- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-987-513/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- T. K.
- Suinteresuotas asmuo
- AB ,,Swedbank“, UAB ,,Tele2“, UAB ,,General Financing“, AB „Klaipėdos energija“
Teisėjas Raimondas Dilys Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00017-2015-7
NUTARTIS
2015 m. gegužės 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (apeliantės) T. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-03 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB ,,Swedbank“, UAB ,,Tele2“, UAB ,,General Financing“, AB „Klaipėdos energija“, antstoliui A. S., antstolei R. V., antstolei V. D., antstolei B. T., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė teismo iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratore skirti E. G.. Argumentavo, jog nemokumą lėmė sumažėjusios pajamos ir padidėjusios išlaidos. Įsipareigojimai kreditoriams, kurių vykdymo terminai suėję, yra 147 000 Lt (42 510,12 Eur). Pareiškėja viena augina nepilnametę dukrą, yra išsiskyrusi, prižiūri sergantį tėvą, jos pajamas sudaro 1 000 Lt (289,62 Eur) darbo užmokestis ir 500 Lt (144,81 Eur) gaunamos lėšos vaiko išlaikymui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB ,,Swedbank“ atsiliepimu su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškimas yra nepagrįstas, nes nėra duomenų apie pareiškėjos nemokumą, gaunamas pajamas. Pareiškėjos nurodyta turimo nekilnojamojo turto vertė neatitinka tikrosios rinkos kainos. Nėra duomenų, jog pareiškėja negalėtų rasti geriau apmokamo darbo, ir nėra nustatytas pajamų, turto ir įsipareigojimų santykis. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė teismo nuožiūra spręsti dėl pareiškimo reikalavimų pagrįstumo. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-03 nutartimi pareiškėjos pareiškimo netenkino ir atsisakė iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos pateiktuose VĮ Registrų centro išrašuose nurodyto jos turimo turto – 55/111 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 68/136 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 483/965 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę, argumentuodamas, jog registre nurodytos šių sklypų kainos nustatytos masiniu vertinimu (vidutinė bendra sklypų rinkos vertė 7 984 Eur), todėl gali akivaizdžiai skirtis nuo realios šio turto rinkos vertės, taip pat atsižvelgdamas į kreditorės AB ,,Swedbank“ poziciją, jog šių sklypų vertė neatitinka tikrosios rinkos kainos, – jų vertė yra žymiai didesnė, bei nurodydamas, jog teismui pasiūlius pareiškėjai pateikti papildomus įrodymus apie sklypų turto vertinimą, ji pateikė VĮ Registrų centro išrašą, o ne duomenis iš vykdomosios bylos, kur yra nustatoma nurodyto turto rinkos kaina. Nustatė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios į turimo turto sąrašą ji neįtraukė ir kurios vertės pareiškime nenurodė. Teismas sprendė, jog pagal pareiškėjos pateiktus duomenis bei įrodymus nėra galimybės nustatyti, kokia apimtimi būtų padengti kreditoriaus reikalavimai pardavus turtą iš varžytynių ir koks būtų galutinis skolos likutis pardavus pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir transporto priemonę. Nurodydamas, jog teismų praktika fizinio asmens bankroto bylose formuojama ta linkme, kad net skolos sumai esant didesnei nei 25 MMA, bankroto byla asmeniui neturėtų būti keliama, jei skolos suma, vertinant bendrąja prasme, nėra kritinė (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013), ir motyvuodamas aplinkybe, jog pareiškėja nepateikė pakankamai duomenų, jog jos turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja yra nemoki Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 str. 2 d. prasme. Motyvavo, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Teismas vertino, jog nepaisant to, kad jau nuo 2009-06-02 pareiškėjos finansinė padėtis buvo sunki (2009-06-02 pasirašė susitarimą su banku dėl kredito palūkanų mokėjimo atidėjimo; Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-20 nutartimi nutarė parduoti iš varžytynių pareiškėjai priklausiusius, kreditorės AB ,,Swedbank“ reikalavimo užtikrinimui įkeistus sklypus; 2010-12-29 sprendimu už akių tenkintas UAB ,,General Financing“ reikalavimas dėl skolos iš pareiškėjos priteisimo), ji netinkamai vykdė savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams, nes 2010-03-09 dovanojimo sutartimi perleido dalį turimo nekilnojamojo turto – žemės sklypą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai D. M., kurių vertė – 137 800 Lt (39 909,64 Eur). Tokius pareiškėjos veiksmus (atliktą turto perleidimą) vertino kaip nesąžiningus, pažeidžiančius kreditorių interesus. Apibendrinęs nustatytas ir įvertintas byloje aplinkybes, teismas sprendė, jog pagal pareiškėjos pateiktus įrodymus, jos paaiškinimus, nėra pagrindo konstatuoti, kad ji yra nemoki, kad jos finansinė būklė yra kritinė ir ji iš esmės negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Teismo nuomone, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-03 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, jog teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino pareiškėjos (ne) mokumą, (ne) sąžiningumą. Paaiškina, jog byloje pateikti įrodymai, jog pareiškėja šiuo metu turi ne mažesnį kaip 45 510 Eur (147 000 Lt) skolinį įsipareigojimą, gauna apie 300 Eur darbo užmokestį per mėnesį (atskaičius mokesčius), gauna 145 Eur išlaikymą 14 metų amžiaus dukrai iš buvusio sutuoktinio. Ne mažiau kaip 150 Eur sumą išleidžia dukters išlaikymui, taigi jai lieka tik apie 150 Eur pinigų suma pragyvenimui, kuri padengia tik pačius būtiniausius poreikius.
Nesutinka su teismo išvadomis dėl jos nemokumo ir argumentuoja, jog byloje pateikti įrodymai – VĮ Registrų centro išrašai, patvirtina, jog vidutinė bendra jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų – 55/111 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 68/136 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 483/965 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1513-9758, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 7 984 Eur. Paaiškina, kad į antstolę R. V., teismui pasiūlius pateikti papildomus įrodymus, kreipėsi, tačiau sužinojusi, jog pas antstolę yra dar prieš keletą metų darytas tik 483/965 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimas, manė, jog šis vertinimas nebeaktualus, be to, jau buvo neįvykusios varžytynės dėl sklypų nevertingumo. Šiuos įrodymus pateikia su skundu. Pažymi, kad tik 483/965 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pas antstolę įvertintos 6 000 Lt, o, pagal VĮ Registro centro skelbimą vidutinę rinkos vertę, viso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2015-01-01 yra 6 290 Eur. Kitų sklypų dalių vertinimą bankroto bylos iškėlimo stadijoje atlikti netikslinga, nes tai nepagrįstai didins išlaidas. Bankrutuojančio asmens turto vertė gali būti nustatoma vėlesnėje bankroto proceso eigoje (Panevėžio apygardos teismo 2014-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-326-278/2014). Automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja neįtraukė į turimo turto sąrašą ir jo vertės nenurodė, nes šį 1996 m. gamybos automobilį 2008-01-19 pardavė O. N., kuri šio fakto neįregistravo VĮ „Regitra“, tačiau automobilį, kurio vertė šiuo metu yra apie 500 Eur, ji draudžia savo vardu ir tai patvirtinantys įrodymai pateikiami su skundu.
Nesutinka, jog sudarydama 2010-03-09 dovanojimo sutartį, kuria perleido dukrai D. M. dalį savo nekilnojamojo turto – du žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (dovanos vertė 137 000 Lt), elgėsi nesąžiningai ir dėl šio sandorio gali būti kvestionuojamas pareiškėjos sąžiningumas FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme. Paaiškina, jog sudarydama dovanojimo sandorį neturėjo pagrindo manyti, jog neatsiskaitys su banku. Nors įkeistų sklypų vertės tuo metu buvo sumažėjusios, tačiau 2009-06-02 papildomame susitarime nurodyta, jog sklypų vertė viršija kreditą 46 procentais. Motyvuoja, jog teismui neprivalu atlikti išsamaus tyrimo dėl fizinio asmens sąžiningumo, nes vėlesnį tyrimą dėl asmens turtinės padėties ir nemokumo priežasčių atlieka administratorius. Be to, nustačius pareiškėjos nesąžiningumą, teismas gali nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 10 str. 1 d. 3, 6 punktai).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB ,,Swedbank“ atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, jog tikrai negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Teismas pagrįstai sprendė, jog neturint tikslių duomenų apie pareiškėjos nurodomų nuosavybės teise turimų trijų žemės sklypų vertę, nėra galimybės nustatyti pareiškėjos nemokumo. Mano, jog teismas turi nustatyti tikslią apeliantės turto vertę, siekdamas išsiaiškinti tikrą jos turtinę padėtį, nuo kurios ir priklauso jos mokumas. 2009 m. įkeistų bankui sklypų vertė viršijo 45 proc. turimus įsipareigojimus, tačiau šiuo metu sklypų vertė yra daug mažesnė nei turimi apeliantės įsipareigojimai. Byloje pateikti prieštaringi duomenys, juos pareiškėja turėjo patikslinti, tačiau to nepadarė, todėl dabar jos aiškinimas dėl turto vertės yra visiškai nepagrįstas. Apie tai, jog pareiškėja padovanojo dalį turimo turto 2009 m. dukrai, bankas sužinojo tik iš skundžiamos 2015-04-03 nutarties. Apeliantės nurodytus dovanojimo sutarties sudarymo motyvus vertina kaip išgalvotus, nes nėra jokio ryšio tarp buvusio sutuoktinio sunkios finansinės padėties ir dovanojimo sandorio. Mano, jog du minėtus sklypus padovanojo dukrai siekdama paslėpti turtą nuo kreditorių. Nuo 2009 m. pabaigos apeliantė nustojo vykdyti kreditinius įsipareigojimus bankui, o 2010-04-08 bankas jai pateikė raštą dėl kredito sutarties nutraukimo. Tai, jog apeliantė turi didelių skolų, savaime neparodo jos nemokumo. Nemokumą gali parodyti tik pateikti įrodymai ir išsami analizė visų aplinkybių, t. y. apie skolas ir pajamas. Byloje tokių duomenų nepateikta ir nėra pateikta su atskiruoju skundu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Iš esmės byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis FABĮ 5 str. 8 d. 1 ir 2 p. atsisakyta iškelti apeliantei bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, teigiant, jog teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai taikęs teisės normas, reglamentuojančias skolininkės sąžiningumą, nemokumą, padarė nepagrįstą išvadą dėl fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo.
FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 str. 1 d. teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 str. 8 d. numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 str. yra nustatyta išimtis šio principo ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 str. išvardytais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardytoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardytų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Nagrinėjamu atveju CK 6.67 str. įtvirtintų pagrindų byloje nėra nustatyta, todėl preziumuoti pareiškėjos nesąžiningumo šiuo pagrindu negalima. Taip pat nėra ir FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatyto kito pagrindo, kuriam esant asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu, t. y. jei paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
Ginčo atveju nustatyta ir įrodyta, jog pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė 2014-12-31 paštu (priimtas teismo 2015-01-05) (t. 1, b. l. 102, 103–104), o dviejų minėtų žemės sklypų dovanojimo sandorį su dukra apeliantė sudarė 2010-03-09 (t. 1, b. l. 158–166), taigi šis sandoris, kurio teisėtumas ir pagrįstumas šiuo metu nėra paneigtas, į minėto FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. taikymo sritį nepatenka (sandoris sudarytas daugiau kaip prieš trejus metus iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo; nenuginčytas ir neginčijamas nei banko, nei kitų kreditorių).
Teismas pažymi, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apeliantės padovanoti dukrai du žemės sklypai, gavus teismo leidimą, 2011-04-22 buvo parduoti (t. 1, b. l. 167–173, 174, 175–182, 183, t. 2, b. l. 6) ir už juos gautos lėšos tikslingai panaudotos – įsigytas dukros vardu nuosavybės teise įregistruotas dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame apeliantė su dukra ir šiuo metu gyvena (t. 1, b. l. 16, 184–189, 190–191). Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos veiksmus dėl dovanojimo sandorio sudarymo vertino kaip nesąžiningus, pažeidžiančius kreditorių interesus. Be to, akivaizdu, jog 2009-06-02 banko ir apeliantės pasirašytas susitarimas dėl kredito palūkanų mokėjimo atidėjimo tenkino banką ir (ar) riziką dėl galimo kredito nemokėjimo bankas įvertino, priešingu atveju tokio susitarimo nebūtų sudaręs. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-20 nutartis, kuria leista parduoti iš varžytynių pareiškėjai priklausiusius kreditorės AB ,,Swedbank“ reikalavimo užtikrinimui įkeistus sklypus, minėtas 2010-12-29 teismo sprendimas už akių priimti jau po dovanojimo sandorio sudarymo, taigi, kvestionuoti pareiškėjos (ne) sąžiningumą šių aplinkybių kontekste nėra pagrindo.
FABĮ įtvirtinta fizinio asmens nemokumo sąlyga apima dvi puses: 1) fizinis asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų, 2) įsipareigojimų, kurių fizinis asmuo negali įvykdyti, apimtis turi viršyti 25 MMA. Todėl tam, kad galima būtų daryti išvadą, jog asmuo yra nemokus, turi būti nustatyta tiksli skolų ir pareiškėjo turimo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis.
Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog bendra pareiškėjos įsiskolinimų suma kreditoriams sudaro ne mažiau negu 42 574,14 Eur (147 000 Lt), jog jos nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypų (jų dalių) vertė (7 984 Eur) objektyviai dengia tik apie 18 proc. įsiskolinimo sumos (labiau tikėtina, jog vidutinė bendra minėtų sklypų rinkos vertė ir yra apie 7 984 Eur, atsižvelgiant į pareiškėjai priklausančias sklypų dalis, esančius byloje įrodymus – VĮ Registro centro išrašus, turto vertės nustatymo ataskaitą (t. 1, b. l. 89–97, t. 2, b. l. 28, 29–34 (CPK 314 str.), jog transporto priemonės „Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja faktiškai neturi, nevaldo (priimtini ir vertintini teismo su skundu įrodymai patvirtina, jog šis automobilis perleistas kitam asmeniui (t. 2, b. l. 23, 24, 25 (CPK 314 str.), ir nors gauna apie 300 Eur atlyginimą bei 145 Eur išlaikymą iš buvusio sutuoktinio 14 metų amžiaus dukrai, objektyviai šios lėšos yra per mažos tuo pat metu išlaikyti tiek save, tiek paauglę dukrą ir tuo pat metu mokėti kreditą bankui ir atsiskaityti su kitais kreditoriais.
Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kiek konkrečiai pareiškėja gauna atlygio už (duomenys neskelbtini) įmonės likvidatorės funkcijas, kiek ir kokio turto turi ši pareiškėjos įmonė ir kt.
Pagal šiuo metu byloje esančius duomenis apie pareiškėjos turtą, pajamas spręstina jog šio turto ir pajamų pareiškėjai neužtektų (neužtenka) skoliniams įsipareigojimams (didesniems nei 25 MMA) padengti, todėl pareiškėja, tikėtina, yra nemoki (FABĮ 6 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, teismo argumentacija FABĮ 5 str. 8 d. 1 p. norma vertinama kaip nepagrįsta bylos faktiniais duomenimis.
Kriterijai ir taisyklės, kuriais remiantis turi būti sprendžiama dėl siekiančio bankrutuoti asmens (ne) sąžiningumo, yra suformuoti kasacinio teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: ar fizinis asmuo tapo nemokus elgdamasis sąžiningai, taip pat vertintina, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, aktualią keliant bankroto bylą. Pareiškėjo nesąžiningas elgesys kreipiantis į teismą gali pasireikšti tuo, kad jis pateikia tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumą (tiek įsipareigojimų dydį, tiek turtą), jas nuslėpdamas ar iškreipdamas, neatskleidžia informacijos apie egzistuojančias FABĮ 5 str. 8 d. nurodytas sąlygas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjas privalo pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir jau iškėlus bankroto bylą. Bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014).
Be to, asmens nesąžiningumo nerodo aplinkybė, jog jis gauna atitinkamo dydžio pajamas ir nesiima priemonių ieškoti geriau apmokamo darbo ir pan. Asmens, siekiančio bankroto bylos iškėlimo, nesąžiningą elgesį dėl jo neveikimo galima pripažinti tik tada, kai sąmoningai nesiekiama atsiskaityti su kreditoriais ir stengiamasi bloginti savo finansinę padėtį (jos negerinti), didinti nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos elgesys atitiktų teismų praktikoje suformuotus kriterijus, kurie būtų pagrindas konstatuoti asmens, siekiančio bankroto bylos iškėlimo, nesąžiningumą. Teismo išvados dėl pareiškėjos nemokumo, sąžiningumo padarytos remiantis prielaidomis, visapusiškai bei kompleksiškai neištyrus FABĮ 5 str. 8 d. 1 ir 2 p. taikymui reikšmingų aplinkybių, nesurinkus visų reikšmingų šiems klausimams išnagrinėti įrodymų.
Fizinio asmens mokumo atkūrimas neturėtų būti vertinamas, kai dar tik sprendžiama, ar iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą. Bankrutuojančiam asmeniui nesugebėjus pateikti kreditoriams tinkamo plano dėl mokumo atkūrimo, yra pagrindas bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 str. 1 d.). Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui atsiranda pareiga patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 str. 3 d.). Tuo būdu galės būti patikrintos pareiškėjos kreditorių abejonės dėl pareiškėjos nesąžiningumo, esant pagrindui, atkurtas pareiškėjos mokumas.
Fizinių asmenų bankroto paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka. Taigi kreditoriai ir šiuo atveju turėtų būti suinteresuoti, kad asmuo, prižiūrint bankroto administratorei ir kreditoriams, siektų atkurti savo mokumą Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Bankroto byloje nustačius ir įrodžius asmens nesąžiningumą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 24 str. 9 p.).
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos (ne) mokumą, sąžiningumą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą, todėl nevertino kitų formalių reikalavimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu (pavyzdžiui, nesvarstė bankroto administratorės kandidatūros, jos atitikties įstatymo keliamiems reikalavimams ir kt.). Šios aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.