Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-01-31 · Administracinė byla Nr. I-550-394/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-31
Bylos Nr.
I-550-394/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01707-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
  • 20.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-550-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01707-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.4.;55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 31 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (1 t., 24-38 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 2150,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017-04-02 iki patikslinto skundo surašymo dienos (2017-11-06), pažeidžiant kalinimo sąlygas, leistina kamerose laikomų asmenų norma buvo viršyta daugelį kartų, Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, kamerų plotas užstatytas baldais, kitais įrenginiais, todėl plotas buvo itin mažas, ŠTI kamerose nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normos reikalavimų, jie nebuvo valomi ir laistomi, buvo šiferinis stogas, kuriame yra asbesto, ŠTI kamerose neveikė ventiliacija, vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, oro judėjimo greitis neatitinka higienos normos reikalavimų, nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas bei tinkama temperatūra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui, dėl šių aplinkybių pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra. Laikymo Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, apatinių asmeninių rūbų neplaudavo, teko skalbti pačiam, o sąlygų džiovinti nebuvo, per mėnesį gaudavo tik vieną rulonėlį tualetinio popieriaus, kurio neužtekdavo, kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos. Dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų, kol išdalindavo maistą, jis atšaldavo. Laikymo Šiaulių TI metu nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus.

2017 m. sausio 8 d. pareiškėjas teismui pateikė „skundo priedą“, kuriame prašomą priteisti sumą sumažino iki 850 Eur, taip pat nurodė, kad atsakovas nenurodė visų kamerų, kuriose jis buvo laikomas (2 t., 34 b. l.).

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (1 t., 38 b. l., 2 t., 33 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką pranešta tinkamai (2 t., 30 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (1 t., 66-77 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017-04-02 iki 2017-09-29 kamerose Nr. 17, 91 ir 90, kuriose jam teko nuo 3,69 iki 9,97 kv. m. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba užuolaida, kas užtikrina kalinčių asmenų privatumą.

Atsakovas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Visuomenės sveikatos centras ne vieną kartą pasisakė, kad apšvietimo užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Šiaulių tardymo izoliatoriui nėra taikomas. Pareiškėjo laikymo laikotarpiu buvo patikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 17, 90 ir 91, patikrinimų metu nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta kamerose atitinka higienos normos reikalavimus, kameroje Nr. 91 nustatytas pelėsis, tačiau trūkumai pašalinti. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas.

Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pareiškėjo argumentai, jog per trumpa pasivaikščiojimo trukmė, neturi jokio teisinio pagrindo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas patikrinimų metu konstatavo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai valomi, yra šiukšliadėžės. Asbesto pastato konstrukcijoje nėra.

Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Suimtieji ir nuteistieji, tame tarpe ir pareiškėjas, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę direktoriaus patvirtintą grafiką. Pareiškėjo skundo argumentai dėl užimtumo neorganizavimo jam būnant įstaigoje, nepagrįsti, jo laikymo laikotarpiu vyko nemažai renginių, galimybė juose dalyvauti sudaryta kiekvienam asmeniui. Organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į būrio viršininką ir išreiškia norą jose dalyvauti.

Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamos atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą, be to, nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Patalpų deratizacija ir dezinsekcija įstaigoje vykdoma esant poreikiui, tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, todėl atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo jiems nustatytų pareigų, susijusių su švaros ir tvarkos palaikymu kamerose.

Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Atsakovas negali pateikti duomenų, kada pareiškėjas naudojosi tokia teise, nes nėra registruojami tokie duomenys. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad teisė nusiprausti kartą per savaitę duše jam buvo suteikta.

Dėl aprūpinimo patalyne ir jos būklės atsakovas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iš karto nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jo laikymo laikotarpiu čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas neatitinka tikrovės. Atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų priežasčių jie nesinaudoja jiems teikiama paslauga, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti viršutinius drabužius, neturi teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI asmenys buvo maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius 2017 m. vasario mėn. atliko mikrobiologinius tyrimus, kurių metu nenustatyta jokių pažeidimų. Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrinimų metu esminių pažeidimų Šiaulių TI nenustatė. Atsakovas neturi duomenų, kad pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo pretenzijos dėl ilgalaikių pasimatymų draudimo neturi teisinio pagrindo, nes nuo 2017-01-01 įsigaliojus naujai Suėmimo vykdymo įstatymo redakcijai įstaigoje nebuvo gauta jokių pareiškėjo bei asmenų, norinčių su juo pasimatyti, prašymų.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. B. skundas tenkintinas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 850 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2017-04-02 iki patikslinto skundo surašymo dienos (2017-11-06), neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš byloje esančios 2017-11-15 pažymos Nr. 60/09-42184 (1 t., 79-82 b. l.) matyti, kad pareiškėjas V. B. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ginčo laikotarpiu buvo laikomas nuo 2017-04-02 iki 2017-09-29, viso 154 dienas, gyvenamosiose kamerose Nr. 17, 91 ir 90, su dar 1-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,69 iki 9,97 kv. m., taigi visas 154 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Nors pareiškėjas 2017-01-05 prašyme nurodo, kad buvo laikomas dar ir kamerose Nr. 74, 6 ir 7, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo pateikta pažyma apie V. B. laikymo kameras, kurioje nurodyta, kad skundo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas tik kamerose Nr. 17, 91 ir 90.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius (1 t., 79-82 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą (1., 85-86 b. l.) ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad kameroje Nr. 17, kai joje buvo laikomi daugiausia 5 asmenys, iš kameros ploto (18,47 kv. m.) atėmus sanitarinio mazgo plotą (1,784 kv. m.) pareiškėjui teko 3,33 kv. m., o kameroje Nr. 91, kai joje buvo laikomi daugiausia 5 asmenys, iš kameros ploto (18,45 kv. m.) atėmus sanitarinio mazgo plotą (1,936 kv. m.) pareiškėjui teko 3,30 kv. m., t. y., šiose kamerose pareiškėjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m. Kameroje Nr. 90, kai joje buvo laikomi daugiausia 5 asmenys, iš kameros ploto (19,95 kv. m.) atėmus sanitarinio mazgo plotą (1,330 kv. m.) pareiškėjui teko 3,72 kv. m., t.y., daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinus duomenis apie baldų užimamą plotą (1 t., 87-90 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, neveikė ventiliacija, vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, oro judėjimo greitis neatitinka higienos normos reikalavimų, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas bei tinkama temperatūra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Atsakovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus, iš kurių matosi, kad 2017 m. balandžio 4 d. buvo patikrinta pareiškėjo laikymo kamera Nr. 91, oro temperatūra išmatuota 18°C±0,1, nurodyta, kad kameroje langas be stiklo, tačiau oro temperatūros pažeidimas neužfiksuotas, santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus, ant kameros lubų ir sienų nustatytas vizualiai matomas pelėsis (1 t., 194-196 b. l.). Kamera Nr. 91 buvo patikrinta ir 2017 m. balandžio 25 d. patikrinimo metu, nustatyta, kad dirbtinė apšvieta ir oro temperatūra kameroje atitinka reikalavimus, ant lubų ir sienų yra vizualiai matomų pelėsių (2 t., 2-5 b. l.). 2017 m. balandžio 4 d. buvo patikrinta ir pareiškėjo laikymo kamera Nr. 90, nustatyta, kad santykinė oro drėgmė kameroje atitiko higienos normos reikalavimus (1 t., 197-198 b. l.). Kamera Nr. 90 patikrinta ir 2017 m. balandžio 25 d. patikrinimo metu, nustatyta, kad oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus (2 t., 2-5 b. l.). 2017 m. birželio 14 d. patikrinimo metu patikrinta ir pareiškėjo laikymo kamera Nr. 17, nustatyta, kad dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, tačiau užfiksuotas higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 punkto pažeidimas, nes oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė neatitiko reikalavimų, galimybė išvėdinti kamerą per langus sudaryta (2 t., 11-12 b. l.). Kamera Nr. 17 patikrinta ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo metu, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus (2 t., 15-16 b. l.). Iš Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymos apie 2016 metais atliktus remonto darbus matosi, kad 2016 m. 08-09 mėn. buvo remontuojama pareiškėjo laikymo kamera Nr. 90 – nuvalytas pelėsis, nuvalyti plotai nudažyti (1 t., 94-97 b. l.). Pareiškėjas kameroje Nr. 17 buvo laikomas nuo 2017 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. gegužės 12 d., nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 8 d. ir nuo 2017 m. birželio 20 iki 2017 m. rugsėjo 29 d., oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės pažeidimai šioje kameroje nustatyti 2017 m. birželio 14 d., todėl laikytina, kad jie buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškėjas kameroje Nr. 91 buvo laikomas nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. birželio 1 d., pelėsis šioje kameroje užfiksuotas 2017 m. balandžio 25 d., duomenys, kad pelėsis pašalintas matomi tik iš 2017-08-02 rašto (2 t., 10 b. l.), tačiau jame nenurodyta, kada tai buvo padaryta, todėl laikytina, kad pelėsis šioje kameroje buvo ir pareiškėjo laikymo joje metu. Kameroje Nr. 90 higienos normos pažeidimai patikrinimų metu nebuvo užfiksuoti, pelėsis šioje kameroje pašalintas 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., todėl laikytina, kad kamera pareiškėjo laikymo joje metu (2017-06-13 – 2017-06-15) atitiko higienos normos reikalavimus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjas kameroje Nr. 17 iki 2017-08-29 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 punkto, reglamentuojančio patalpų oro temperatūrą ir santykinę oro drėgmę, reikalavimus, ir kameroje Nr. 91 – pažeidžiant higienos normos 39 punkto, kuriame nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose ant sienų ir lubų neturi būti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl nepakankamo užimtumo, netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo kamerose, signalizacijos mygtuko nebuvimo, pasivaikščiojimo trukmės ir pasivaikščiojimo kiemelių būklės, netinkamo aprūpinimo patalyne ir higienos priemonėmis, išduodamos patalynės būklės, asmeninių rūbų skalbimo, baldų trūkumo kamerose, naudojimosi dušu trukmės, kamerų deratizacijos ir dezinsekcijos, maisto davinio energetinės vertės, nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI nebuvo tinkamai organizuojamas suimtųjų (nuteistųjų) užimtumas. Atsakovas į bylą pateikė 2017-11-16 Šiaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus pažymą Nr. 61/04-2659 (1 t., 107 b. l.), kurioje nurodyta, kad Šiaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką, įstaigoje veikia biblioteka; V. B. buvo suteikta galimybė išeiti į treniruoklių salę bei dalyvauti įvairiuose sportiniuose, kultūriniuose renginiuose. Į bylą pateikta ir Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (1 t., 113-116 b. l.) bei Šiaulių TI direktoriaus patvirtinti Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (1 t., 118-173 b. l.), iš kurių matosi, kad suimtieji (nuteistieji) kiekvieną savaitę vedami į užimtumo renginius (treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, teniso salę, užimtumo kambarį-skaityklą, žaidimų kambarį), tame tarpe ir tų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pareiškėjas skunde nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, netinkamai įrengti sanitariniai mazgai – neužtikrintas privatumas, sklido nemalonus kvapas. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo nereglamentuoja. 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovas nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas, jis nuo bendros kameros erdvės atskirtas mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, tačiau nepateikia pakankamai duomenų, įrodančių, kad sanitariniai mazgai konkrečiose pareiškėjo laikymo kamerose jo laikymo metu buvo tinkamai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės, iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (1 t., 85-86 b. l.) matosi tik iš kokios medžiagos pagaminta sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija ir jos aukštis, tačiau nesimato, kokiu būdu sanitarinio mazgo zona izoliuota nuo likusios kameros erdvės. EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją ir pan.). Šiuo atveju, atsižvelgiant į EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., LVAT 2017-10-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2204-575/2017, 2017-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2459-442/2017 ir kt.), įvertinus, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo nedidelės, kamerose buvo laikoma ir po 5 asmenis, o lovos paprastai būna sustatytos šalia sanitarinio mazgo, pripažintina, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas, kai jį nuo gyvenamosios patalpos skyrė tik pertvara ir užuolaida, neužtikrino privatumo, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo šilto vandens. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, taigi karšto vandens tiekimas į kameras nereglamentuotas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl šilto vandens nebuvimo kamerose nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau taisyklių 2 p. numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas nurodo, kad pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso (1 t., 83 b. l.), byloje nėra jokių objektyvių duomenų (to nenurodė ir pats pareiškėjas), kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta neturtinė žala.

Pareiškėjas nurodo, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja CPT nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normų, nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliuko, nuolat buvo šiukšlių sienos pažaliavusios nuo pelėsio, kiemeliai nebuvo periodiškai valomi, be to, juose buvo šiferinis stogas, kuriame yra asbesto. LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu yra nustatęs vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore kasdien trukmę (1 t., 98 b. l.), Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, bendras jų plotas 422,35 kv. m, pasivaikščiojimo kiemelių dydis skirtingas (nuo 17,31 iki 23,43 kv. m. – 1 t., 99 b. l.). Atsakovas nurodo, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikščiojimas kasdien trunka ne mažiau kaip vieną valandą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2016 m. gegužės 24 d. atlikto patikrinimų metu higienos normos pažeidimų pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatė, patikrinimo akte užfiksavo, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose akivaizdžios netvarkos nebuvo, kiemeliai valomi, nešamos susidariusios buitinės atliekos, kiekviename kiemelyje yra šiukšliadėžės (1 t., 183-186 b. l.). Pareiškėjas pats skunde nurodo, kad turėjo galimybę vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore, pareiškėjo teiginiai dėl asbesto buvimo deklaratyvūs, be to, atsakovas atsiliepime nurodė, kad asbesto pastato konstrukcijoje nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad buvimo Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, per mėnesį gaudavo tik vieną rulonėlį tualetinio popieriaus. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41-43 punktai numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekavimo priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/ar dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje; draudžiama laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius perduoti kitiems asmenims; lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139, nauja redakcija nuo 2017-01-01, numato, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalai pagalvei ir antklodei. Taip pat pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę, o 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja, atsižvelgiant į tai, asmenys įstaigoje aprūpinami patalyne pagal jų poreikius. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2016 m. gegužės 24 d. patikrinimo metu (1 t., 183-186 b. l.), nustatė kad lovos skalbiniai Šiaulių TI skalbiami įrengtoje skalbykloje, švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo nešvarių skalbinių, lovos skalbiniai keičiami kartą per savaitę, minkšto inventoriaus dezinfekcija atliekama dvejomis dezinfekcijos kameromis, patikrinimo metu abi dezinfekcijos kameros buvo užpildytos dezinfekuojamu minkštuoju inventoriumi ir įjungtos; po panaudojimo lovos skalbiniai yra skalbiami, minkštas inventorius dezinfekuojamas, taigi patikrinimo rezultatai paneigia pareiškėjo teiginius dėl čiužinių būklės, o iš įrašų pareiškėjo aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninėje sąskaitoje matosi, kad pareiškėjui skundo laikotarpiu patalynė ir rankšluosčiai bei tualetinis popierius buvo išduodami pagal nustatytas normas (1 t., 91-92 b. l.). Byloje nėra duomenų, jog dėl patalynės kiekio, jos būklės pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją, skundęsis dėl to, ar kad būtų išreiškęs pageidavimą naudotis savo patalyne, pareiškėjas nurodo, kad vieną rulonėlį tualetinio popieriaus per mėnesį jis gaudavo, todėl ši skundo dalis dėl žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI neplaudavo apatinių asmeninių rūbų, teko skalbti pačiam, o sąlygų džiovinti nebuvo. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p. nurodyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintame Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraše bei 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintame Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraše bei 2015-11-02 tvarkos aprašo papildyme (1 t., 100-106 b. l.) nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartą per savaitę pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafiką; viršutinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, viršutiniai skalbiniai skalbti priimami kartą per mėnesį pagal surinkimo grafiką; jeigu suimtasis (nuteistasis) neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, patikrinus sąskaitą ir nustačius, kad pinigų neturi ne trumpiau kaip tris mėnesius, viršutiniai rūbai skalbiami įstaigos skalbykloje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas atliktų patikrinimų metu konstatavo, kad Šiaulių TI sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos, skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo ir džiovinimo įranga (2 skalbimo mašinos ir 1 džiovyklė), vedamas Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas (1 t., 196 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kad Šiaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti asmeninius drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Iš atsakovo pateiktos pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą (1 t., 87-90 b. l.) matosi, kad Šiaulių TI kamerose yra stalai, taburetės arba suoliukai, gultai ir pastatomos lentynos, pareiškėjas nenurodo, kurioje konkrečiai jo laikymo kameroje trūko nurodytų baldų ir ką jis dėl to patyrė, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato kamerų aprūpinimo veidrodžiais ir tualeto reikmenų spintelėmis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI kameros neaprūpintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nurodytais baldais, o pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjas pats patvirtina, kad kartą per savaitę jam buvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše, visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu higienos normos pažeidimų dėl naudojimosi dušu nenustatė, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimąsi po šiltu dušu.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją) įstaiga organizuoja esant poreikiui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas atliktų patikrinimų metu vertino ir pareiškėjų skunduose nurodytus faktus dėl kenkėjų buvimo kamerose, taip pat nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimo, naikinimo vykdymą, buvo nustatyta, kad kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas (1 t., 194-196, 2 t., 2-5, 6-9 b. l.). Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, kad įstaigos administracija nesiėmė priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kamerose atlikimo kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, kad papildoma deratizacija ir dezinsekcija jo prašymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, kol išdalindavo maistą, jis atšaldavo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parą, riebalų – 72 g, baltymų – 72 g, angliavandenių 334 g. LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (redakcija, galiojanti nuo 2015-07-20, toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi, pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia, dėl netinkamo maitinimo nesiskundė. Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, tikrindama asmenų skundus dėl neužtikrinamų fiziologinių mitybos normų, išduodamo maisto kokybės Šiaulių TI, esminių teisės aktų pažeidimų nenustatė (2 t., 19-26 b. l.), taigi nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neužtikrino nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų ir maitinimo tvarkos laikymosi.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai. Atsakovas į bylą pateikė 2017-11-17 pažymą Nr. 60/09-42607, kurioje nurodyta, kad iš V. B. prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus gauta nebuvo, taip pat nebuvo gauta prašymų iš asmenų, norinčių su juo pasimatyti, todėl ilgalaikiai pasimatymai jam suteikti nebuvo. Pareiškėjas dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, su kuo jis pageidavo ilgalaikio pasimatymo ir prašė Šiaulių TI administracijos jam tokį pasimatymą suteikti, kad Šiaulių TI administracija atsisakė tai padaryti, kada tai buvo, todėl pareiškėjo teiginys dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kamerose pažeidžiant higienos normos reikalavimus (124 dienos), visas 154 dienas neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos sumą sumažino iki 850 Eur (2 t., 34 b. l.), teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2017-10-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2204-575/2017, 2017-11-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2403-502/2017, 2017-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2459-442/2017 ir kt.), sprendžia, kad prašoma priteisti suma visiškai adekvati pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 850 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. skundą tenkinti visiškai.

Priteisti pareiškėjui V. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė