- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- I1-9892-422/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02279-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. B. su skundu (b. l. 1) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2022-05-25 iki dabar, t. y. skundo padavimo dienos (2023-08-16), atliko bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, kur buvo laikomas kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas privatumas. Nurodė, kad kameroje be akutės yra langas. Jis patalpose vaikšto nuogas, persirenginėja, atsigulęs tenkina lytinę aistrą, jį stebi moteriškos lyties pareigūnės, praeina kiti kaliniai. Dėl tokių kalinimo sąlygų jaučia orumo pažeminimą, kančias, nepilnavertiškumo jausmą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 5–7) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88, 11.1 papunktyje yra numatytas vienas iš asmenų, laikomų pataisos įstaigose, priežiūrą sudarančių elementų – asmenų, laikomų pataisos įstaigose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose. Be to, stebėjimo langeliai taip pat skirti ir pačių pataisos pareigūnų saugumui užtikrinti, t. y. prieš užeinant į kamerinio tipo patalpą, kurioje yra nuteistieji, pareigūnai gali įsitikinti, ar yra saugu įeiti.
Nurodė, jog stebėjimo langelių įrengimas numatytas ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389, 13.3 papunktyje. Iš anksčiau nurodyto reglamentavimo matyti, kad siekiant atlikti nuteistųjų kontrolę jų buvimo vietose, patalpose įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė. Taigi, langelio, kaip priemonės stebėjimui ir kontrolei vykdyti, įrengimas yra galimas, teisės aktų reikalavimų nepažeidžia ir negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas.
Šalies argumentai
Pastebėjo, kad pareiškėjas savo skunde konkrečiai neįvardijo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti neturtinė žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Jo skundo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmais (neveikimu) laikotarpiu nuo 2022-05-25 iki 2023-08-16.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas tvirtino, kad patalpose, kuriose jis atliko bausmę, buvo įrengtas stebėjimo langelis, pro kurį jį galėjo matyti moterys pareigūnės, kiti kaliniai. Jis kameroje vaikščiojo nuogas, tenkindavo lytinę aistrą, todėl patyrė emocinių kančių, nepilnavertiškumą ir pan.
Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88, 11.1 papunktyje yra numatytas vienas iš asmenų, laikomų pataisos įstaigose, priežiūrą sudarančių elementų – asmenų, laikomų pataisos įstaigose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose.
Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389, 13.3 papunktyje reglamentuota, jog kamerų durys įrengiamos pagal šiuos reikalavimus: viršutinėje išorinių durų dalyje, ne mažesniame kaip 150 cm aukštyje nuo grindų, įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė ir užskleidžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Stiklinis stebėjimo langelis apklijuojamas apsaugine plėvele ir gali būti užtemdytas. Išorinėje durų pusėje gali būti numatytas stebėjimo langelio uždengimas plieniniu lakštu, kuris uždarytoje ir atidarytoje padėtyse neturi išsikišti iš durų plokštumos. Užskleidžiamo langelio maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti durelės turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir turi būti rakinamos. Langelių konstrukcijos turi būti tokios, kad jų negalima būtų išmontuoti iš vidinės kameros pusės.
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas atliko bausmę patalpose, kurių duryse įrengtas stebėjimo langelis. Stebėjimo langelio patalpos duryse įrengimas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.
Pažymėtina, kad tam tikras suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (žr., pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-09-30 nutartį administracinėj byloje Nr. A-2239-520/2020). Be to, pareiškėjas itin abstrakčiai nurodo aplinkybes, kad jį sąmoningai galėjo matyti (stebėti) nuogą ar tenkinantį lytinę aitrą pareigūnai, pareigūnės, kiti kaliniai. Pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė savo teiginių, kad jis buvo matomas ir stebimas, kad buvo situacijų, kai jis turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog kažkas jį stebėjo. Pats pareiškėjas pripažįsta, jog langelio stiklas yra tonuotas, kaip numato teisės aktai. Taip pat pabrėžtina, jog patalpose, kuriose pareiškėjas atlieka bausmę, jo skunde nurodomas jo paties elgesys yra pareiškėjo laisvos valios pasirinkimas, todėl yra neteisinga ir neproporcinga siekti žalos atlyginimo dėl savo elgesio ypatumų.
Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką konstatuojama, jog stebėjimo langelio įrengimas patalpos duryse savaime nereiškia, kad šiuo nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (žr., pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023-10-18 nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-588-602/2023).
Pareiškėjas prašė priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas.
Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniuose, buvimo, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis sprendime nurodytu teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo argumentų, pagrįstų abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Pagal byloje esančią 2023-09-15 pažymą Nr. RV-22-8895 (b. l. 8) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į psichologus dėl patiriamų išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas, nesikreipė. Nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.