Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto B. A. atstovės advokatės Lauros Sereckės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. B. 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-7984-2024 B. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo nubaustas 300 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams. B. A. buvo nubaustas už tai, kad jis 2024 m. birželio 23 d. 23.40 val. (duomenys neskelbtini) (dešinėje pusėje) (duomenys neskelbtini) sav. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, tai yra neįvykdė sąlygų susigrąžinti vairuotojo pažymėjimo po atėmimo – šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

2. Nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. B. 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-7984-2024, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. A. atstovė advokatė Laura Sereckė pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui, prašydama panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu administracinio nusižengimo teiseną B. A. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties, t. y. nesant B. A. kaltės, netenkinus šio prašymo, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir B. A. neskirti administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, nutraukus administracinio nusižengimo teiseną, vadovaujantis ANK 666 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)106 straipsnio 3 dalimi, atlyginti B. A. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

8. Nagrinėjamoje byloje B. A. pripažintas kaltu padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde atstovė advokatė Laura Sereckė ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, teigia, kad nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, nei nagrinėjat bylą pirmosios instancijos teisme, B. A. kaltė (tiesioginė tyčia) nebuvo įrodyta. Pažymi, jog B. A. administracinė atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį taikyta už tai, kad jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ir gavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą apie paskirtą baudą, nesikreipė į policijos komisariatą, jog išsiaiškintų už kokį pažeidimą jam paskirta bauda, ar jam nėra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su šiais atstovės apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

10. ANK 573 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Iš paminėtų nuostatų akivaizdu, kad policija tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą gali naudoti tada, kai asmuo elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Taigi, policija yra atsakinga už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo byloje. ANK įpareigoja policiją procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino.

11. Iš bylos medžiagos (Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 13–16), administracinio nusižengimo 2023 m. sausio 4 d. protokolo Nr. 39-ANR_P-3555-2023 nuorašo (b. l. 76–78)) matyti, kad 2022 m. gegužės 23 d. B. A. vairavo transporto priemonę ir nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 54 km/val., tai yra važiavo 104 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą) bei vairavo automobilį neturėdamas išduoto vairuotojo pažymėjimo, tuo padarydamas administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 6 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje. Dėl minėtų administracinių nusižengimų B. A. 2023 m. sausio 4 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, paskiriant 225 Eur baudą, kurią B. A. buvo siūloma sumokėti iki 2023 m. vasario 3 d. bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 mėnesiui. Iš 2024 m. rugpjūčio 26 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl ANK 416 straipsnio 6 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo B. A. 2023 m. sausio 4 d. 09.35 val. išsiųstas ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka – į jo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) (dokumento būsena – išsiųstas, įteikimo būdas elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini))) (b. l. 34). Šiuo atveju svarbu paminėti ir tai, kad tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir atsiliepimuose į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovės skundus, Institucijos atstovas patvirtino, jog B. A. 2023 m. sausio 4 d. jam siųstų procesinių dokumentų įteikimo metu naudojosi elektroninio pašto dėžute, kurios adresas (duomenys neskelbtini), kurį jis nurodė ir teikiamuose skunduose. Tai, kad minėtų procesinių dokumentų išsiuntimo metu elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo galiojantis ir aktyvus, patvirtino ir pats B. A., nurodydamas, kad prieš metus jis buvo gavęs kažkokį pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą. Be to, bylos duomenimis, B. A. 2023 m. sausio 4 d. pranešimą apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą gavo ir iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (b. l. 9, 32), kurią jis sumokėjo 2023 m. vasario 10 d. (b. l. 14).

12. Taigi, šiuo atveju nekyla abejonių, kad B. A. valstybės informacinėse sistemose yra nurodęs savo elektroninio pašto adresą, dėl šios priežasties policija administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu jam galėjo siųsti vienu iš įstatyme numatytų ir leistinų būdų, o būtent – elektroniniu paštu, kaip tai reglamentuoja ANK 573 straipsnio 1 dalis. Bylos medžiaga liudija, jog elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo B. A. buvo išsiųstas 2023 m. sausio 4 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, yra naudojamas, tą patį elektroninio pašto adresą, kaip B. A. kontaktinį duomenį, B. A. atstovė advokatė Laura Sereckė nurodė ir teikiant skundus pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismams, taip patvirtinant aplinkybę dėl to, kad tokia pašto dėžutė B. A. yra naudojama.

13. Aplinkybė, kad B. A. už 2022 m. gegužės 23 d. padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 6 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, sumokėjo jam paskirtą 225 Eur baudą, taip pat įrodo, jog jis žinojo apie jo atžvilgiu 2023 m. sausio 4 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Nors duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme B. A. nurodė, kas jis elektroniniu paštu negavo 2023 m. sausio 4 d. administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu, o apie administracinio nusižengimo protokolu jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 mėnesiui jis sužinojo tik 2024 m. birželio 23 d., kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų dėl naujo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo, tačiau apygardos teismas atmeta šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus, nes juos paneigia aukščiau aptarti bylos duomenys. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad iš 2024 m. birželio 23 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 40-ANR_P-3552-2024 matyti, jog B. A. 2024 m. birželio 23 d. sustabdytas policijos pareigūnų, skiltyje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ nurodė, jog su pažeidimu sutinka, gailisi. Nors 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-7984-2024 priėmimo metu B. A. atstovė pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad B. A. sužinojo, jog jam atimta teisė vairuoti transporto priemones tik 2024 m. birželio 23 d., kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų bei jis prisiminė, kad buvo gavęs kažkokį elektroninį pranešimą apie paskirtą baudą, tačiau negalėjo perskaityti atsiųsto dokumento, prisijungti prie Valstybinės mokesčių sistemos jam nepavyko, todėl jis fiziškai nuvyko į valstybinę mokesčių inspekciją, kur jam buvo atspausdintas pranešimas apie paskirtą baudą, o tai, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei kitos institucijos jo neinformavo, tačiau šios atstovės nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad B. A. procesiniai dokumentai buvo atsiųsti, o tai, kad atsiųstų dokumentų jis, kaip pats nurodo, negalėjo perskaityti, teismas vertina, jog elgdamasis tinkamai ir rūpestingai, žinodamas apie padarytą administracinį nusižengimą, jis turėjo galimybę kreiptis ne tik į Valstybinę mokesčių inspekciją, bet ir į Instituciją paskyrusią jam nuobaudą.

14. Apygardos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų užtenka konstatuoti, kad B. A. iš tiesų gavo procesinį dokumentą (2023 m. sausio 4 d. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu) ir su juo turėjo galimybę susipažinti. Tai, ar B. A. skaitė gautą elektroninį laišką, yra jo asmeninis reikalas. Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, jog procesinis dokumentas buvo išsiųstas elektroniniu paštu, t. y. vienu iš įstatyme numatytų ir leistinų būdų (ANK 573 straipsnis), todėl laikytina, kad procesinis dokumentas B. A. buvo įteiktas tinkamai. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas B. A. nežinojo apie jam ankstesniu 2023 m. sausio 4 d. administracinio nusižengimo protokolu kartu su 225 eurų bauda paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.

15. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Nagrinėjamu atveju, atstovė advokatė nesutinka su tuo, kad B. A. veiksmuose – vairuojant automobilį 2024 m. birželio 23 d., buvo būtinas administracinio nusižengimo sudėties požymis – kaltė (tyčia).

16. ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

17. ANK 424 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Kartu tai reiškia, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino.

18. Nagrinėtinu atveju Institucijai tinkamai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui B. A. jo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kaip jau buvo minėta elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo galiojantis ir aktyvus, išsiuntus 2023 m. sausio 4 d. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, laikytina, kad dokumentas jam buvo įteiktas tinkamai. Tuo tarpu tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nesidomėjimas, už kokius administracinius nusižengimus yra nubaustas, galėjo nulemti tai, kad jis, kaip pats nurodo, nežinojo apie jam paskirtą specialiosios teisės atėmimą. Tačiau toks asmens neveikimas, nesidomėjimas negali būti vertinamas kaip administracinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Tuo pačiu tai reiškia, kad B. A., praradęs teisę vairuoti transporto priemones, 2024 m. birželio 23 d. vairavo automobilį neįsitikinęs, ar šią teisę turi, t. y. ar tinkamai įvykdė šios teisės susigrąžinimo sąlygas, ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, tai yra, B. A. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam buvo atimta ir jis nebuvo įvykdęs vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų.

19. Atstovė nesutikdama tiek su Institucijos nutarimu, tiek ir su skundžiama nutartimi, apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024 padarytas išvadas, tačiau minėtoje kasacinio teismo nutartyje aptariamos faktinės bylos aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių ir šioje byloje negali būti laikoma teisinę reikšmę turinčiu precedentu.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia spręsti dėl B. A. kaltės padarius jam inkriminuotą ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir B. A. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra jokio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto B. A. atstovė advokatė Laura Sereckė apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti B. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus.

22. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju atmetus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliacinį skundą ir konstatavus, kad B. A. pagrįstai pripažintas kaltu padariusiu ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, skundžiama apylinkės teismo nutartis ir Institucijos nutarimas paliekami galioti, tai yra administracinio nusižengimo teisena B. A. nėra nutraukiama, todėl nėra pagrindo spręsti klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto B. A. atstovės advokatės Lauros Sereckės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.