjusioji neišvažiuotų. Nukentėjusioji ėjo jam iš paskos. Abu vaikaičiai tuo metu buvo namuose, savo kambaryje antrame aukšte. Vaikaitė buvo su ausinėmis prie kompiuterio kambaryje. Prie automobilio prasidėjo konfliktas, kaltinamasis neleido nukentėjusiajai išvažiuoti, sakė, kad pradurs ratą. Nukentėjusioji sūnų visaip tampė. Jis atsistojo automobilio priekyje, o ji sėdo į automobilį. Kaltinamasis krito ant automobilio kapoto, po to matė žymes sūnaus kakle. Marti vijo jį nuo automobilio, o jis juokėsi ir vaikščiojo aplink ratus. Tada jis pradūrė automobilio padangą. Kai būna konfliktai, sūnus visą laiką šypsosi, o tai nukentėjusiąją erzina. Sūnus leido nukentėjusiajai jį kumščiuoti, ji tampė jį už striukės, už plaukų. Sūnus nukentėjusiajai nieko nedarė. Jis yra ramus, tik parėkauja. Įvykio metu namų durys buvo užrakintos, sūnus jas atrakino, kai atvažiavo policija ir socialinės darbuotojos. Tą dieną sūnus buvo neblaivus. Būdamas neblaivus jis konfliktų nekelia. Įvykio metu į lauką buvo išėjęs anūkas, pasiūlė paskambinti nukentėjusiosios seseriai, bet nukentėjusioji atsisakė, todėl jis grįžo į kambarį. Ji pati tuo metu buvo kieme, jame buvo ir kai atvažiavo policija. Stovėjo apie pusantro metro atstumu nuo įvykio vietos. Automobilyje anūkės nematė, mato gerai, sako tiesą. Automobilio galo langai tamsinti.

Liudytoja L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. vasario 5 d. jos sesuo paskambino jos vyrui telefonu. Jie nesuprato, kad vyksta, telefonu girdėjo triukšmą. Nukentėjusioji sakė, kad jos vyras grasina ją užmušti, kad automobilį sugadins, perdurs padangas, girdėjosi šurmulys, girdėjo, kaip kaltinamasis sakė: „k... (necenzūrinis žodis), aš tave užmušiu“. Tuo metu ji paskambino savo motinai, kuri nurodė, kad L. K. nuvyko į sutuoktinio namus pasiimti dukters. Tuomet ji iškvietė policiją ir paskambino N.. Fone girdėjosi triukšmas. N. telefonu papasakojo, kad tėvas muša motiną, kad S. K. slepiasi automobilyje. Taip pat kažkas buvo atėjęs pakviesti močiutę. Kaltinamasis vartoja daug alkoholinių gėrimų, yra mačiusi sesers sužalojimus po anksčiau vykusių konfliktų. Po įvykio su N. ir S. tiesiogiai nekalbėjo, bet S. jos dukrai pasakojo, kad ji slėpėsi automobilyje, kai tėtis smurtavo prieš motiną.

Liudytojas N. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atsisako duoti parodymus prieš savo šeimos narį – kaltinamąjį S. K.. Atsisako, nes tam nėra tikslo, jam abu tėvai yra geri, o situacija nėra jo dalykas. Parodymus davė policijoje, sutinka, kad jie būtų pagarsinti teisme.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 104–107). Liudytojas parodė, kad žino, jog gali atsisakyti duoti parodymus, tačiau papasakos, ką gali. Kiek prisimena, buvo vakaras, buvo konfliktas, susipyko, vienas ant kito staugė. Tai nėra įprastas jų bendravimo būdas, jis juos išgirdo bežaisdamas kompiuteriu. Jie kalbėjosi vienas su kitu, jis jokio smurto nematė. Tėtis buvo supykęs, jis pats nematė kaip įvyko, tačiau po visko pamatė, kad pradurtas mamos automobilio ratas. Kiek jis žino, pradurtas tik vienas buvo. Jis nelindo, nematė, kas vyko lauke, ten ne jo reikalai, jis nenorėjo kištis. Jis tiesiog buvo prie kompiuterio. Nežino, po kiek laiko jis išėjo į lauką, išėjus pamatė tėvus, stovinčius ir besiaiškinančius. Tikriausiai, močiutė buvo lauke. Sesė iš pradžių buvo mašinoje, o po to atėjo pas jį į kambarį, abu buvo prie kompiuterio. Kai sesė atėjo, ji jam nieko nesakė, jis jai uždėjo ausines, ji žiūrėjo savo filmuką, jis gulėjo lovoje su telefonu. Mama jam nesiskundė, kad tėtis prieš ją smurtavo. Tėtis taip pat nieko nesakė. Kai atvažiavo policija, jis buvo išėjęs pasižiūrėti, bet grįžo namo. Ėjo tik dėl smalsumo. Santykiai mamos ir tėčio nėra geri, būna, kad pykstasi, bet šitas kartas iš jų susipykimo buvo rimčiausias.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad jie surašyti iš jo žodžių.

Liudytoja mažametė S. K., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jos mama L. K.. Jai yra (duomenys neskelbtini) metai, eina į mokyklą, (duomenys neskelbtini) klasę. Ji sutinka viską papasakoti. Jos tėtis yra S. K., jis gyvena (duomenys neskelbtini). Ji irgi kažkada seniai ten gyveno, bet tėtis buvo girtas, ten jie susipyko ir jie išsikraustė. Ji jį vadina tėveliu, nežino, kada paskutinį kartą jį matė, gal prieš kokius du mėnesius. Kai jis paskambina jos mamai, pasako, kad galėtų atvažiuoti. Kai ji ten atvažiuoja, pamiega ten 2 ar 3 dienas. Jai nepatiko, kai tėtis atėjo su savo draugu, jie abu buvo girti. Ji su tėčiu sutaria kažkaip kitaip, būna ir gerai sutaria. Nežino, kaip jos mama ir tėtis sutaria, jai ji nesakė, ten mama su tėčiu kažką sutarė, nežino. Jei tėvelis būna girtas, jie sutaria piktai, o kai jis būna blaivus, jie normaliai sutaria, o ji visą laiką mato tėtį girtą, kai pas jį atvažiuoja. Jis būna ir girtas, ir normalus. Girtas jis keistai kalba, mamai kažką rašo, o mama nesupranta, ką tėvelis jai parašo. Tėvelis jai nieko blogo nepadarė, tik mamai padarė. Jis visą laiką ją mušė ir norėjo sulaužyti mamos mašiną, kad ji namo neišvažiuotų. Jis nori, kad ji visą laiką pas jį pasiliktų, kad eitų į kitą mokyklą, kuri ten šalia. Tėtis mamą mušė, norėjo jos mašiną sulaužyti, nežino, ar tai buvo seniai. Naktį jai mama paskambino, kad ji susirinktų daiktus, ji dvi naktis nakvojo pas tėtį. Mama sakė, kad ji greičiau rengtųsi, nes tėtis girtas, jis kažkiek sulaužė mamos mašiną, lempą, mašina galėjo biškį važiuoti, tada paliko mašiną, kur močiutė dirba, prie „Maxima“ aikštelės. Kai tėtis būna girtas, jis būna piktas. Jis sulaužė mašinos ratą, mašinos lempą, tiksliau veidrodėlį, pro kurį reikia žiūrėti, kas gale važiuoja. Nežino, ką rankoje turėjo tėtis, nežino, kaip jis sulaužė ratą, ji tuo metu buvo mamos mašinoje, jai buvo labai baisu, ji rėkė, o tėtis laužė mamos mašiną, ji tuo metu sėdėjo gale, mamos mašinoje. (duomenys neskelbtini) gyvena jos brolis, jam jau (duomenys neskelbtini) metų. Ji nematė, su kuo tėtis sulaužė vieną ratą, ji girdėjo, kad jis kažką su ratu darė. Mama tuo metu buvo lauke, ji laikė tėvelį, norėjo jį nuraminti, kad tėvelis nieko nepadarytų su mašina. Mama laikė tėtį, jis pastūmė mamą, tada jis bandė langą laužti. Tėtis mamą pastūmė ten kažkur, kur yra ta mašina. Tėtis ėmė dar labiau mašiną laužti, nežino, ką jis darė mamai, jis kažką jai darė, jis ją visur mušė po visą kūną, matė, kad ją mušė per kojas, per rankas, matė per langą iš mašinos, tėtis su ranka mušė jos mamą, tada ji pradėjo jį irgi mušti. N. pradėjo verkti, raminti. N. buvo lauke, pyko ant tėvelio, verkė, paskambino policijai, jie atvažiavo, ji buvo mašinoje, nenorėjo išlipti, po to, visą laiką prabuvo namuose viduje su N.. Atvažiavo policija, jie abu buvo pas juos mašinoje, pasakė viską, kas buvo, o ji tada buvo namie su N.. Tėtis buvo labai girtas, todėl taip darė. Ji pati matė, kaip jis gėrė su savo draugu lauke, po to gėrė pas save kambaryje. Ji nematė, kur pas mamą buvo mėlynės, bet jai visur labai stipriai skaudėjo, jai tą mama sakė, kad jai visur labai skauda. Įvykį matė tik ji, brolis, mama ir tėtis, daugiau niekas kitas nematė. Ji apie įvykį papasakojo savo draugei. Neatsimena, ką jai sakė mama, kai ėjo į čia. Močiutė I. nieko nematė, ji dirbo. Jos pabėgo nuo tėvelio, mašiną nuvežė pas močiutę, kur ji dirba. Tada mama paskambino savo broliui, kad jas paimtų. Mašiną paliko pas močiutę I. prie darbo. Senoji močiutė gyvena (duomenys neskelbtini) savo namelyje, ten gyvena dar tėčio tėtis, močiutės mama, nežino, kur ji buvo tuo metu. Tėčio tėtis įvykio metu gal buvo kažkur išvažiavęs, jis nieko nematė, ji jo nematė. Tėtis mušė tada tik jos mamą, su plaukais jai nieko nedarė, jis tiesiog ją mušė. Ji tuo metu sėdėjo mašinoje, apie įvykį nieko nekalbėjo nei su mama, nei su tėčiu. Kai buvo mašinoje, niekam nieko nesakė, tada buvo viena mašinoje, jautėsi baisiai, jai buvo labai baisu, kad tėvelis jos mamą mušė. Ji sėdėjo ir labai stipriai verkė, šaukė, nes jai buvo labai baisu, kad tėtis mušė jos mamą ir mašiną, ji šaukė ir verkė labai stipriai, be kažkokių žodžių, šaukė tik garsus (1 t., b. l. 143–146).

2023 m. vasario 5 d. ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) duomenyse užfiksuota, kad pranešėja L. S. pranešė, kad dabar jai paskambino sesė L. K., paprašė iškviesti pagalbą. Ją vyras puola, subadė automobilio padangas, sudaužė mašiną, vyksta konfliktas gatvėje, prie sidabrinės spalvos automobilio „BMW“. Šalia yra du nepilnamečiai, GMP poreikis neaiškus. Ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33).

2023 m. vasario 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog atvykus nurodytu adresu, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo įvažiavimo, šalia pagrindinio kelio, matomas pastatytas pilkos spalvos automobilis „BMW 5ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kelio danga šlapia, apledėjusi. Automobilis neužvestas, atrakintas. Priėjus prie minėto automobilio ir apžiūrėjus pastebėta, kad yra apibraižytas priekinis bamperis, taip pat kairėje pusėje pažeisti bamperio dažai. Toliau apžiūrint automobilį pastebėta, kad yra sudaužytas kairės pusės veidrodėlio stiklas ir apgadinta kairės pusės veidrodėlio plastmasė. Taip pat matoma, kad automobilio kairės pusės galinė padanga yra išsileidusi, kitos padangos neapgadintos. Apžiūrint automobilio galą matoma, kad yra nulaužtas galinis valytuvas, matosi nulaužta valytuvo plastmasė. Daugiau jokių apgadinimų nepastebėta. Dešinėje pusėje prie automobilio matomi medžiai, tujos, kiti augalai. Šalia tujų įrengti geltonos spalvos metaliniai varteliai, pro kuriuos galima patekti į namo kiemą. Įėjus pro minėtus vartelius, tiesiai matomas dviejų aukštų mūrinis namas. Priėjus prie namo, kairėje pusėje matomi betoniniai laiptai, kuriais užlipus tiesiai yra šarvuotos rudos spalvos durys (1 t., b. l. 22–32).

2023 m. vasario 5 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, jog atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko pranešėjos sesuo L. K., kuri aiškino, kad ji atvyko į pasiimti savo vaikų, nes savaitgaliui buvo atvežusi vaikus pas jų tėvą bei močiutę. Moteris pasakojo, kad su savo vyru S. K. jau atskirai gyvena tris metus, tačiau oficialiai jie dar neišsiskyrę. Moteris pasakojo, kad namo viduje kilus žodiniam konfliktui su S. K., ji paėmė vaikus ir išėjo iš namų link savo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo gatvėje prie nurodyto adreso. Atėjęs S. K., būdamas agresyvus, su peiliu pradūrė automobilio galinę kairės pusės padangą, taip pat nulaužė galinio stiklo valytuvą. Moteris aiškino, kad gatvėje prie automobilio vyriškis ją tampė už plaukų bei kumščiu trenkė į dešinę galvos pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Moteris aiškino, kad smurtas vyko vaikų akivaizdoje. Pats S. K. aiškino, kad moteris pati pradėjo visą konfliktą. Ant abiejų asmenų nesimatė akivaizdžių kūno sužalojimų. Nukentėjusioji pasakojo, kad vyriškio bijo, nes jo elgesys yra neprognozuojamas. Pareigūnų akivaizdoje vyriškis taip pat elgėsi agresyviai, kojomis bei rankomis bandė dar labiau apgadinti minėtą automobilį, todėl jis apie 19:45 val. buvo sulaikytas ir patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą (1 t., b. l. 34–43).

2023 m. vasario 5 d. alkotesterio žurnalo duomenimis, 19:59 val. S. K. nustatytas 1,56 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 44–46).

2023 m. vasario 6 d. tarnybiniame pranešime dėl užfiksuotų sužalojimų nurodyta, jog nors vizualiai nesimatė nukentėjusiosios kūno sužalojimų, tačiau, jos leidimu, siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą, nurodytos kūno vietos užfiksuotos fotonuotraukomis, kurios pridedamos prie tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 47–50).

2023 m. vasario 14 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas skambučio Bendrojo pagalbos centro telefonu garso įrašas: BPC – 112. Moteris – Sveiki, norėčiau iškviesti policiją, žodžiu, paskambino sesuo ir jinai ten su savo buvusiu vyru mušasi, šaukia, kad ten mašina, žodžiu, sudaužė, kad padangas pradūrė ir jie ten barasi. Aš įvykio vietoje nesu, bet jinai tiesiog skambino telefonu. BPC – Kokiam čia rajone? Moteris – (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini). BPC – Rajonas (duomenys neskelbtini), o kokia gatvė? Moteris – (duomenys neskelbtini), tik negaliu pasakyt, ar (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini), bet jie ten ant gatvės turi būt, pilkas „BMW“. BPC – (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), ar ne, kažkas tokio, ar ne, su pilku „Bmw“ ant gatvės ir ten prie to automobilio, tenais jie ir muša, ar ne? Ir ten vyksta? O ten nepilnamečių vaikų yra namuose? Moteris – Jinai nuvažiavo pasiimti dukrą, nes buvo dukrą palikus tenais. BPC – Tai turėtų būti.. Moteris – Taip. BPC – Telefoniuką galit pasakyt savo sesės. Moteris – Aha, (duomenys neskelbtini). BPC - Taip. Moteris – (duomenys neskelbtini). BPC – Ten reikalingi medikai, ten nesužeidė jos, nežinot? Moteris – Nežinom, nes jinai su mumis nekalbėjo, ji tiesiog paskambino, kad mes išgirstumėme. BPC – Supratau, tvarkoje. Sakykit savo vardą, pavardę. Moteris - L. S.. BPC - O jūsų sesers? Moteris – L. K.. BPC – Gerai, mes tada informuojame pareigūnus. Moteris – Gerai, dėkui. BPC – Viso geriausio (1 t., b. l. 55–58).

2023 m. kovo 22 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti pateikti „Body“ kameros įrašai. Vaizdo įrašo „PSS-20230205-192909UTC+0200“ pradžioje matomas vaizdas iš tarnybinio automobilio vidaus, pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Atvykus į įvykio vietą pareigūnai iš automobilio bendrauja su moterimi ir vyru. Klausia, kas atsitiko, moteris atsako, kad pradūrė ratus, nulaužė veidrodėlį, valytuvus, kad negali išvažiuoti. Vyriškas balsas atkerta, kad čia jo mašina. Vyksta žodinis ginčas tarp moters ir vyro, kieno yra mašina. Moteris pareigūnui pasakoja, kad jie trys metai kaip kartu negyvena, kad savaitgaliui atvežė dukrą. Vyriškis dingo, šalimais esanti senyvo amžiaus moteris sako, kad tuoj ateis, užsidės batus. Moteris tęsia pasakojimą, kad jie susipyko ir ratus pradūrė. Taip pat kad automobilis yra jos vardu, kad ji jį pasiėmė iš „(duomenys neskelbtini)“. Prie senyvo amžiaus moters matomas jauno amžiaus vaikinas, galimai moters ir vyro sūnus. Girdimas moters pasakojimas, kad automobilis pas ją jau du metus, kad ratus pradūrė su peiliu. Senyvo amžiaus moteris sako, kad nereikia jai čia kiekvieną savaitgalį važinėti, nes pati sukelia „kipišą“, į snukį tranko, daužo. Pareigūnas paklausia, ar moteris yra vyriškio mama, ji atsako, kad taip. Vyriškio mama klausia moters, ko jai reikia čia važinėti, jeigu pastoviai konfliktuoja. Moteris nieko neatsako. Pareigūnas paklausia, ar moteris blaivi, ji atsako, kad taip. Pareigūnas paklausė vyro motinos, ar ji matė konfliktą, ji atsako, kad taip, kad moteris, t. y., L., pati pirma „per snukį deda“ ir tada prasideda. Pareigūnas klausia moters, ar ji turi kokių nors pretenzijų vyriškiui, klausia keletą kartų, moteris kalba apie tai, kad nori išvažiuoti ir negali, kad nežino, ar turės pretenzijų. Moteris pareigūnui pasakoja, kad konfliktas vyksta dėl to, kaip įprastai, dėl to, kad jis nori, kad neva ji pas jį grįžtų. Pareigūnas nueina link namų, ieškodamas vyriškio, vyriškis išeina iš namų, sako: ar galite pabūti namuose (galimai kreipiasi į vaikus). Sūnus, apsirengęs lauko apranga, dukros nesimato, galimai, kambaryje. Vyriškis (S.) sako, kad nėra čia ko eiti į lauką ir klausyti, o sūnus sako, kad jis nori į lauką pabūti, nenori būti namie. Vyriškis atsako, kad gali eiti laukan. Sūnus išėjo, vyriškis uždarė kambaryje esančio kito kambario duris. Pradėjo pasakoti, jog moteris pati atvažiavo, pati pradėjo konfliktuoti, pradėjo jį smaugti, dėl pinigų, kuriuos ji yra išvogusi iš jo. Vyriškis iš pažiūros neblaivus, ūmiai nusiteikęs. Sako, kad mašina jo, nors dokumentų neturi. Paskola moters vardu, bet vis tiek mašina jo, nes bendras turtas. Vyriškis sako, kad turi pretenzijų moteriai, kad jį mušė, smaugė, kad jį epilepsijos priepuolis buvo ištikęs. S. paprašoma pasitikrinti blaivumą, jis eina šalimais moters „BMW“, ištaria, kad tai jo automobilis, kad ką nori, tą daro ir iš rankos smūgiuoja į kairės pusės veidrodėlį, jis užsilenkia, moteris kažką pakelia nuo žemės, galimai, nulaužtą dangtelį. Pareigūnas pareikalauja jo nurimti. Vyriškis, ūmiai nusiteikęs, kartoja, kad jo mašina, kad ji „p.... (necenzūrinis žodis) protą“. Moteris ramiai stovi atsirėmusi į mašinos priekinę dalį. Patikrinamas vyriškio neblaivumas – nustatyta 1,56 prom. Vyriškis kreipiasi į moterį, sako, kad ji pasiekė ko norėjo. Kad jis dabar jai neleis išvažiuoti. Pareigūnas paklausė moters, ar ji smurtavo prieš vyriškį, moteris atsakė, kad ji smurtavo prieš jį atgal, kaip jis, taip ir ji. Moteris sako, kad galima kviesti greitąją, nes jis jai trenkė, jai skauda galvą, buvo parvertęs ant kapoto, smūgiavo ranka į galvą. Moteris blaivi. Vyriškis, praeidamas šalia automobilio „BMW“, koja spiria į kairįjį sparną, pareigūnas klausia, ar jį reikia pasodinti į laikino sulaikymo patalpą automobilyje, jis atsako, kad viskas gerai. Pareigūnai prašo jo sėstis į laikino sulaikymo patalpą automobilio gale, tačiau vyriškis nesutinka, sako, kad nereikia. Vyriškis patalpinamas į laikino sulaikymo patalpą. Vaizdo įraše „PSS-20230205-213832UTC+0200“ matomas įėjimas į kiemą, yra atvykusios dvi pareigūnės. Pareigūnės reikalauja atrakinti namų duris, kad jos galėtų pabendrauti su vaikais. Vyriškio motina sako: „L., prisidirbsi, dabar tikrai. Aš dabar ant tavęs parašysiu, nes kas pradeda viską, tu pradedi akis draskyti ir veidan daužyt, kas iš kojų spardo“. Pareigūnė pertraukia ir dar kartą pareikalauja atrakinti vaikus. Pareigūnai reikalauja atiduoti mergaitę mamai, sako, jog įvyks tyrimas ir viskas bus išsiaiškinta. Vyriškis nesupranta, kodėl jis turi atrakinti vaikus, pareigūnė jam kartoja, kad ji turi įsitikinti vaikų saugumu, nes jis yra neblaivus. Vyriškio mama sako, kad vaikai būna su ja. Vyriškis nesutinka atrakinti durų, pareigūnė kartoja, kad jis turi atrakinti duris. Vyro mama kartoja, kad moteris pati kalta, kad nereikėjo ant jo žemių rašyti, iš jo vogt pinigų. Vyriškis su pareigūnu aiškinasi, kad reikia atrakinti vaikus. Vyriškis galiausiai sutinka, atrakina duris. Pareigūnės nueina į kambarį, kur yra mergaitė. Moteris išsiveda mergaitę iš vyriškio namų. Išvažiuoja (1 t., b. l. 59–62).

2023 m. balandžio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L. K. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodomu laiku. Sužalojimas padarytas vienu ar daugiau trauminiais poveikiais. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek dengiantis nuo suduodamų smūgių, tiek smūgio ar atsitrenkimo į kietus bukus daiktus metu (2 t., b. l. 18–19).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

Šiuo atveju, S. K. pagal prokurorės prašymą dėl kaltinimo pakeitimo kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. vasario 5 d., apie 19.10 val., adresu K(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia tampė savo sutuoktinę L. K. už plaukų bei sudavė rankos kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus į galvos sritį, spyrė į kojas, dėl ko nukentėjusioji jautė stiprų fizinį skausmą, bei sudavė ranka ne mažiau kaip vieną smūgį L. K. į kairę ranką, ir tokiu būdu smurtaudamas padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepripažino. Jis neneigė to, jog tarp jo ir nukentėjusiosios įvykio dieną įvyko turtinio pobūdžio konfliktas, tačiau tvirtino, jog šio konflikto metu jis tik pradūrė nukentėjusiosios vairuoto automobilio padangas, o fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo. Vis dėlto, teismo vertinimu, kaltinamojo kaltę nežymiai sutrikdžius savo šeimos nario – sutuoktinės L. K. sveikatą patvirtina kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Iš 2023 m. balandžio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. K. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodomu laiku. Sužalojimas padarytas vienu ar daugiau trauminiais poveikiais. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas tiek dengiantis nuo suduodamų smūgių, tiek smūgio ar atsitrenkimo į kietus bukus daiktus metu. Iš šios specialisto išvados turinio matyti, jog medicininis tyrimas buvo atliktas remiantis nukentėjusiosios medicininiais dokumentais, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji į gydymo įstaigą kreipėsi jau 2023 m. vasario 7 d., tai yra po įvykio praėjus dviem dienoms, ir nurodė, kad ją sumušė vyras sekmadienį vakare. Nukentėjusioji skundėsi ausies, pilvo, kairio dilbio, plaštakos, kairės kojos čiurnos skausmu, kas iš esmės atitinka ir L. K. teisiamojo posėdžio metu nurodytų jai suduotų smūgių vietas. Iš medicininių dokumentų taip pat matyti, kad skausmas fiksuotas ne tik iš nukentėjusiosios žodžių bet ir fizinės apžiūros metu – palpuojant nustatytas skausmas kairėje rankoje, dilbyje, plaštakoje, ant kurios yra užfiksuota ir kraujosruva. Taip pat nustatytas skausmas pilvo, čiurnos srityse.

Apklausiama teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė esmines įvykio aplinkybes, kurios nesiskyrė nuo anksčiau ikiteisminio tyrimo metu jos duotų parodymų turinio. Tai yra ji nurodė, kad konflikto metu tarp jos ir kaltinamojo įvyko susistumdymas, kai ji bandė atstumti S. K. nuo automobilio, kad šis nepadarytų transporto priemonei daugiau žalos. Šios aplinkybės, kad tarp minėtų asmenų įvyko susistumdymas, neneigė ir pats kaltinamasis. L. K. nurodė, kad kaltinamasis rankos delnu trenkė jai į dešinę ausį. Be to, smūgių buvo ir daugiau, labiausiai skaudėjo ausį ir ranką, kurios skausmą pajuto jau atvykus policijos pareigūnams, taigi iš karto po analizuojamo įvykio. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad tiek kambaryje, tiek lauke kaltinamasis tampė ją už plaukų. Rankomis jai buvo smūgiuojama į galvą du kartus ar daugiau, nes kiekvieną kartą, kai ji bandė atstumti kaltinamąjį nuo automobilio, jis jai trenkdavo. Nukentėjusioji taip pat pažymėjo jos jaustą skausmą kojos čiurnoje po įvykio, kas, kaip minėta, objektyviai užfiksuota medicininiuose dokumentuose. Nors L. K. negalėjo tiksliai nurodyti, kada ir kokiu būdu jai spirta į koją, tačiau tuo pačiu ji detaliai nurodė juntamo skausmo lokalizaciją. Teismo vertinimu, vien tai, kad esant dinamiškoms ir greitai besikeičiančioms įvykio aplinkybėms nukentėjusioji negalėjo detaliai užfiksuoti kiekvieno jai suduoto smūgio mechanizmo ir pobūdžio, jos parodymų patikimumo nemenkina ir nesudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamojo pozicija, jog nukentėjusioji galimai susižalojo kitomis aplinkybėmis ar kitu metu, yra pagrįsta. Nukentėjusioji logiškai ir argumentuotai nurodė, dėl ko jos susižalojimas darbo aplinkoje nebuvo įmanomas, nurodė, jog tokių sužalojimų darbe ji negalėtų pasidaryti, nes dėvi specialiai darbui pritaikytą aprangą ir batus. Kaltinamasis pats patvirtino, kad atvykdama į jo namus nukentėjusioji nebuvo sužalota, taip pat, kaip minėta, neneigė, jog tarp jo ir nukentėjusiosios įvykio metu kilo susistumdymas, todėl jo teiginiai, kad nukentėjusioji susižalojo kitomis aplinkybėmis atmetami kaip niekuo objektyviai nepagrindžiamos prielaidos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad S. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, jo veiksmai pagal prokurorės prašymą dėl kaltinimo keitimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti tinkamai, kadangi kaltinamasis nežymų sveikatos sutrikdymą padarė savo šeimos narei – sutuoktinei.

III. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, bei tai, kad jis nusikalto, būdamas recidyvistas.

Kaltinamasis yra teisiamas jau ketvirtą kartą, nusikalstamą veiką padarė būdamas du kartus teistas, baustas administracine tvarka, pakankamai ilgą laiką darbo veiklos nevykdo. Jo teiginių, kad jis dirba ne Lietuvoje, o užsienyje, todėl to nesimato oficialiuose registruose, nepatvirtina jokie bylos duomenys, kaltinamasis taip pat nepateikė jokių šiuos jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Pozityviai vertintina tai, kad kaltinamasis prižiūri savo nepilnametį vaiką, juo rūpinasi ir auklėja, tačiau neigiamai vertintinos aplinkybės, kurios patvirtina, kad kaltinamojo elgesiui neabejotinai įtakos daro žalingas alkoholio vartojimas. Šiuo atveju jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo apsvaigimo laipsnis buvo didesnis už vidutinį, mažametės dukters akivaizdoje vartojo fizinį smurtą savo sutuoktinės atžvilgiu, taip pat, ko neneigė ir pats kaltinamasis, galimai apgadino jos automobilį, be kita ko, pradurdamas jo padangą. Ankstesni kaltinamojo teistumai yra susiję su transporto priemonės pakartotiniu vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, jo elgesio pozityvia linkme nepaskatino pakeisti netgi skirta pakankamai griežta – arešto bausmė, kurios vykdymo atidėjimas kaltinamajam buvo panaikintas. BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas BK 48 straipsnyje numatytam bausmės vidurkiui, be intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant kaltinamajam minėtame straipsnyje numatytus įpareigojimus.

Be to, kaltinamasis šią nusikalstamą veiką įvykdė iki jam priimant 2024 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, subendrinta bausme – 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė. Nors kaltinamasis 2024 m. gegužės 27 d. arešto bausmę atliko, tačiau, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, esant tokiai situacijai, naujai jam paskirta bausmė turi būti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrintina su kaltinamajam ankstesniu nuosprendžiu paskirta arešto bausme, neviršijant maksimalaus arešto bausmės dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu kaltinamajam pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą, probacija savo tikslų nepasiekė, kadangi kaltinamasis pakartotinai nusikalto, o bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas, be to, įvertinus jau anksčiau aptartą aplinkybę, kad kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas jau ketvirtą kartą, pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra. Be to, arešto bausmės vykdymo atidėjimas jam, kaip minėta, jau buvo pritaikytas. Dėl šios priežasties BK 75 straipsnio nuostatos kaltinamajam netaikytinos.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o pradėjus jį vykdyti, panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktiniai diskai, esantys baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 58, 107, 146), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: per visą bausmės vykdymo laiką būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, mokslu ar vykimu į gydymo įstaigas; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme (40 parų arešto), bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės arešto bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės apribojimo bausmės, vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirti S. K. subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti S. K. pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 28 d. nuosprendį visiškai atliktą arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs S. K. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio jo sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Išaiškinti S. K., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinius diskus, esančius baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 58, 107, 146), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.