Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Baubienės ir Raimondo Buzelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo DNSB „Bermudai 9A“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui DNSB „Bermudai 9a“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl butų ir kitų patalpų savininkų pareigos atlyginti ieškovui daugiabučio gyvenamojo namo antstato stogo įrengimo išlaidas.

Kauno m. savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrius 2000-12-11 patvirtino išvadą dėl projektavimo sąlygų sąvado rengimo ir projekto derinimo tvarkos ir išdavė projektavimo specialiąsias sąlygas. 2001-01-02 SĮ „Panemunės butų ūkis“ davė sutikimą dėl antstato statybos, jei tam neprieštarauja namo butų bendrasavininkai. 2001-09-28 išduotas Leidimas vykdyti statybos darbus, kurie pradėti 2001 m. rudenį. Ieškovas stogo remonto darbus atliko iš asmeninių lėšų, kadangi SĮ „Panemunės butų ūkis“ stogo remontui lėšų iš butų savininkų nerinko. Stogą remontuoti buvo būtina, tai patvirtina 2008-05-20 atlikta kitos daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo dalies apžiūra, kurios metu nustatyta, kad stogo pusę, kurią ieškovas uždengė savo lėšomis, laikui bėgant būtų reikėję keisti. Nustačius, kad viena stogo pusė buvo blogos būklės, labiausiai tikėtina, kad ir kita, kuri buvo uždengta ieškovo lėšomis, buvo blogos būklės ir ją laikui bėgant būtų reikėję renovuoti. Statybos darbai pradėti 2001 m. rudenį, statybos darbų užbaigimo aktas patvirtintas 2015-10-30, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šios datos ir nėra praleistas.

Stogo remontui naudotų statybinių medžiagų PVM sąskaitos – faktūros neišliko, todėl ieškovas, siekdamas nustatyti stogo įrengimo sąnaudas, kreipėsi į ekspertus. Pagal Ekspertizės aktą Nr. 16-01/08 2013-01-01 kainų lygiu antstato stogo įrengimui reikia 10 727,92 Eur. Minėtą sumą ieškovas laiko nuostoliais, kuriuos patyrė įrengdamas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią namo konstrukciją – stogą. Statybos užbaigimo aktas patvirtintas 2015-10-30.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas turėjo vadovautis ne CK 4.82, 4.72 bei 4.83 straispniais, o CK 4.77 straipsnio (apeliaciniame skunde, manytina, dėl techninės klaidos klaidingai nurodyta 6.77 straipsnio) l dalies nuostatomis. CK 4.77 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymo nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir naudojimosi bendru daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Tam, kad bendraturtis įgytų nuosavybės teises šiuo atveju, pagal įstatymą daiktas turi būti padidintas jo lėšomis, bendraturtis turi turėti kitų bendraturčių sutikimą ir turėti rekonstrukcijai išduotą statybos leidimą. 2000m. gruodžio 5 d. susitarimu su gyvenamojo namo butų savininkais ieškovas įsipareigojo savo lėšomis uždengti ir eksploatuoti naują stogą.

CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsnių nustatyta tvarka. Padengti statybos išlaidų kiti gyvenamojo namo butų savininkai nėra davę sutikimo ir išlaidų neprivalo apmokėti, tačiau teismas šias aplinkybes ignoravo ir jų neįvertino. Vien tai, kad 2012 m. buvo atliktas daugiabučio gyvenamojo namo, neužstatytos ieškovo S. S. antstatu, stogo dalies remontas, nesuteikia ieškovui S. S. teisės reikalauti atlyginti jo pastatyto antstato stogo kaštus.

Teismo motyvas, kad po ieškovo pastatytu anstatu atsidūręs stogas reikalavo remonto, yra teisiškai nereikšmingas, nes pastačius antstatą buvusios stogo dalies neliko ir jos remontuoti nereikėjo, o pastatytam ieškovo antstato stogui remontas nebuvo daromas. Tokiu būdu, net ir laikant antstato stogą bendra namo konstrukcija, už jo statybą atsakovė ieškovui atlyginti neprivalo, nes antstato stogui remontas nebuvo atliekamas. Ieškovo sąmatoje įvertinta pilna antstato stogo konstrukcija, o ne paviršinė jo danga.

Ieškovas neginčija, kad jo antstatas ir antstato stogas yra pastatyti 2002 m. CK 1.124 straipsnis nustato, kad senatis - tai laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato bendrą ieškinio pareiškimo terminą - 10 metų, o šio straipsnio 8 dalis žalai atlyginti nustato 3 metų ieškinio pareiškimo terminą. Ieškovas ieškinį padavė praėjus 14 metų laiko tarpui, t.y. praleidęs tiek bendrąjį, tiek sutrumpintą ieškinio senaties terminą. CK 1.131 straipsnis nustato, kad ieškinio termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovas klaidingai ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimą susieja su pastatyto antstato eksploatacijos pradžia. Ieškovas antstatą ant daugiabučio gyvenamo namo pasistatė ir jį eksploatavo nuo 2002 metų pabaigos. Teismas pažeidė atsakovės teisę teikti įrodymus, kadangi atmetė prašymą iškviesti jos nurodytus liudytojus motyvuodamas tuo, kad nebuvo pateikti įrodymai dėl stogo uždengimo 2002 metais.

CK 4.77 straipsnio 1 dalies norma šioje byloje netaikytina, kadangi jos taikymo sritis – bendraturčių nuosavybės dalies pakeitimas bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Minėta norma taikytina sprendžiant bendraturčių teisių pasikeitimą nuosavybės klausimais, o ne nuostolių atlyginimo klausimais. Ieškovas, statydamas antstatą, padidino asmenine nuosavybės teise valdomo buto plotą, kuris negali būti laikomas bendru daiktu. Didinant buto plotą buvo būtina pastatyti kai kurias lauko sienas, kurios laikytinos pagrindinėmis namo konstrukcijomis, tačiau ieškovas neprašo priteisti turėtų išlaidų sienų statybai. Statant antstatą stogo gyvenamojo namo stogo plotas nepasikeitė – liko toks pat kaip iki statybos darbų, todėl laikytina, kad bendrasis daiktas nepadidėjo, todėl CK 4.83, 4.84 ir 4.85 straipsnių nuostatos taikytos teisingai. Ieškovas atliko namo renovacijos darbus – įrengė stogą – kuris bendrąja daline nuosavybe priklauso visiems namo bendrasavininkams ir kurie yra atsakingi už namo bendrųjų konstrukcijų priežiūrą bei remontą.

Sprendžiant dėl priteistos sumos dydžio, atsakovė, remontuodama paviršinę stogo dangą, turėjo 9590,85 Eur išlaidas, o pastatydamas naują stogą ieškovas turėjo 10727,92 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas uždengė praktiškai tokį patį stogo plotą kaip ir atsakovė, laikytina, kad atsakovė remontuodama ir ginčo dalies namo stogo paviršių būtų patyrusi tokias pačias išlaidas kaip ieškovas, todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovui tokią pačią sumą, kokią atsakovė išleido kitos stogo dalies remontui.

Dėl reikalavimo taikyti ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes ieškovas nurodė, kad 2000 m. gruodžio 5 d. įvyko visuotinis gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimas, kurio metu buvo pristatytas projektas. Aplinkybė, kad butų savininkai nesutinka apmokėti antstato statybos kaštų nėra užfiksuota nė viename dokumente. 2000 m. gruodžio 5 d. ieškovas negalėjo žinoti būsimų statybos kaštų, todėl pagrindo kreiptis į teismą nebuvo. Statybos leidimas gautas tik 2001 m. rugsėjo 28 d., statybos pradėtos vėliau. Atsakovė pati trukdė pabaigti statybos darbus, taip pat nepateikė įrodymų, kad stogo renovacijos darbai buvo pabaigti 2001 m. ir, kad ieškovui jau tada buvo žinomos tikslios patirtos stogo dengimo išlaidos. Teismas senaties terminą pagrįstai skaičiavo nuo 2015 m. spalio 30 d. statybos užbaigimo akto, nes šis aktas yra oficialus rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad tik 2015 m. rudenį visi statybos darbai buvo baigti ir statinys pripažintas tinkamu naudoti, todėl tik 2015 m. rudenį paaiškėjo esminės statybos darbų išlaidos, kurias ieškovas ir prašo atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis).

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę arba įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo siekia išlaidų atlyginimo, kurias turėjo įgyvendindamas architekto D. K. parengtą ir 2000 m. gruodžio 9 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojams pristatytą projektą dėl antstato virš butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) statybos, pagal kurį buvo numatyta anstatą sujungti su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu butu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad pagal šį projektą buvo pastatytos atstato sienos ir atstato stogas, kuris tapo daugiabučio gyvenamo namo dalimi, todėl DNSB „Bermudai 9A“ turi atlyginti jo turėtas išlaidas dėl antstato stogo įrengimo.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014; kt.).

Privalomieji reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą be kita ko sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai). Nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su gyvenamojo namo konstrukcija - stogu, todėl remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis) ieškovas, siekiantis prisiteisti dėl antstato stogo įrengimo patirtų išlaidų atlyginimą turėjo įrodyti, kad jo turėtos išlaidos susijusios su stogo naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad ieškovas turėjo išlaidų ne dėl namo (statinio) atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, o dėl asmeninio poreikio pastatyti antstatą su stogu ir jį sujungus su savo butu, padidinti savo buto plotą iki 179,39 m². Pagal projektų derinimo tarybos protokolo Nr. 4893 duomenis, projekte statybos pavadinimas nurodytas - „buto 10 aukšte išplėtimas, statant antstatą virš 9 aukšto (duomenys neskelbtini) (Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-413-638/2014). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad 2001 m. rugsėjo 28 d. Statybos leidimo ieškovui išdavimo metu daugiabučio gyvenamojo namo stogas neatitiko jo naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir buvo būtina jį remontuoti. Jau paminėtame Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-413-638/2014 pagal nagrinėjamos bylos atsakovės ieškinį ieškovui dėl mokesčių už paslaugas priteisimo nurodyta, kad kitos gyvenamojo namo stogo dalies defektai buvo konstatuoti tik 2008 m. gegužės 28 d., kas duoda pagrindą išvadai, kad vykdyti stogo remontą statybos leidimo antstatui statyti išdavimo metu būtinybės nebuvo.

Šioje byloje sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčą, naudojantis bendrąja nuosavybe, buvo svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovas ant esamo daugiabučio gyvenamojo namo stogo, kurio defektai įstatymų nustatyta tvarka nebuvo konstatuoti ir nebuvo priimtas sprendimas dėl jo remonto, įrengė naują stogą todėl, kad patenkintų asmeninį poreikį - pastatytų antstatą dėl savo buto išplėtimo. Esant tokioms aplinkybėms apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ginčo santykį kvalifikuoti kaip kilusį iš būtinumo įgyvendinti bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomuosius reikalavimus, užtikrinant namo bendrųjų konstrukcijų (stogo) saugaus naudojimo palaikymą, kuomet butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalėtų apmokėti išlaidas, dėl kurių nėra davę sutikimo, yra teisingi, sudarantys pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Be to, pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d. daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Nors pagal šią normą Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos sąlygoja tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne Bendrija, o butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę. Būtent savininkai, o ne Bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 straipsnio 6 dalis), kaip ir privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, ar mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų disponavimo teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-345). Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas, kaip pareikštas atsakovei, kuri net neturi pareigos atsakyti pagal ieškovo reikalavimą.

Padarius pirmiau nurodytas išvadas dėl ieškovo ieškinio nepagrįstumo, dėl kitų apeliantės argumentų teismas plačiau nepasisako kaip neturinčių įtakos galutiniam teisiniam rezultatui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šioje byloje sprendimas priimamas atsakovės naudai - ieškinys atmestas, todėl iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei. Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b.l. 80-81) ir už apeliacinį skundą sumokėjo 290 Eur žyminį mokestį (1 t., b.l. 120).

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tokiu atveju šio įstatymo pagrindu abi šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Ieškovas 2016 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 398 (mokėtoja advokato padėjėja A. O., a.k. (duomenys neskelbtini)) už ieškinį sumokėjo 321,84 Eur žyminį mokestį (1 t., b.l. 31) , o apeliantė 2016 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 12212010 sumokėjo 290 Eur žyminį mokestį, kurio mokėti neturėjo, todėl sumokėtas žyminis mokestis šalims grąžinamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei DNSB „Bermudai 9A“, į. k. 302452740 naudai 500 (penkis šimtus) eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Grąžinti ieškovui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 398 (mokėtoja advokato padėjėja A. O., a. k. (duomenys neskelbtini)) sumokėtą 321,84 Eur žyminį mokestį (žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752).

Grąžinti atsakovei DNSB „Bermudai 9A“, į. k. 302452740, 2016 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 12212010 sumokėtą 290 Eur žyminį mokestį (žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.