Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo D. V. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Atisa“ ieškinį atsakovui D. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. priėmė nutartį procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Pranešimu, paskelbtu 2019 m. kovo 19 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, atsakovas informuotas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame tinklalapyje dieną ir atsakovas privalo per 14 dienų nuo teismo pranešimo paskelbimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, taip pat nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog D. V. komercinei firmai Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-4327-864/2018) ir įmonės bankroto administratoriumi paskirtas ieškovas MB „Atisa“) (b. l. 7-10). Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 20 d. (b. l. 11). Teismas nurodytoje byloje nustatė, jog įmonė nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui, jokio turto ar piniginių lėšų banko sąskaitose, taip pat registruotų transporto priemonių įmonė neturi. Be to, viešaisiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, apdraustųjų asmenų nėra. Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad tikėtina, jog įmonė ilgą laiką nevykdo veiklos, nutarties priėmimo dienai (2018 m. rugpjūčio 7 d.) skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 5 217,64 Eur. Šia nutartimi teismas taip pat patvirtino 2 200 Eur administravimo išlaidų sumą, kurią sudaro 1 200 Eur administratoriaus atlyginimas ir 1 000 Eur kitos administravimo išlaidos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas minėtame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalį, nustatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-477/2010, laikomasi pozicijos, jog direktoriaus neatsakingumas, aplaidumas ar įmonės dokumentų praradimas, dėl ko laiku nepastebimas įmonės nemokumas, laikytinas pakankamu pagrindu įmonės vadovo ar/ir dalyvio civilinės atsakomybės taikymui.

Nagrinėjamu atveju atsakovo, kaip D. V. komercinės firmos vadovo, civilinė atsakomybė, neįvykdžius įstatymo numatytos pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kyla tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, tiek dėl fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimo. Įmonės vadovo veiksmai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė ilgą laiką nebevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, pripažintini kaip neatitinkantys protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.

Taip pat pažymima, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų D. V. komercinė firma nebuvo pateikusi (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-4327-864/2018). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių atskaitų, metinių pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo finansinė padėtis iki bankroto bylos iškėlimo (2018 m. rugpjūčio 7 d.) buvo prasta, įmonė buvo nemoki, ilgą laiką nevykdė veiklos, įmonė nuo 2010 m. nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Atsakovas, būdamas D. V. komercinės firmos vadovu, turėjo būti susipažinęs su įmonės finansiniais dokumentais, nes tai įpareigoja jo funkcijos, būdamas rūpestingas ir veikdamas atidžiai, nustatęs sunkią įmonės turtinę padėtį ir jos nemokumą, privalėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Be to, jis turėjo pareigą pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui metines finansinės atskaitomybės ataskaitas, tačiau to nedarė. Kadangi atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas konstatuoja, jog jis nebuvo rūpestingas ir sąžiningas, nesielgė kvalifikuotai bei pažeidė jam nustatytas imperatyvias pareigas, pakankamai ilgai ignoruodamas įmonės nemokumą. Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo įmonės nemokumo minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje iškelti bankroto bylą nurodytu laikotarpiu.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos. Atsakovui netinkamai vykdant anksčiau nurodytas pareigas, neinicijavus bankroto bylos iškėlimo įmonei, buvo padaryta žala, t. y. susidarė administravimo išlaidos, kurių bankrutavusi įmonė negali padengti. Atsakovui rūpestingai ir apdairiai stebėjus įmonės finansinius rodiklius ir laiku inicijavus bankroto bylą būtų užkirstas kelias administravimo išlaidų atsiradimui, kurių padengimui įmonė neturi turto.

Kadangi dėl atsakovo kaltų veiksmų ieškovui (bankroto administratoriui) padaryta žala, bei tarp atsakovo neveikimo ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2200 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 2 200 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsniu, 6.210 straipsniu.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, priteisiamos iš atsakovo ieškovei (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas 50,00 EUR žyminis mokestis ieškovei neatlyginamas, nes minėtas žyminis mokestis sumokėtas už atskirą procesinį veiksmą, kuris atliktas ne ieškovo naudai, t. y. atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti (LR CPK 93 str. 1 d.).

Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.) nustatyta minimali 3 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti atsakovo D. V. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. V. ieškovės mažosios bendrijos „Atisa“ naudai 2 200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų).

Priteisti iš atsakovo D. V. ieškovės mažosios bendrijos „Atisa“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 200 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. V. ieškovės mažosios bendrijos „Atisa“ naudai 66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.