- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-16
- Bylos Nr.
- 2A-1015-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11310-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jurvira“
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Projektvita“
- Advokatai
- Algirdas Čiurlis, Vytautas Dargiuiir
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui Algirdui Čiurliui ir A. S., atsakovo atstovams advokatui Vytautui Dargiui ir J. R.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurvira“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15148-191/2013 pagal ieškovės viešosios įstaigos „Projektvita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurvira“ dėl išankstinio mokėjimo grąžinimo ir atsakovo priešieškinį dėl apmokėjimo už atliktus darbus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė VšĮ „Projektvita“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės sumokėtos už prekes, tačiau negrąžintos sumos dalį – 3546,51 Lt, 6% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d. sąskaitą faktūrą JVR Nr. 760 atsakovė UAB „Jurvira“ įsipareigojo parduoti ieškovei VšĮ „Projektvita“ elektros prekes bendrai 6712,63 Lt sumai. VšĮ „Projektvita“ 2011 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo atsakovei 6 712,63 Lt, tačiau UAB „Jurvira“ apmokėtas prekes perduoti atsisakė ir jų neperdavė. Ieškovė raštais ragino atsakovę grąžinti apmokėtas elektros prekes, tačiau atsakovei to neįvykdžius ir ieškovei praradus suinteresuotumą UAB „Jurvira“ pasiūlytomis elektros prekėmis, ieškovė elektros prekių pirkimo sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti sumokėtą prekių kainą (6712,63 Lt). Dalį skolos atsakovė grąžino, tačiau nesutinka grąžinti likusios 3546,51 Lt dalies.
Atsakovė UAB „Jurvira“ su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės VšĮ „Projektvita“ 3546,51 Lt už atliktus statybos rangos darbus bei šiems darbams atlikti pirktas prekes, t.y. priešieškiniu įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovės patalpose atliko statybos/rangos darbus, 2011 m. kovo mėn. surašė aktą Nr.1175, pagal kurį ieškovė turėjo sumokėti už prekes ir darbus 3546,51 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės už sumokėtas prekes negrąžintos sumos dalį – 3546,51 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. rugpjūčio 1 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 200 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 15,19 Lt išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus bei šalių argumentus, nustatė, kad ieškovės nurodytą skolą atsakovė grąžinti atsisakė motyvuodama tuo, kad atliko tam tikrus darbus, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė rašytinių dokumentų, o jos pateiktas vienasmeniškai pasirašytas aktas Nr.1175 parengtas ir pasirašytas tik atsakovės įgalioto asmens, dokumente nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad akte Nr.1175 išvardintus darbus ieškovė buvo užsakiusi, sudariusi sutartį dėl jų, suderinusi darbų kainą, kad darbai iš tikrųjų buvo atlikti ir perduoti ieškovei. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad aktas Nr.1175 būtų ieškovei įteiktas ir/ar siųstas reg. paštu. Teismas nelaikė tinkamu rašytiniu įrodymu atsakovės pateiktą skolų kitimo suvestinę nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 19 d., kadangi atsakovės atstovas tinkamai nepaaiškino joje esančių aprašymų esmės. Teismas pažymėjo, jog pirmieji du atsakovės reikalavimai, kaip vienas kitam prieštaraujantys, negali būti tenkinami vienu metu: prašydama priešiniu reikalavimu įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, atsakovė tuo pačiu pripažįsta ieškinio reikalavimą, kitu gi atveju patenkintus antrąjį atsakovės reikalavimą ir ieškinį atmetus, netektų prasmės pirmasis atsakovės prašymas taikyti įskaitymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Jurvira“ prašo panaikinti 2013 m. gruodžio 30 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad teismas nevertino atsakovės paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais UAB „Jurvira“ teikė priešieškinį ir atsiliepė į ieškovės ieškinį. Apeliantės nuomone, teismui pateikti atestatai patvirtina, jog atsakovė atlieka elektros instaliavimo/priežiūros darbus, o ne vykdo prekybą elektros prekėmis, tačiau teismas neatkreipė į tai dėmesio. Pažymėjo, kad rangos sutarties pagrindu atsakovė atliko visus ieškovės nurodytus ir pageidaujamus elektros instaliacijos darbus ieškovės patalpose Pažagiškių g. 26, Vilniuje, šiems darbams atlikti pirko prekes. Byloje pateikti mokėjimų dokumentai (sąskaita faktūra (JVR Nr.760), 2011 m. gegužes 30 d. avansinis mokėjimas, 2011 m. rugpjūčio 24 d. apmokėjimas pagal sąskaitą faktūrą JVR-00000760, 2011 m. rugpjūčio 31 d. avansinis apmokėjimas už paslaugas) patvirtina, jog tarp ginčo šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai. Atlikus dalį darbų, atsakovė pateikė ieškovei sąskaitą JVR Nr.760, kurioje yra išvardintos elektros prekės, montuojamos dviem etapais, bet prieš antrąjį darbų etapą VšĮ „Projektvita“ nutraukė bet kokį bendradarbiavimą ir į atsakovės skambučius neatsakinėjo. Įsiteisėjus skundžiamam teismo sprendimui, atsakovė turėtų sumokėti ieškovei už medžiagas, įvardintas sąskaitoje, antrą kartą, nes pas atsakovę yra likę tik apdailos medžiagos, dėl ko VšĮ „Projektvita“ praturtėtų be pagrindo, tuo labiau, kad už atliktus darbus ieškovė nėra pilnai atsiskaičiusi. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovės sąžiningumo, kas sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad tapatus šalių ginčas yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartimi, patvirtinus byloje taikos sutartį, todėl ši civilinė byla turėtų būti nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė VšĮ „Projektvita“ prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad priimdamas sprendimą teismas nevertino apeliantės paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų. Ieškovės nuomone, teismas teisingai pažymėjo, jog byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės apmokėtos elektros prekės ar bent jų dalis būtų grąžintos ieškovei ir pagrįstai sprendė, kad apeliantė nepateikė įrodymų savo priešieškiniui pagrįsti.
2. Byloje pateikti įrodymai nepatvirtina šalių susitarimo dėl elektros instaliacijos įrengimo darbų atlikimo bei menamos ieškovo skolos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą JVR Nr. 760, kurią ieškovė apmokėjo, tačiau apeliantė nenurodė ir nepateikė jokių kitų sąskaitų, kurių ieškovė nebūtų apmokėjusi, todėl teismas pagrįstai nurodė, jog apelianto vienasmeniškai pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 1175 nepatvirtina ieškovės įsiskolinimo už atsakovės neva atliktus darbus. Pateiktas atliktų darbų aktas Nr. 1175 nepatvirtina nei darbų atlikimo, nei šių darbų užsakymo, nei susitarimo dėl darbų kainos, nei darbų perdavimo ieškovei. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėtas aktas kada nors buvo teiktas ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos duomenimis, kurių neginčija šalys, atsakovė (rangovas) ieškovės (užsakovo) užsakymu 2011 m. atliko elektros montavimo darbus gyvenamajame name Pažagiškių g. 26, Vilniuje pagal šalių suderintą projektą (t. 2, b. l. 7-24). Atsakovė 2011 m. lapkričio mėn. surašė atliktų darbų aktą Nr. 1173 ir šio akto pagrindu 2011 m. lapkričio 29 d. išrašė ieškovei 2011 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą 11 000 Lt sumai (t. 2, b. l. 4-6). Ieškovė už medžiagas ir darbus mokėjo avansu: 2011 m. gegužės 30 d. sumokėjo 5 000 Lt; 2011 m. rugpjūčio 24 d. - 6712,63 Lt; 2011 m. rugpjūčio 30 d. – 6712,63 Lt. Iš viso ieškovė sumokėjo atsakovei 18 425,26 Lt (t. 1, b. l. 179-181). Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl neatliktų darbų ir nuostolių atlyginimo pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 760 išvardintas ir ieškovės 2011 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo dokumentu apmokėtas prekes, kurių vertė 6712,63 Lt (t. 1, b. l. 7-8). Ieškovė paaiškino, kad šioje PVM sąskaitoje nurodytos elektros prekes buvo pirktos objekto statybai už ieškovės lėšas ir perduotos atsakovei, tačiau nuo 2012 m. sausio mėnesio nutraukus su atsakove sutartį, šios prekės objekte nebuvo sumontuotos ir atitinkami darbai nebuvo atlikti. Kadangi po sutarties nutraukimo elektros montavimo darbai iki galo nebuvo užbaigti ir atsakovė (rangovas) gera valia atsisakė grąžinti ieškovei PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 760 nurodytas prekes, darbus iš ieškovės medžiagų užbaigė kitas rangovas. Tokiu būdu pas atsakovę likusios ieškovės elektros prekės tapo užsakovei nebereikalingos, todėl ieškovė pareikalavo atlyginti 6712,63 Lt nuostolius.
Byloje nustatytos aplinkybės apie atsakovei perduotas ieškovės prekes (medžiagas), atsakovės veiksmai sumokant ieškovei dalį reikalaujamų atlyginti nuostolių (3 166,12 Lt) leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, kaip darbų rangovas, elektros montavimo darbų, bent ta dalimi, kuri liečia PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 760 nurodytas prekes, neužbaigė. Minėta, kad pagal 2011 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 1173 ieškovė su atsakove pilnai atsiskaitė. CK 6.670 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai užsakovas nutraukia rangos sutartį remdamasis šio kodekso 6.658 straipsnio 2 dalyje ir 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais, rangovas (atsakovė) privalo grąžinti užsakovui (ieškovei) jo perduotas medžiagas ir kitokį turtą, o jeigu to padaryti neįmanoma, - atlyginti jų vertę pinigais. Nei priešieškiniu, nei kitais procesiniais dokumentais atsakovė neginčijo sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo. Atsakovės atstovo argumentai, jog prekės ieškovei nebuvo perduotos dėl tos priežasties, kad nebuvo aiškus ieškovės kompetentingas asmuo, galintis šias prekes atsiimti, vertintini kritiškai, kadangi argumentai neparemti leistinais įrodymais, be to, prieštarauja byloje nustatytai kitai aplinkybei, iš kurios matyti, kad beveik pusę reikalaujamos sumos atsakovė ieškovei vis tik sumokėjo (CPK 185 straipsnis).
CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo taisyklė - šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė leistinomis priemonėmis neįrodė, kad ji būtų atlikusi Akte Nr. 1175 nurodytus darbus (t. 1, b. l. 52). Šis aktas nebuvo pateiktas ieškovei; ieškovė nedalyvavo darbų priėmime; akte nurodyti darbai (kabelio teisimas, taigi ir su juo susiję tranšėjų kasimo darbai) įvardyti ir atliktų darbų akte Nr. 1173, už kuriuos ieškovė jau yra atsiskaičiuosi; iš akto turinio neaišku, kada šis aktas buvo surašytas, nenurodyti darbų atlikimo pradžios ir pabaigos terminai (CK 6.652 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovė negalėjo nurodyti priežasčių, dėl ko ji paprašė apmokėjimo pagal šį aktą tik 2013 m., tai yra tik po to, kai ieškovė kreipėsi į rangovą dėl nuostolių atlyginimo. Remiantis nurodytu, teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas turėjo pagrįstą pagrindą atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės atstovo argumentus, išsakytus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jog ši civilinė byla turėtų būti nutraukta remiantis CPK 293 straipsnio 3 punktu, nes yra įsiteisėjusi Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2817-528/2013, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovės atstovo paminėtoje civilinėje byloje buvo sprendžias klausimas (ginčas) dėl ieškovės 712,63 Lt dydžio permokos grąžinimo, kurią ieškovė apmokėjo pagal atsakovės pateiktą 2011 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 803 (t. 1, b. l. 174-183). Tačiau šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo už ieškovei negrąžintas medžiagas (prekes), kurios nebuvo panaudotos vykdant statybos rangos darbus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad paminėtų civilinių bylų pagrindas ir dalykas buvo tapatus.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, dėl ko teismo sprendimo paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis, atsakovė patyrė 726 Lt išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir 1210 Lt atstovavimo išlaidų teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bei kelionės išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Įvertinus tai, jog ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos atstovo patirtas kelionės išlaidas (pvz., kvitų už kurą), atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.11, 8.18 bei 9 punktuose nurodytus maksimalius užmokesčio dydžius, ieškovės prašoma priteisti bendra bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1 176 Lt ( 726 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 450 Lt už tris atstovavimo valandas teisme). Ryšium su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teismas turėjo 13,78 Lt išlaidų (t. 2, b. l. 2). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurvira“ ( į. k. 135237533) ieškovei viešajai įstaigai „Projektvita“ (į. k. 301097756) 1 176 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt šešis litus) (340,59 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 13,78 Lt (trylika litų 78 ct) (3,99 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.