Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės UAB „Minibank“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė UAB „Minibank“ pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo įsakymą dėl 1 099,90 Eur skolos, 101,34 Eur nuostolių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 79,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš jų 72,60 Eur už UAB „Ekonomistas“ teisines paslaugas) išieškojimo iš skolininko V. G..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiškimą.Teismas nustatė, kad kreditorė prašo priteisti iš skolininko 72,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už UAB „Ekonomistas“ suteiktas teisines paslaugas. Prašymas grindžiamas 2015 m. liepos 1 d. Teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašu, 2015 m. liepos 15 d. išrašu ir sutarties dėl teisinės pagalbos Nr. 2015-07-15 bei 2015 m. liepos 15 d. atstovavimo sutartimi, sudaryta UAB „Minibank“ ir advokato G. Ž.. Kreditorė prašo priteisti 72,60 Eur už UAB „Ekonomistas“ teisines paslaugas, kurias grindžia į bylą pateikta 2017 m. sausio 6 d. PVM sąskaita faktūra serija EK Nr. 17-002. Iš 2017 m. sausio 9 d. paslaugų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad advokatas G. Ž. parengė pareiškimą, tačiau į bylą nepateikta duomenų, kokių išlaidų patyrė kreditorė už suteiktas advokato teisines paslaugas. Teismas taip pat nurodė, kad vadovaujantis CPK 433 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kai prašoma priteisti palūkanas ar delspinigius, pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta palūkanų ar delspinigių norma, palūkanų ar delspinigių dydis, skaičiavimo laikotarpis. Analizuojamu atveju kreditorė prašo už 180 dienų priteisti 101,34 Eur nuostolių ne mažesnių, nei už kreditą mokamų palūkanų norma per dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Tačiau į bylą nepateikta duomenų, kokia yra prašomų priteisti delspinigių norma bei konkretus jų apskaičiavimo laikotarpis. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad CPK XXIII skyriuje nenumatyta galimybė, priimant teismo įsakymą, tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, be to, teismo įsakymo apskundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis), teismas sprendė, kad, vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, pareiškimą atsisakytina priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Kreditorė UAB „Minibank“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Pagal CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas byloje dėl teismo įsakymo išdavimo apskritai neturėtų vertinti reikalavimų pagrįstumo, o toks pareiškimo atmetimo pagrindas – dėl nepateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad kreditorei atstovaujanti kompanija advokatui sumokėjo konkrečią pinigų sumą už pareiškimo parengimą, yra nepagrįstas, nes teismams nereikia atlikti paslaugos teikimo komercinės-finansinės analizės, o tik nustatyti du dalykus: pirma, kokias išlaidas dėl teisinių paslaugų patyrė kreditorius, ir, antra, ar jos suteiktos advokato.Nors kreditorė teisinių paslaugų sutartį sudarė su UAB „Ekonomistas“, tačiau faktiškai pareiškimą parengė advokatas, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra būtent kreditorės turėtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas, nors ir sumokėtos kreditorei įvairias teisines paslaugas teikiančiai UAB „Ekonomistas“. Taigi teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šios išlaidos nepriskirtinos prie būtinųjų bylinėjimosi išlaidų. Be to, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos įrodymais. Byloje pateikti dokumentai patvirtina advokato suteiktos teisinės paslaugos kreditorei faktą, leidžia nustatyti patirtas išlaidas dėl konkrečios teisinės paslaugos bei suteikia pagrindą priteisti prašomas bylinėjimosi išlaidas.Tokios praktikos, kai už atstovavimą ar / ir procesinių dokumentų rengimą priteisiama iš bylą pralaimėjusios šalies neatsižvelgiant į tai, kad bylininkas moka už advokato teisines paslaugas per tarpininką, laikosi ir kiti teismai. Klaipėdos apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, taip pat jau yra suformavęs praktiką šiuo klausimu.CPK 433 straipsnio 3 dalis, 435 straipsnio 3 dalis ir 439 straipsnio 4 dalis apskritai neįpareigoja kreditorės pagrįsti savo reikalavimo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Analizuojant skundžiamos nutarties tekstą akivaizdu, kad teismas a priori ėmėsi užduoties įvertinti kreditorės reikalavimo pagrįstumą, tuo aiškiai pažeisdamas CPK 435 straipsnio 3 dalį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą (Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalis).Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 431 straipsnio 1 dalį, bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 straipsnio 3 dalis, 435 straipsnio 3 dalis). Tačiau, pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo turi būti nurodomas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, galintys pagrįsti reiškiamą reikalavimą. Pagal CPK 436 straipsnio 2 dalies 6-8 punktus, išduotame teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir priteisiami delspinigiai bei bylinėjimosi išlaidos (jei tokių buvo reikalaujama).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškimo aiškų nepagrįstumą konstatavo, be kita ko, nustatęs, kad negali būti tenkinamas apeliantės reikalavimas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Teismas nurodė, kad apeliantė nepateikė duomenų, kokių išlaidų patyrė už suteiktas advokato teisines paslaugas. Nors apeliantė teigia, kad CPK IV dalies XXIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, apskritai neįpareigoja kreditoriaus pagrįsti savo reikalavimų pagrįstumo, ir atitinkamai teismas neturėtų jo vertinti, šios bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisminė praktika teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimu jau yra susiformavusi, atvejai, kuriems esant, šios išlaidos negali būti priteisiamos, aiškiai išvardyti, todėl paprastai teismui vien iš paties pareiškimo turinio tampa aišku, ar pareikštas reikalavimas dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo yra iš esmės galimas. Toks vertinimas negali būti prilyginamas išsamiam ir visapusiškam kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo vertinimui, kuris atliekamas nagrinėjant bylą iš esmės, todėl apeliantės argumentai dėl CPK 435 straipsnio 3 dalies pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti.Teismui pateiktame pareiškime apeliantė, be kita ko, prašė priteisti iš skolininko 72,60 Eur už UAB „Ekonomistas“ suteiktas teisines paslaugas.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-334-687/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Toliau plėtodamas savo praktiką bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu, kasacinis teismas nurodė, kad nėra būtina, jog už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas byloje klientas advokatui ar advokato padėjėjui sumokėtų tiesiogiai, tam, kad šios išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Tais atvejais, kai iš kliento ir advokato ar advokato padėjėjo atstovavimo sutarties atsiranda kliento pareiga atsiskaityti su advokatu, advokatas gali nurodyti šią prievolę įvykdyti tarpininkui. Tačiau tokiu atveju tam, kad šios išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) kad advokatas ar advokato padėjėjas teisines paslaugas suteikė; 2) kad advokatui ar advokato padėjėjui, kad ir per tarpininką, buvo sumokėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).Nors apeliantė nagrinėjamu atveju pabrėžia, kad faktiškai pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo parengė advokatas, teismas atkreipia dėmesį, kad įrodymų, jog advokatui už šias paslaugas buvo sumokėta, apeliantė nepateikė ir nenurodė (CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kartu su pareiškimu apeliantė pateikė tik UAB „Ekonomistas“ naudai atlikto mokėjimo nurodymą. Todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantės prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo negali būti tenkinamas.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.