Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-326-278/2014

Teisėjas Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04718-2013-9

2014 m. gegužės 15 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-93-828/2014 pagal pareiškėjos Z. N. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

bankrutuojančio fizinio asmens Z. N. bankroto administratorius V. Švažas prašė teismą patvirtinti bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo ir šio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 7 straipsnio 1 dalis nustato reikalavimus mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planui. Teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos FABĮ 8 straipsnio 1–4 dalių nuostatos ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai. Apeliantas AB SEB bankas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, kuria patvirtintas minėtas planas Z. N. bankroto byloje, teigia, jog bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano projektas yra su klaidomis ir neatitikimais, kurie nepatvirtina teismo išvados nesant esminių prieštaravimų tarp bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos numato, kad plane, be kitų reikalavimų, turi būti nurodytas numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu. Iš byloje esančio Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-22 sprendimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu matyti, kad teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtino D. N. ir Z. N. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagal kurią Z. N. asmeninės nuosavybės teise skirta: 1/2 dalis nuo 1/2 dalies (arba 1/4 dalis nuo viso 0,9605 ha žemės sklypo) žemės ūkio paskirties sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžio m. sav. Panevėžio m.; 1/2 dalis žemės ūkio paskirties sklypo (bendras plotas1,8000 ha), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei 1/2 dalis, nuo 1/2 dalies (arba 1/4 dalis nuo visos patalpos) patalpos/butai su bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta 144-1 (1/2 iš 3,48 kv.m.), t.y. 1,74 kv.m., patalpos pažymėtos 145-1 iki 145-9, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertė 329 000 Lt (1 t., b. l. 35-36). Mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plane nurodoma, jog numatomas parduoti ir gautas lėšas nukreipti kreditorinių reikalavimų tenkinimui tik į Z. N. nuosavybės teise priklausančias komercinės paskirties patalpas (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 1,8000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas AB SEB bankas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-18 nutartimi, skolos išieškojimui nutarta sklypą priverstinai parduoti (1 t., b. l. 105-114). Byloje nėra duomenų apie aukščiau paminėtų sklypų pardavimą, o VĮ Registrų centras duomenimis 1,8000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininku nurodomas tik D. N. (CPK 179 str. 2 d., 3 d.). Kadangi sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra įsiteisėjęs ir byloje nėra duomenų apie Z. N. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (jų dalies) perleidimą tretiesiems asmenims, konstatuoti, jog mokumo atkūrimo plane nurodytas visas Z. N. nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris gali būti realizuotas kreditorinių reikalavimų tenkinimui, nėra pakankamo pagrindo. Be to, byloje pateikta VĮ „Regitra“ pažyma apie tai, jog Z. N. vardu transporto priemonių nėra registruota, išduota dar 2013-05-21, todėl byloje ši informacija turi būti atnaujinta (1 t., b. l. 29).

Patvirtintame Z. N. mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano 8 punkte nurodyta, kad bankrutuojančiam asmeniui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas, (duomenys neskelbtini), bus nuomojamas iki patalpos bus parduotos iš varžytynių, o Z. N. atsisako pajamų už minėtų patalpų nuomą pagal žodinį susitarimą bendraturčio D. N. naudai (2 t., b. l. 55). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog toks bendraturčių susitarimas pažeidžia Z. N. kreditorių teises, nes gaunamos pajamos iš nuomojamo turto turi būti įtrauktos į mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plane nurodomas bankrutuojančio asmens gaunamas pajamas, skirtas kreditorių reikalavimams tenkinti. Byloje nėra patalpų nuomos sutarties, todėl nėra aišku kokio dydžio yra gaunamos pajamos už nuomą (apelianto teigimu 1 041,66 Lt per mėnesį) ir neaišku dėl kokių priežasčių bendraturčio naudai atsisakoma pajamų. Be to, apeliantas AB SEB bankas nurodo, kad dėl nekilnojamojo turto yra sudaryta negyvenamųjų patalpų išperkamosios nuomos sutartis. Atsiliepime į atskirąjį skundą administratorius teigia, jog tokia sutartis nėra sudaryta. Siekiant išsiaiškinti minėtas aplinkybes, teismas privalo išreikalauti nuomos ar išperkamosios nuomos sutartis, išsiaiškinti sutartyse esančius nuomojamų patalpų identifikacinius numerius bei aplinkybes ir motyvus dėl dalies gaunamų/gautinų pajamų iš turto nuomos atsisakymo. Byloje nesant minėtų sutarčių konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad nuomos sutarties sudarymo metu nurodant nuomojamo turto duomenis padaryti klaida, o patvirtinto mokumo atkūrimo plano 8 punktas atitinka įstatymo reikalavimus, nėra pakankamo pagrindo.

Apeliantas AB SEB bankas teigia, jog nesutinka su patvirtintu mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planu, nes nėra įvertintas bankrutuojančio asmens turtas, nenurodytos kreditoriams mokėtinos lėšos, pardavus Z. N. nuosavybės teise priklausantį turtą. Šis teiginys vertintinas kritiškai. FABĮ 27 straipsnis nustato, jog administratorius turtą parduoda atsižvelgęs į plane numatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą bei kreditorių susirinkimo patvirtintą pradinę turto pardavimo kainą. Nekilnojamojo turto vertė gali būti nustatoma ne tik turto vertintojų, bet ir VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis. Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) vertė masinio vertinimo metu 2010-07-07 buvo 271 000 Lt (2 t., b.l. 20-21). Iš pateikto mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano projekto matyti, jog numatoma bankrutuojančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančio parduotino turto kaina - 300 000 Lt. Įstatymas nenumato draudimo atlikti realizuojamo turto įvertinimo, todėl išankstinis turto įvertinimas prieš mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano patvirtinimą, yra netikslingas, nes turto vertinimo veiksmai gali būti atlikti ir vėliau. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytas reikalavimas pateikti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos. Iš pateikto fizinio asmens mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano matyti, kad Z. N. pateikė kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, iš esmės atitinkantį įstatymo reikalavimus (2 t., b.l. 52-56). Tai, kad nėra nurodytos kreditoriams mokėtinos lėšos, pardavus bankrutuojančiam asmeniui priklausantį turtą, nėra pakankamas pagrindas pripažinti minėtą plano punktą neatitinkančiu įstatymo reikalavimų ir pažeidžiantį kreditorių teises, nes kokia bus gauta realizuojamo turto kaina, nėra aišku iki jo pardavimo. Be to, plane nurodoma, kad grąžinamų lėšų suma kreditoriams gali kisti pardavus turtą. FABĮ 8 straipsnio 12 dalis, suteikia teisę bankrutuojančio asmens kreditoriams svarstyti plano pakeitimus, todėl pardavus plane nurodytą bankrutuojančio asmens turtą, gautų lėšų paskirstymo klausimą kreditoriai galės spręsti kreditorių susirinkime. Tai, jog turtas nėra įvertintas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ši aplinkybė teismui yra pagrindas atsisakyti tvirtinti mokumo atkūrimo planą.

Dėl paminėtų motyvų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas būti aktyvus bankroto byloje, tinkamai neįvertino mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano projekto, neišiaiškino Z. N. nuosavybės teise valdomo ir galimo realizuoti skolų dengimui turto apimties, neišreikalavo nekilnojamojo turto nuomos sutarties, todėl konstatuoti, jog mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planas patvirtintas pagrįstai, negalima. Byloje nėra pakankamai duomenų klausimui išspręsti iš esmės, todėl nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.