- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-22
- Bylos Nr.
- eI-1686-790/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04676-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. R. skundu (t. 1, b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija) 2016 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. S-255; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. SS-2410; 3) įpareigoti NDNT iš naujo atlikti pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą. Nurodė, kad NDNT skundžiamu sprendimu, remdamasi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pakartotinai vertino pareiškėjo darbingumo lygį ir jį nustatė 60 proc. Nurodytą sprendimą apskundė Ginčų komisijai, kuri skundo netenkino. Pareiškėjo nuomone, jis darbingu pripažintas nepagrįstai. Pareiškėjas mano, kad bazinio darbingumo procentas pareiškėjui buvo nustatytas netinkamai. Vertinant pareiškėjo bazinį darbingumą, turėjo būti atsižvelgta į diagnozę E22.1 ir taikomas ne tik Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – Kriterijų aprašas) 1 priedo 81.3 punktas, bet ir 59.2 punktas, o tai lemtų, kad turėtų būti taikomas Kriterijų aprašo 6.1 punkte numatytas 0,9 koeficientas ir pareiškėjo bazinis darbingumas turėtų būti įvertintas 49,5 proc. (55 × 0,9, bazinį darbingumą nustatant pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 81.3 punktą). Be to, nuo 2015 m. liepos 3 d. Kriterijų aprašo 1 priedas papildytas XVI skyriumi „Onkologinės ligos“, todėl kyla abejonė, ar pareiškėjo bazinis darbingumas neturėjo būti vertinamas 50 proc. pagal 1 priedo 82.3 punktą. Ginčų komisija nenurodė, kodėl smegenų navikas nelaikomas onkologine liga. Pareiškėjas nurodo, kad pagal viešai skelbiamus duomenis, smegenų navikai nurodomi pirmoje onkologinių ligų sąrašo eilutėje. Pareiškėjas nesutinka ir su asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimu. Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas buvo užpildytas atsakovo specialistų didžiąja dalimi savo nuožiūra, bet ne remiantis pareiškėjo atsakymais. Pildant pareiškėjo Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną nepertraukiamai visą laiką aktyviai dalyvavo ir atsakymus formulavo S. M., kuris rengė skundžiamą sprendimą ir atstovavo atsakovą ankstesnėje Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-3798-789/2016, kurioje jau buvo nagrinėtas analogiškas pareiškėjo skundas ir kuris buvo pripažintas pagrįstu. Ginčų komisija nurodė, kad pareiškėjas pasirašė visuose klausimyno lapuose, todėl su atsakymais sutiko, tačiau jokiame teisės akte nėra numatyta, kad klausimyną pasirašęs asmuo sutinka su jame nurodytais atsakymais. Tai, kad klausimynas užpildytas neobjektyviai, patvirtina faktas, kad pirmoje klausimyno dalyje pareiškėjo metai nurodyti netinkamai. Vertinant pareiškėjo Profesinę, darbinę veiklą bei aplinkos prieinamumą, 2015 m. kovo 24 d. pildant klausimyną Fizinės, darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymas buvo įvertintas 2 balais. Pareiškėjo sveikatos būklė nėra pagerėjusi, todėl pildant klausimyną 2016 m. rugpjūčio 18 d. minėtas kriterijus 0 įvertinas nepagrįstai. Šis įvertinimas buvo sąlygotas S. M. nuomonės ir žodinių įtikinėjimų, nors kartu dalyvavusios vertintojos D. R. nuomone, šis kriterijus turėjo būti vertinamas 2 balais. Todėl pareiškėjo Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno I dalies bendras surinktų balų skaičius turėtų būti ne 4, o 7 balai. Klausimyno II dalis užpildyta neteisingai, remiantis ne pareiškėjo vertinimais, o jį pildžiusių darbuotojų parinktais atsakymais ir klausimyno pildymo metodinėmis rekomendacijomis, kurios pareiškėjui nebuvo pateiktos. Pareiškėjo nuomone, jo veiklos ir gebėjimo dalyvauti vertinimas turėtų būti bent 32 balai (Profesinė, darbinė veikla bei aplinkos prieinamumas – 7 balai; Veikla ir gebėjimas dalyvauti – 25 balai), tai atitiktų Veiklos ir gebėjimo dalyvauti vertinimo koeficientą 1. Gautą koeficientą padauginus ir bazinio darbingumo, pareiškėjo darbingumas galėtų sudaryti ne daugiau kaip 50 proc. (50 x 1). Todėl priimti sprendimai naikintini ir NDNT įpareigotina iš naujo atlikti pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą.
Atsiliepimas
Atsakovas NDNT atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. 2, b. l. 1–6) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad asmens darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintais Kriterijų aprašu ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vadovaujantis Kriterijų aprašo 4 punktu, vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, išnagrinėjęs asmens byloje esančius duomenis dėl siuntime į NDNT pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų pagal TLK-10 kodus D35.2 Hipofizė (būklė po hipofizės adenomos (prolaktinomos) dalinio pašalinimo operacijos 2011-05-11) ir E22.1 Hiperprolaktinemija ir vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo kriterijais, pareiškėjui nustatė 55 proc. bazinį darbingumo lygį. Darbingumo lygis negali būti įvertintas mažesne procentine išraiška, nes aukščiau paminėti sveikatos funkciniai sutrikimai yra vertinami vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo punktais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurios negali būti koreguojamos ar kitaip keičiamos. Tokio pobūdžio sveikatos funkcijos sutrikimas mažesne 40 proc. bazinio darbingumo verte vertinamas tuomet, kai atitinka Kriterijų aprašo 1 priedo 81.4 papunktį, kuris taikomas esant sunkiam funkciniam sutrikimui, kai asmuo gali atlikti tik lengvus, labai ribotus veiksmus, kai kasdieniame gyvenime yra labai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos. Kadangi tokio sunkumo sveikatos funkcinis sutrikimas šiuo metu nėra diagnozuojamas, paminėtas kriterijus pritaikytas negali būti. Hipofizės adenomos gydymo pasekmės, vadovaujantis Kriterijų aprašo 82 punktu (Onkologinės ligos) negali būti įvertintos, nes šiuo atveju hipofizės auglys yra tiesioginė hormonų apytakos sutrikimo (padidėjusio prolaktino lygio (diagnozė pagal TLK-10 kodą E22.1) priežastis, kitaip tariant, pirminis navikas – gerybinis. Pareiškėjui diagnozuotas sveikatos funkcinis sutrikimas remiantis Kriterijų aprašo 82 punktu (Onkologinės ligos) vertinant jo darbingumo lygį negalėjo būti įvertintas, nes šis punktas įsigaliojo tik 2015 m. liepos 8 d. Hipofizės adenomos gydymo pasekmės iš esmės gali būti vertinamos didesne 70 proc. bazinio darbingumo lygio verte ir remiantis Kriterijų aprašo IX dalies (Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos) 59.2 papunkčiu (Hipofizės skydliaukės funkcijos sutrikimai), tačiau tik ne kartu su Kriterijų aprašo 81 punktu, nes tai yra vienas organizmo sistemos funkcinis sutrikimas. NDNT, nustatydama darbingumo lygį, vertina ne atskiras ligas, užšifruotas tam tikrais TLK-10 kodais ir nustato ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, kurį iš esmės įtakoja ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o jų įtakoje nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių diagnozuoto sunkumo ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis, jo įvertinimui parenkant labiausiai sveikatos sutrikimo mastą atitinkantį kriterijų, kuris yra išreikštas bazinio darbingumo lygio procentine išraiška. Todėl, esant diagnozuotai tai pačiai ligai, atsižvelgiant į sveikatos funkcijos sutrikdymo sunkumą, nustatyti darbingumo lygio procentai gali būti skirtingi. Vykdydamas teismo įpareigojimą administracinėje byloje Nr. eI-3798-789/2016 vertinti pareiškėjo darbingumo lygį pakartotinai, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. rugpjūčio 18 d. posėdžio metu dar kartą užpildė asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną ir jį įvertino 12 balų suma. Nors asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas yra įvertintas didesne verte, taikyti kitokį koeficientą nebuvo pagrindo, nes ir pastaroji vertė patenka į Kriterijų aprašo 10.4 papunktį, reglamentuojantį intervalą nuo 4 iki 18 balų. Posėdžio metu pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta darbingumo lygio vertinimo tvarka, išaiškintos klausimų ir atsakymų reikšmės, bei klausimyno įtaka nustatant darbingumo lygį. Pareiškėjas su NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus specialistų užpildyto klausimyno atsakymų vertėmis sutiko ir pastabų neturėjo (patvirtinta asmens parašu). Atsakovo nuomone, skundo argumentas, kad klausimynas buvo užpildytas ne pagal pareiškėjo pasirinktus konkrečius atsakymus į konkrečius klausimus, bet savo nuožiūra, neturi pagrindo. Atsakovo nuomone, pagrindinis pareiškėjo kreipimosi į teismą motyvas yra tai, kad pareiškėjui nebuvo nustatytas toks darbingumo lygis, kurio jis tikėjosi ar pageidautų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas, jo atstovas prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad pildant klausimyną, dalyvavo atsakovo specialistai gyd. D. R. ir S. M., jie klausimyne pažymėdavo kitus atsakymus, nei pareiškėjas pasirinkdavo, remdamiesi vidaus naudojimo dokumentais. Atsakovo atstovas skundą prašė atmesti, paaiškino, kad atsakymus į klausimyną pateikia asmuo, į asmens paaiškinimus atsižvelgiama, tačiau galutinį sprendimą dėl balų parinkimo priima specialistas. Atstovas nurodė, kad jis dalyvavo pildant pareiškėjo klausimyną, kai kuriais atvejais pareiškėjo ir specialisto nuomonė dėl atsakymų parinkimo nesutapo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byla nagrinėjama vieno teisėjo sudėties teismo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis).
VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinika 2015 m. kovo 20 d. pareiškėjui išdavė siuntimą į NDNT nustatyti darbingumo lygį (t. 2, b. l. 82-84). NDNT Biržų teritorinis skyrius 2015 m. balandžio 7 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-419 (t. 2, b. l. 72-81) nustatė pareiškėjui 60 proc. darbingumo lygį, galiojantį nuo 2015 m. kovo 24 d. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas skundu kreipėsi į NDNT Sprendimų kontrolės skyrių, kuris atliko pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir 2015 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. SS-1288 (t. 2, b. l. 89-91) paliko galioti NDNT Biržų teritorinio skyriaus 2015 m. balandžio 7 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-419 priimtą sprendimą. Ginčų komisija 2015 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. S-204 (t. 2, b. l. 93-98) pareiškėjo skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3798-789/2016 (t. 1, b. l. 21-25) panaikino NDNT Biržų teritorinio skyriaus 2015 m. balandžio 7 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-419, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2015 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. SS-1288 ir Ginčų komisijos 2015 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. S-204 ir įpareigojo atsakovą NDNT iš naujo atlikti pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą.
NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. SS-2410 (t. 1, b. l. 17-19), vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, pakartotinai atliko pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjui nustatė 60 proc. darbingumo lygį. Ginčų komisija 2016 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. S-255 (t. 1, b. l. 6-15) pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti 2016 m. rugpjūčio 25 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-2410 nepakeistą. Byloje kyla ginčas dėl šių NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Įstatymo 20 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis). Darbingumas įvertinamas procentais: jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos; jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu (Įstatymo 20 straipsnio 7 dalis).
Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnį NDNT suteikti įgaliojimai nustatyti darbingumo lygį, jo priežastis ir kt. Remiantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 9 dalimi Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Tokie kriterijai ir tvarka yra numatyta minėtame Kriterijų apraše (redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. liepos 1 d.) bei Tvarkos apraše.
Kriterijų aprašo 3 punktas numato, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas).
Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (Kriterijų aprašo 4 punktas). Asmens bazinis darbingumas vertinamas pagal Kriterijų aprašo 1 priedą, kuriame nurodytos konkrečios ligos, traumos, patologinės būklės ir su tuo susiję funkcijų sutrikimai. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100.
Kriterijų aprašo 5 punkte numatyta, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis. Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų. Pagal Kriterijų aprašo 6.1-6.4 punktus, jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9; jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 50–65, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8; jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra 30–45, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7; jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 0–25, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,6.
Pagal Kriterijų aprašo 7-11 punktus asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, kurio forma patvirtinta Kriterijų aprašo 2 priede. Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai koeficientams: 73–76 balai – koeficientas 0,7; 38–72 balai – koeficientas 0,8; 19–37 balai – koeficientas 1; 4–18 balų – koeficientas 1,1; 0–3 balai – koeficientas 1,2. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.
Kaip matyti iš bylos dokumentų, pareiškėjo darbingumo lygis nustatomas dėl siuntime į NDNT pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų, pagal TLK-10 žymimų D35.2 (hipofizė, būklė po hipofizės adenomos (prolaktinomos) dalinio pašalinimo operacijos 2011 m. gegužės 11 d.) ir E22.1 (hiperprolaktinemija). NDNT Biržų teritorinis skyrius 2015 m. balandžio 7 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-419 (t. 2, b. l. 72-81), NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2015 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. SS-1288 (t. 2, b. l. 89-91) ir Ginčų komisija 2015 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. S-204 (t. 2, b. l. 93-98) sprendė, kad baziniam darbingumo lygiui nustatyti taikytinas Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies („Kitų organų ligos ir pažeidimai“) 81.3 punktas, pagal kurį kituose skyriuose nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės būsenos ir kt.) bazinis darbingumas nustatomas įvertinus bendrą funkcinį sutrikimą: vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, atlikti veiklos, kuriai reikia nuolatinio susikoncentravimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimų; vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą) vertinamas 55 proc. dydžiu. Pareiškėjas ginče kėlė klausimą, kodėl, kai diagnozuotos dvi ligos, nėra taikomas Kriterijų aprašo 1 priedo 59.2 punktas ir Kriterijų aprašo 6.1 punkte numatytas koeficientas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3798-789/2016 nurodė, kad atsakovas nesprendė, ar turi būti taikomas Kriterijų aprašo 1 priedo 59.2 punktas ir Kriterijų aprašo 6.1 punktas, neaišku, kodėl dvi pareiškėjui nustatytos diagnozės yra vertinamos kaip sukeliančios vieną funkcinį sutrikimą, ginčijamuose sprendimuose nėra pagrįsta, kaip gerybinio auglio pašalinimas yra susijęs su funkcijos sutrikimais, kad būtų galima įvertinti, kad abi diagnozės sukelia vieną funkcinį sutrikimą.
Iš skundžiamo NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo turinio matyti, kad, vykdant teismo įpareigojimą ir atliekant pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, buvo pritaikytas tas pats Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies („Kitų organų ligos ir pažeidimai“) 81.3 punktas, pagal kurį bazinis darbingumas įvertintas 55 proc. dydžiu. Iš skundžiamo sprendimo motyvacijos matyti, kad šis punktas pritaikytas dėl būklės po hipofizės adenomos (prolaktinomos) dalinio pašalinimo operacijos 2011 m., ligos progresavimas nenustatytas, prolaktino kiekis kraujyje koreguojamas vaistais ir tai vertintina kaip vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas, nes asmuo sunkiau toleruoja vidutinį fizinį krūvį, būtinas vaistų vartojimas, reikalingas papildomas poilsio laikas. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pagal Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktus, mažinantis koeficientas netaikomas, kadangi nėra kitų organizmo funkcinių sutrikimų, kurių bazinio darbingumo procentai yra mažesni ar lygūs 80 proc.
Teismas vertina, kad skundžiamame sprendime NDNT sprendė dėl Kriterijų aprašo 6.1 punkte numatyto įtakos koeficiento taikymo galimybės aptariamu atveju. Nors pripažintina, kad NDNT skundžiamame sprendime išsamesnių argumentų, kodėl šiuo atveju įtakos koeficientas netaikytas, nenurodė, tačiau toks skundžiamo NDNT sprendimo trūkumas šiuo atveju nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti sprendimo. Ginčų komisija 2016 m. spalio 25 d. sprendime Nr. S-255, pritardama NDNT atliktam pareiškėjo susirgimų kvalifikavimui pagal Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies („Kitų organų ligos ir pažeidimai“) 81.3 punktą ir įtakos koeficiento netaikymui, išsamiai motyvavo, kodėl diagnozės D35.2 ir E22.1 negali būti vertinamos atskirais Kriterijų aprašo 1 priedo punktais ir kodėl netaikytinas įtakos koeficientas, numatytas Kriterijų aprašo 6 punkte (sprendimo 7 lapo paskutinė pastraipa). Ginčų komisija nurodė argumentus, kad hipofizės auglys yra tiesioginė hormonų apytakos sutrikimo (padidėjusio prolaktino lygio) E22.1 priežastis ir kad geriausiai pareiškėjo sveikatos sutrikimo lygį atitinka Kriterijų aprašo 1 priedo 81.3 punktas, taikomas pačiai hipofizės auglio diagnozei. Tuo atveju, jei diagnozė E22.1 būtų įvertinta pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 59.1 ar 59.2 punktus, dar kartą vertinti jos sąlygojamą ir vaistais koreguojamą funkcijos sutrikimą Kriterijų aprašo 1 priedo 81.3 punktu jau nebūtų galima. Teismo vertinimu, tokie Ginčų komisijos motyvai aiškūs ir suprantami, juose atskleistas pareiškėjo susirgimų tarpusavio ryšys ir tai, kokia būklė įtakoja pareiškėjo funkcijos sutrikimus. Pažymėtina, kad Kriterijų aprašo 6 punktas taikomas, kai dėl kelių ligų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą. Iš Ginčų komisijos pateikiamos motyvacijos aiškiai galima suprasti, kad šiuo atveju šis punktas netaikytinas, nes viena pareiškėjo liga yra tiesioginė kitos ligos priežastis ir abi šios ligos sukelia tuos pačius funkcinius sutrikimus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-328/2012). Todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su NDNT bei Ginčų komisijos atliktu pareiškėjo susirgimų kvalifikavimu pagal Kriterijų aprašo 1 priedą. Apibendrinant, teismas vertina, kad NDNT, nustatydama pareiškėjo bazinį darbingumą, teisingai taikė Kriterijų aprašo 1 priedą, tai patvirtino Ginčų komisija. NDNT sprendimo motyvavimo trūkumai, kodėl nepasirinkti kiti Kriterijų aprašo 1 priedo punktai bei netaikytas įtakos koeficientas, teismo vertinimu, nėra esminiai, jie buvo ištaisyti Ginčų komisijos sprendime.
Ginčų komisijos 2016 m. spalio 25 d. sprendime Nr. S-255 atsakyta į pareiškėjo iškeltą abejonę, ar šiuo atveju neturėjo būti taikomas Kriterijų aprašo 1 priedo XVI skyriaus „Onkologinės ligos“ 82.3 punktas. Ginčų komisija aiškiai nurodė, kad darbingumo lygio vertinimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra onkologinių ligų diagnozių, pažymėjo, kad hipofizės adenoma yra gerybinis auglys. Todėl pareiškėjas skunde, vien tik vadovaudamasis viešai Nacionalinio vėžio instituto tinklapyje skelbiama informacija apie smegenų navikus, tačiau jos nesiedamas su savo sveikatos būkle, nepagrįstai nurodo, kad šiuo atveju turėjo būti taikomas Kriterijų aprašo 82.3 punktas.
Kaip minėta, Kriterijų aprašo 3 punktas numato, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi ne tik medicininius, bet ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-3798-789/2016 kaip vieną iš skundžiamų sprendimų panaikinimo pagrindų nurodė tai, kad ankstesnio darbingumo lygio vertinimo metu pildant klausimyną buvo pažeistas Kriterijų aprašo 2 priede nustatytas reikalavimas, jog į klausimus atsako asmuo pagal priede nurodytus atsakymo variantus. Todėl NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas teismo įpareigojimą, iš naujo įvertino asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Atsakovo vyr. specialistė D. R., dalyvaujant pareiškėjui, 2016 m. rugpjūčio 18 d. užpildė Kriterijų aprašo 2 priede numatytą Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną (t. 1, b. l. 26-28). Pareiškėjas teigia, kad klausimynas užpildytas netinkamai, nes jį didžiąja dalimi savo nuožiūra užpildė atsakovo specialistė, nesiremdama pareiškėjo pateiktais atsakymais.
Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų įvertinimas darbingumo lygiui nustatyti yra numatytas naujoje Kriterijų aprašo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2014 m. liepos 1 d. Šių kriterijų vertinimu siekiama atsižvelgti į platesnio pobūdžio faktorius, darančius įtaką asmens darbingumui, t. y. įvertinti ne tik profesinius (amžių, profesinę kvalifikaciją, kt.), bet ir socialinius faktorius, ribojančius asmens veiklą ir gebėjimą dalyvauti. Kriterijų apraše numatyta, kad tokį vertinimą atlieka NDNT vertintojas, kuriam pagal Kriterijų aprašo 2 priede nurodytą klausimyno formą pavesta užpildyti klausimyną. Iš klausimyno formos I dalies turinio matyti, kad iš pradžių įvertinama profesinė, darbinė veikla bei aplinkos prieinamumas pagal pakankamai objektyvius kriterijus (amžių, profesinę kvalifikaciją, darbo patirtį ir darbinius įgūdžius, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, būtinybę pritaikyti fizinę, darbinę ir informacinę aplinką). Iš klausimyno formos II dalies turinio matyti, kad toliau atliekamas socialinių faktorių vertinimas, siekiant išsiaiškinti, kokio lygio (dažnumo) sunkumus (rūpesčius) dėl sveikatos būklės asmuo patiria atlikdamas tam tikras veiklas (judėjimo, pažinimo, bendravimo, kasdieninės veiklos). Iš Kriterijų aprašo 2 priede esančios klausimyno formos matyti, kad klausimyną vertintojas pildo remdamasis asmens pateikiamais atsakymais į klausimyne pateikiamus klausimus.
Teismas pažymi, kad aptariamo klausimyno pildymo tikslas – kuo objektyviau įvertinti dėl sveikatos būklės asmens patiriamų sunkumų lygį tiek profesinės veiklos srityje (I klausimyno dalis), tiek atliekant tam tikras veiklas (klausimyno II dalis). Kadangi klausimyno pildymas pavestas specialiai nurodytam subjektui – NDNT vertintojui, būtent šis subjektas turi pareigą sunkumų lygį objektyviai įvertinti pagal klausimyne pateiktas profesinių ir socialinių faktorių sritis. Į klausimyne pateiktus klausimus atsako asmuo, kurio darbingumas vertinamas, kadangi būtent jis gali išsamiai paaiškinti, su kokiomis kliūtimis atitinkamose veiklos sferose ir kaip dažnai jis susiduria. Vertintojo pareiga yra pateikti vertinamajam asmeniui klausimus, nurodytus klausimyne, išaiškinti šių klausimų reikšmę, nurodyti, į kokius kriterijus atsižvelgdamas asmuo turėtų pateikti atsakymą, t. y. kada, kuo remiantis laikoma, jog atitinkama veikla niekada nekėlė rūpesčių, beveik niekada nekėlė rūpesčių, kartais kėlė rūpesčių, dažnai ar beveik visada (visada) kėlė rūpesčių. Kilus abejonių dėl vertinamo asmens pasirinkto atsakymo, vertintojas turi įgaliojimus užduoti vertinamajam asmeniui patikslinančius klausimus, su kokiomis kliūtimis atitinkamose veiklos sferose ir kaip dažnai jis susiduria, įvertinti medicininius dokumentus ar kitus duomenis. Galiausiai, vertinamajam asmeniui parinkus atsakymą, neatspindintį jo objektyviai patiriamų sunkumų lygio, NDNT vertintojas turi įgaliojimus parinkti kitokį, nei nurodė asmuo, atsakymą (balų skaičių) į klausimyne pateikiamus klausimus, kadangi, kaip minėta, galutinį asmens būklės vertinimą atlieka būtent NDNT vertintojas. Tačiau kadangi klausimyne gautų balų suma turi esminę reikšmę galutinio sprendimo dėl darbingumo lygio nustatymui, bendrieji viešojo administravimo principai, reikalavimai, keliami administraciniam aktui (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis, 8 straipsnio 1 dalis), suponuoja, kad NDNT vertintojas turi pareigą pagrįsti, kodėl asmens pateikti atsakymai į klausimus neatspindi objektyvios asmens būsenos (sunkumų lygmens) ir kodėl bei kokių duomenų pagrindu vertintojas sprendžia pasirinkti kitus atsakymų variantus kaip geriau atspindinčius asmens patiriamų sunkumų lygį. Nors ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo nagrinėjanti institucija, kaip minėta, neįgaliota spręsti medicininių ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimų, tačiau ji turi patikrinti, ar priimant sprendimą nebuvo pažeistos aptartos procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ar priimtas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).
Iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad, jo teigimu, klausimyno pildymo metu, nors ir buvo užduodami klausimyne pateikti klausimai, tačiau nebuvo paaiškinta dalies klausimų reikšmė, kriterijai, į kuriuos atsižvelgdamas asmuo turėtų pateikti atsakymą į klausimus, į dalį jo pateiktų atsakymų nebuvo atsižvelgta, vertintoja savo nuožiūra pažymėjo kitus atsakymus. Pareiškėjo skunde išsamiai nurodyta, kokius pareiškėjas, jo teigimu, atsakymų variantus pateikė, į kuriuos atsakymus NDNT vertintoja neatsižvelgė. Atsakovo atstovas, dalyvavęs vertintojai pildant klausimyną, patvirtino, kad dėl dalies atsakymų pareiškėjo ir vertintojos nuomonės nesutapo. Atsakovas nei Ginčų komisijai, nei teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad klausimyno pildymo metu pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta klausimų reikšmė, nurodyta, į kokius kriterijus atsižvelgiant bus vertinami jo pateikti atsakymai (kuo remiantis bus laikoma, jog atitinkama veikla niekada nekėlė rūpesčių, beveik niekada nekėlė rūpesčių, kartais kėlė rūpesčių, dažnai ar beveik visada (visada) kėlė rūpesčių). Nei skundžiamame sprendime, nei klausimyne, nei jokia kita forma atsakovas nepagrindė, dėl kokių priežasčių ir kokiais duomenimis remdamasi vertintoja sprendė pasirinkti kitus atsakymus į klausimyno klausimus, nei nurodė pareiškėjas. Pareiškėjo parašas, esantis klausimyne, savaime nepatvirtina, kad buvo laikytasi aptartų reikalavimų. Kadangi klausimyne gautų balų suma turi esminę reikšmę galutinio sprendimo dėl darbingumo lygio nustatymui, teismas sprendžia, kad darbingumo vertinimo metu buvo pažeista procedūra, užtikrinanti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o priimtas sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir yra nemotyvuotas (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Tai sudaro pagrindą panaikinti visą skundžiamą NDNT sprendimą. Kadangi Ginčų komisija neatsižvelgė į esminius skundžiamo sprendimo trūkumus ir paliko galioti nepagrįstą NDNT sprendimą, skundžiamas Ginčų komisijos sprendimas taip pat naikintinas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo atlikti pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo A. R. skundą patenkinti.
Panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. S-255, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. SS-2410 ir įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo atlikti pareiškėjo A. R. darbingumo lygio vertinimą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.