- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-85-460/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- I. M.
- Trečiasis asmuo
- A. M., G. M.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-85-460/2014
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-4147-897/2013 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei I. M., tretieji asmenys A. M., G. M. dėl skolos priteisimo, ir ieškovo A. A. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2013-03-04 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovės 75 000 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003-08-18 išduoto statybos leidimo pagrindu ieškovas ir atsakovė sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, įsigytame 2003-04-02, sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatė gyvenamąjį namą. Namo statybos užbaigimui ir įrengimui 2006-01-26 sutuoktiniai paėmė 70 000 Lt paskolą iš banko AB NORD/LB Lietuva. Sutuoktiniams nusprendus nutraukti santuoką, 2007-09-24 buvo sudarytas susitarimas dėl turto padalijimo po santuokos nutraukimo, kuriame ieškovas ir atsakovė susitarė dėl turto padalijimo po skyrybų sąlygų: 1) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), atitenka ieškovui, už tai jis atsakovei sumoka 40 000 Lt; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su ant jo esančiu 240 kv. m gyvenamuoju namu parduodamas, gautus pinigus padalijant į tris dalis – 140 000 Lt G. M., likusi dalis – po lygiai ieškovui ir atsakovei, 70 000 Lt paskolą bankui sumoka ieškovas. Dalis pinigų, gautų pardavus bendrą turtą (žemės sklypą su jame pastatytu namu) turėjo būti grąžinta atsakovės tėvams, nes statydami namą sutuoktiniai skolinosi iš jų pinigus. Šalys susitarė, kad pardavus turtą iš gautų pinigų tretiesiems asmenims bus sumokėta 140 000 Lt. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-22 sprendimu ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovo manymu, kadangi piniginių lėšų, gautų už planuojamą parduoti namą ir žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), padalinimo klausimas jau buvo išspręstas 2007-09-24 sudarytame susitarime, sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių joje nebuvo nurodyti sutuoktinių įsipareigojimai tretiesiems asmenims, liko neišspręstas gyvenamojo namo, pastatyto (duomenys neskelbtini), santuokos metu, padalijimo klausimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-22 sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta, kad santuokos metu iš banko paimtą kreditą po santuokos nutraukimo bankui įsipareigoja grąžinti ieškovas. Iš 2007-12-11 su banku sudaryto susitarimo galima suprasti, kad bankas sutiko atsisakyti ieškovo ir atsakovės solidarios atsakomybės, su sąlyga, kad bankui bus įkeistas gyvenamasis namas, pastatytas žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). 2009-05-28 ieškovas ir atsakovė susitarė, kad trečiasis asmuo A. M. skolina ieškovui 70 000 Lt banko paskolai sumokėti, o ieškovo pasiskolinti pinigai trečiajam asmeniui bus grąžinti iš pinigų, gautų pardavus santuokos metu pastatytą gyvenamąjį namą. Papildomai ieškovas su atsakove susitarė keistis mainų būdu žemės sklypų, padalytų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-22 sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalimis, o ieškovas įsipareigojo atsakovei sumokėti 40 000 Lt kompensaciją už brangesnę sklypo dalį. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad jis kompensaciją atsakovei sumokėti įsipareigojo iš pinigų, gautų pardavus santuokos metu pastatytą gyvenamąjį namą. Buvę sutuoktiniai susitarime taip pat numatė, kad be ieškovo sutikimo ir dalyvavimo atsakovė namo pardavimo nevykdys. Savo įsipareigojimus ieškovas įvykdė – iš trečiojo asmens gautais pinigais sumokėjo paskolą bankui (2009-11-20 buvo išregistruota hipoteka bankui įkeistam turtui), o 2009-12-11 buvo sudaryta mainų sutartis, pagal kurią ieškovas ir atsakovė pasikeitė žemės sklypų, padalytų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-22 sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalis. Kadangi atsakovė atsisakė bendradarbiauti su ieškovu namo pardavimo klausimu, ieškovui tik dabar tapo žinoma, kad 2012-10-22 atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JP-5525, kuria pardavė nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su garažu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį žemės sklype (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2012-10-22 sutartį Nr. JP-5525 už parduotą turtą gauta kaina sudaro 400 000 Lt. Ieškovo manymu, iš gautų 400 000 Lt, pardavus žemės sklypą ir namą, sumos tretiesiems asmenims sumokėjus 210 000 Lt ir 40 000 Lt sumokėjus atsakovei, likusi suma, t. y. 150 000 Lt turėjo būti po lygiai padalyta ieškovui ir atsakovei. Atsakovė pagal šalių sudaryto susitarimo sąlygas privalo ieškovui sumokėti 75 000 Lt sumą, tačiau savo įsipareigojimų nevykdo ir pinigus ieškovui sumokėti atsisako. Atsakovė, be pagrindo atsisakydama vykdyti savo įsipareigojimą be ieškovo žinios nevykdyti namo pardavimo, ir atsisakydama sumokėti ieškovui jam priklausančią 75 000,00 Lt sumą, laikytina iš esmės pažeidusi bendruosius prievolių vykdymo principus.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškovo ieškiniu nesutiko. Teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad 2012-10-22 pirkimo–pardavimo sutartimi ji pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei pastatą – gyvenamąjį namą su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutarties 3.2 punkte numatyta, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo su garažu kaina yra po 200 000 Lt, o bendra sandorio vertė yra 400 000 Lt. Atsakovė teigia, jog ieškovas žinojo apie būsimą minėto turto pardavimą iš jo bendradarbio, į kurį, kaip specialistą, dėl patarimo kreipėsi būsimi pirkėjai. Nekilnojamąjį turtą atsakovė pardavinėjo ilgą laiką, dvejus metus gyvenamajame name niekas negyveno, pablogėjo jo būklė. Atsakovė neneigia, kad 2009-05-28 tarp jos tėvo A. M., jos ir ieškovo buvo pasirašyta sutartis, kurios 3 punkte yra nurodyta, jog pardavus namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 210 000 Lt sumokama Alfonsui ir G. M., 40 000 Lt sumokama atsakovei už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), likusią sumą A. A. ir I. M. pasidalija pusiau. Minėta sutartis buvo pasirašyta ieškovo iniciatyva ir ieškovo ranka. Ieškovui neliko jokio pagrindo pretenduoti į jo ieškinyje prašomą piniginę sumą, kadangi pardavus gyvenamąjį namą buvo gauta 200 000 Lt, kurie pagal sutartį turėjo būti atiduoti jos tėvams, todėl jos tėvams dar lieka 10 000 Lt skola. 2007-09-24 buvo sudarytas susitarimas dėl turto padalijimo po santuokos nutraukimo, kuriame atsakovė su ieškovu susitarė dėl turto padalijimo po santuokos nutraukimo sąlygų, būtent, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka ieškovui, o jis sumoka atsakovei 40 000 Lt; žemės sklypas su juo esančiu 240 kv. m gyvenamuoju namu parduodamas, gautus pinigus padalijant į tris dalis, t. y. 140 000 Lt G. M., kadangi ieškovas ir atsakovė tokią pinigų sumą skolinosi iš atsakovės tėvų namo statybai, o likusi dalis – po lygiai ieškovui ir atsakovui. Šiame susitarime nurodyta 40 000 Lt mokėtina suma atsakovei, kadangi tėvai padovanojo visą piniginę sumą sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui 2001-10-30. Teigė, kad 2009-05-28 susitarime nurodyta, jog ieškovas su atsakovės tėvu susitaria, kad ieškovas iš jo pasiskolina 70 000 Lt dydžio sumą AB DnB banko paskolai, kurią ieškovas su atsakove buvo pasiskolinę namo statybos baigimui ir įrengimui, padengti. Ieškovas 70 000 Lt dydžio paskolą grąžino kreditoriui AB DnB bankui. Atsakovė pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-22 sprendimu teismas patvirtino santuokinio turto padalijimo sutarties sąlygas – atsakovė su ieškovu ne atsidalino atskirus sklypus, o sutarė, kad kiekvienam iš jų teks po ½ dalį 20,3700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį 0,2400 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-12-11 mainų sutarties pagrindu atsakovė su ieškovu sumainė jiems priklausančius žemės sklypus, ir tokiu būdu ji įgijo asmeninės nuosavybės teisę į visą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovas įgijo asmeninės nuosavybės teisę į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Abiejų mainomų turto vienetų vertės buvo nurodytos vienodos. Atsakovės manymu, ji su ieškovu visiškai atsidalino turtą ir kiekvienas jų tapo atskirų nedalomų turtų vienetų savininkais. Atsakovė taip pat nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-22 sprendimu patvirtintos jos su ieškovu santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 p. buvo nurodyta, jog santuokos metu iš banko „Nord/LB Lietuva“ paimtą kreditą po santuokos nutraukimo AB bankui „Nord/LB Lietuva“ įsipareigojo grąžinti ieškovas, tačiau šis kreditas buvo grąžintas iš jos tėvų paskolintais pinigais, o skolos jiems ieškovas nėra grąžinęs. Tokiu būdu viso aukščiau nurodyto namo statybai ir įrengimui bei paskolos bankui už suteiktą būsto kreditą grąžinimui jos tėvai buvo paskolinę ne mažiau kaip 210 000 Lt dydžio piniginę sumą, o pats namas buvo parduotas tik už 200 000 Lt. Po santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo teismo sprendimu ir mainais atsidalijus nekilnojamąjį turtą į atskirus nedalomus vienetus, ji pati užbaigė visus namo įrengimo bei namo statybos užbaigimo įregistravimo darbus, dėl ko turėjo 900 Lt dydžio išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-26 sprendimu ieškinį atmetė; nusprendė priteisti iš ieškovo A. A. atsakovei I. M. 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovo A. A. tretiesiems asmenims A. M. ir G. M. 450 Lt, t. y. po 225 Lt kiekvienam trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės I. M. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant – piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, ieškinio reikalavimų ribose – 75 000 areštą, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, bei atsiskaityti su ieškovu, sprendimui įsiteisėjus panaikinti. Nurodė, jog 2009-05-28 rašytinės sutarties nuostatos, kuriomis ieškovas iš esmės grindžia savo reikalavimą, reiškia, kad šalių tikrasis ketinimas buvo parduoti gyvenamąjį namą (sutartyje nedetalizuojant konkrečios parduodamo gyvenamojo namo kainos), o ne gyvenamąjį namą su žemės sklypu. 2009-05-28 rašytinėje sutartyje nenumatytos civilinės atsakomybės sąlygos, pasekmės, šalių įsipareigojimų likimas, tuo atveju, jei turtas (konkrečiai namas), nebūtų parduotas, ar jį pardavus, gautos sumos neužtektų skolai tretiesiems asmenims ir atsakovei grąžinti. Pažymėjo, kad nenuginčyta pirkimo–pardavimo sutartimi nustatyta, kad už žemės sklypą, gauta 200 000 Lt, tačiau ieškovas pretenduoti į pinigines lėšas, gautas, pardavus minėtą žemės sklypą negali, nes toks susitarimas nebuvo įtvirtintas 2009-05-28 sutartyje, o be to, 2009-12-11 mainų sutarties pagrindu šis turtas, sumainius ½ dalis žemės sklypų, asmeninės nuosavybės teise atiteko ieškovei. Mainų sutartis, pagal kurią šalys pasikeitė žemės sklypais, patvirtinta notarine tvarka, duomenų apie tai, kad ieškovas būtų šią sutartį ginčijęs nėra. Ieškovo teiginiai apie tai, kad jam buvo atimta galimybė dalyvauti faktiniame namo pardavime ir tokiu būdu atsakovė elgėsi nesąžiningai, nepaisė sutartyje esančios sąlygos, kad namo pardavimas turi vykti tik su ieškovo žinia ir jam dalyvaujant, paneigti ir neįrodyti, nes teismo posėdžio metu tiek liudytojas, tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovė patvirtino, kad ieškovas apie būsimą namo pardavimą žinojo, turto pardavimo procese dalyvavo tiek ieškovas, tiek ir atsakovė. Atsakovė nurodė, kad apie būsimą nekilnojamojo turto pardavimą ieškovui buvo žinoma iš jo bendradarbio, į kurį kaip specialistą dėl patarimo kreipėsi būsimi pirkėjas, be to, žemės sklypas ir namas buvo pardavinėjami ilgą laiką (apie 2 metus), apie jo pardavimą atsakovė skelbė viešai internetinėje erdvėje. A. M. taip pat nurodė, kad A. A. žinojo apie namo pardavimą, nes jis pats ieškovui apie tai pranešęs telefonu, nurodė ir ketinamo parduoti nekilnojamojo turto kainą, t. y. 400 000 Lt, be to, pats ieškovo paprašė išsinešti savo daiktus iš garažo, nurodant jam, kad namas yra parduodamas. Padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl 75 000 Lt skolos priteisimo yra visiškai nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmetė.
Šalies argumentai
Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovas savo reikalavimą kildina ne tik iš 2009-05-28 sutarties, tačiau ir iš 2007-09-24 susitarimo, todėl jas aiškinti reikia kompleksiškai. Teigia, kad 2007-09-24 susitarimu buvo sutarta dėl lėšų, gautų už žemės sklypą padalijimo.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą, juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-26 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje buvo patvirtinta, kad 2009-05-28 susitarimą apeliantas surašė savo norimo turinio tekstą, kurio 3 punkte buvo nurodyta, kad pardavus namą (o ne namą su žemės sklypu), tretiesiems asmenims bus grąžinta 210 000 Lt, 40 000 Lt atsakovei už sklypą Jazdauskiškiuose, o likusią sumą dalysis ieškovas ir atsakovė pusiau.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad I. A. ir A. A. 2006-01-26 gavo 70 000 Lt paskolą iš banko AB NORD/LB Lietuva namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimui (b. l. 12–13). Sutuoktiniams A. A. ir I. A. nusprendus nutraukti santuoką, 2007-09-24 jų bendru susitarimu dėl turto padalijimo po skyrybų, šalys susitarė, kad turtas – įgytas po santuokos sudarymo, t. y. po 1998-09-26, tarp I. M. ir A. A., pasidalinamas tokiu būdu: 20,37 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atitenka A. A., už tai jis I. A. sumoka 40 000 Lt; žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), plotas 24 a, su ant jo esančiu namu parduodamas. Gauti už jį pinigai padalijami į tris dalis: 140 000 Lt – G. M., likusi dalis – po lygiai I. A. ir A. A. 70 000 Lt paskolą, paimtą namo įrengimui sumoka A. A., buities daiktai atitenka tam, už kieno pinigus jie pirkti; I. A. palieka automobilis Audi 80, o A. A. –automobilis „Volkswagen Passat“. (b. l. 18). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-22 sprendimu buvo nutraukta ieškovo A. A. ir I. A. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią I. A., nuosavybės teise tenka ½ dalis 20,3700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), I. A., nuosavybės teise tenka ½ 0,2400 ha ploto kitos (individualiems namams / statiniams statyti ir eksploatuoti) paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); A. A., nuosavybės teise tenka ½ 20,3700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); A. A., nuosavybės teise tenka ½ 0.2400 ha ploto kitos (individualiems namams / statiniams statyti ir eksploatuoti) paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); A. A., nuosavybės teise tenka keleivinis automobilis VW, PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) santuokos metu iš banko „NORD/LB Lietuva“ paimtą kreditą po santuokos nutraukimo AB bankui „NORD/LB Lietuva“ įsipareigoja grąžinti A. A.; pakeista I. A. (b. l. 15). 2009-05-28 sutartimi nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susitarė, kad A. M. skolina ieškovui 70 000 Lt banko paskolai grąžinti, o ieškovo pasiskolinti pinigai A. M. bus grąžinti iš pinigų, gautų pardavus santuokos metu įgytą gyvenamąjį namą. Papildomai ieškovas su atsakove susitarė keistis mainų būdu žemės sklypų, padalytų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-22 sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalimis, o ieškovas įsipareigojo atsakovei sumokėti 40 000 Lt kompensaciją už brangesnę sklypo dalį. Ieškovas kompensaciją atsakovei sumokėti įsipareigojo taip pat iš pinigų, gautų pardavus santuokos metu pastatytą gyvenamąjį namą. Buvę sutuoktiniai susitarime taip pat numatė, kad be ieškovo sutikimo ir dalyvavimo atsakovė namo pardavimo nevykdys (b. l. 22). Iš 2009-05-28 kasos pajamų orderio Nr. 225013 matyti, kad A. A. iš trečiojo asmens gautais pinigais sumokėjo 70 000 Lt paskolą AB DnB Nord bankui (b. l. 23). Iš byloje esančios 2009-12-11 notarine tvarka patvirtintos mainų sutarties, sudarytos tarp A. A. ir I. M., nustatyta, kad ieškovas su atsakove sumainė jiems priklausančius ½ dalis žemės sklypų – atsakovė asmeninės nuosavybės teise į visą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovas įgijo asmeninės nuosavybės teisę į visą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš sutarties matyti, kad abiejų mainomų turto vienetų vertės buvo nurodytos vienodos (b. l. 24–30). 2012-10-22 pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta notarine tvarka, nustatyta, kad atsakovė I. M. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 200 000 Lt; pastatą–gyvenamąjį namą su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 200 000 Lt, t. y, už bendrą 400 000 Lt kainą (b. l. 58–66).
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamame sprendime apylinkės teismas nurodo, kad ieškovas reikalavimą priteisti jam skolą iš atsakovės grindžia 2009-05-28 sutartimi, šios sutarties nuostatos reiškia, kad šalių tikrasis ketinimas buvo parduoti gyvenamąjį namą, o ne gyvenamąjį namą su žemės sklypu. Namas buvo parduotas už 200 000 Lt, kurie buvo panaudoti paskolai tretiesiems asmenims grąžinti. Be to, apylinkės teismas nurodė, kad ieškovas negali pretenduoti į pinigines lėšas, gautas pardavus žemės sklypą, nes toks susitarimas nebuvo įtvirtintas 2009-05-28 sutartyje.
Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tikruosius šalių ketinimus dėl sutuoktinių susitarimo turto padalijimo klausimu.
Akivaizdu, kad kilus ginčui dėl šalių sudarytos sutarties aiškinimo, remiantis teismų praktika, šalių susitarimas (sutartis) turėjo būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.
Kasacinis teismas 2013 m. liepos mėn. 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 394/2013 yra pažymėjęs, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y, nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis Nr. 3K-3-323/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis priimta Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 2003-08-18 išduoto statybos leidimo pagrindu ieškovas ir atsakovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, įsigytame 2003-04-02, sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pastatė gyvenamąjį namą. Namo statybos užbaigimui ir įrengimui 2006-01-26 sutuoktiniai paėmė 70 000 litų paskolą iš banko AB NORD/LB Lietuva.
Šiai bylai svarbu tai, kad 2007-09-24 tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl turto padalijimo po skyrybų, kuriame ieškovas ir atsakovė susitarė dėl turto padalijimo sąlygų: 1) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) atitenka ieškovui, už tai jis atsakovei sumoka 40 000 Lt; 2) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su ant jo esančiu 240 kv. m gyvenamuoju namu parduodamas, gautus pinigus padalijant į tris dalis – 140 000 Lt G. M., likusi dalis– po lygiai ieškovui ir atsakovei, 70 000 Lt paskolą bankui sumoka ieškovas.
Akcentuotina, kad analizuojant kitą – 2009-05-28 – susitarimą, sudarytą tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens, matyti, kad trečiasis asmuo A. M. skolina ieškovui 70 000 Lt banko paskolai sumokėti, o ieškovo pasiskolinti pinigai trečiajam asmeniui bus grąžinti iš pinigų, gautų pardavus santuokos metu pastatytą gyvenamąjį namą. Minėtos sutarties 3 punkte yra nurodyta, jog pardavus namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 210 000 Lt sumokama A. ir G. M., 40 000 Lt sumokama atsakovei už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), likusią sumą A. A. ir I. M. pasidalija pusiau. Papildomai ieškovas su atsakove susitarė keistis mainų būdu žemės sklypų, padalytų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-22 sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalimis, o ieškovas įsipareigojo atsakovei sumokėti 40 000 Lt kompensaciją už brangesnę sklypo dalį.
Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra sudarytos dvi – 2007-09-24 ir 2009-05-28 sutartys, jos yra galiojančios, nenuginčytos ir šalims sukelia teisines pasekmes. Skirtumas yra tas, kad 2007-09-24 sutartimi buvo numatyta parduoti žemės sklypą ir namą, o 2009-05-28 sutartyje įrašytas parduoti tik namas.
Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, nepaaiškindamas priežasties, skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl 2007-09-24 sutarties sąlygų ir jos visiškai nevertino. Sutarties 2 punkte nustatyta, kad šalių tikslas yra parduoti žemės sklypą „su ant jo esančiu 240 kv. m namu“. Tai reiškia, kad šalys pirminiu pardavimo objektu įvardijo žemės sklypą, t. y. šalių valia ir ketinimas buvo parduoti žemės sklypą kaip pagrindinį turto vienetą, be to, neatsiejamai nuo namo, kaip sudėtinio žemės sklypo elemento (CPK 185 straipsnis).
Pažymėtina, kad apylinkės teismas, aiškindamas 2009-05-28 sutarties nuostatas, vadovavosi vien pažodiniu sutarties tekstu, o 2007-09-24 sutarties sąlygas ignoravo, todėl nepagrįstai konstatavo, jog šalių tikrasis ketinimas buvo parduoti gyvenamąjį namą (sutartyje nedetalizuojant konkrečios parduodamo gyvenamojo namo kainos), o ne gyvenamąjį namą su žemės sklypu. Teisėjų kolegija pažymi, kad aiškinant minėtas sutarties nuostatas svarbu pasitelkti sisteminį sutarties nuostatų aiškinimą ir šį sutarties punktą aiškinti kartu su kitomis sutarties sąlygomis. Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu ir tai, jog pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
Teisėjų kolegija, kompleksiškai analizuodama ir vertindama abiejų sutarčių tikruosius ketinimus konstatuoja, kad nors 2009-05-28 sutartyje, kurią asmeniškai rašė apeliantas, nėra konkrečiai nurodyta, kad parduodamas ir žemės sklypas, tačiau nėra ir nurodyta, kad apeliantas atsisako pretenzijų į žemės sklypą, o sutinka parduoti vien tik namą, ar kitų požymių, reiškiančių apelianto ketinimą atskirti 2007-09-24 sutartyje įtvirtintus du nedalytinus nekilnojamojo turto objektus vieną nuo kito. Tai reiškia, kad 2009-05-28 sutartimi jos šalys pakartojo sąlygą, buvusią 2007-09-24 susitarimo 1 punkte dėl vienas nuo kito neatsiejamo turto – žemės sklypo „su ant jo esančiu 240 kv. m namu“ pardavimo su iš sutarties sąlygų išplaukiančiomis pasekmėmis (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).
Pažymėtina, kad tarp šalių sudaryta 2009-12-11 mainų sutartis 2007-09-24 ir 2009-05-28 sutarčių sąlygų dėl žemės sklypo pardavimo kartu su namu – kaip vieno pardavimo objekto – neįtakojo.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino 2009-05-28 sutarties turinį, neatsižvelgė į kitas sutarties nuostatas, turinčias reikšmės sprendžiant apie atsakomybės apimtį, visiškai nevertino 2007-09-24 sutarties turinio bei jos tikrųjų tikslų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pirminis šalių tikrasis ketinimas buvo parduoti gyvenamąjį namą, o ne gyvenamąjį namą su žemės sklypu.
Kaip žinia, atsakovė 2012-10-22 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JP-5525, kuria pardavė nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su garažu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį žemės sklype (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagal 2012-10-22 sutartį Nr. JP- 5525 už parduotą turtą gavo 400 000 Lt.
Ieškovas turėjo pagrįstų lūkesčių, kad pardavus turtą iš atsakovės gautos 400 000 Lt sumos, tretiesiems asmenims sumokėjus 210 000 Lt ir 40 000 Lt sumokėjus atsakovei, likusi suma, t. y. 150 000 Lt bus po lygiai padalyta ieškovui ir atsakovei.
Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų ieškovei sumokėjusi 75 000 Lt, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.205 straipsnis). Pateiktų rašytinių įrodymų pakanka ieškinį tenkinti, todėl jis tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 75 000 Lt skolos (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas ir apelianto ieškinio reikalavimų netenkino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl šis apelianto apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytinas pagrįstu, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-06 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškinys tenkintinas visa apimtimi, perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apelianto apeliacinį skundą procesinis sprendimas priimtas jo naudai – ieškinys visa apimtimi tenkintinas. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 4 500 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio (2 250 Lt apylinkės teisme + 2 250 Lt apeliacinės instancijos teisme) (b. l. 6, 134, 140) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą – ieškovo A. A. ieškinį atsakovei I. M., tretieji asmenys A. M., G. M. dėl skolos priteisimo tenkinti.
Ieškovui A. A. priteisti iš atsakovės I. M. 75 000 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-03-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovės I. M. priteisti ieškovui A. A. 4 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.