Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo M. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24256512484).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimu M. Š. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nes padaryta veika neturi savavaldžiavimo ar kito administracinio nusižengimo požymių. Tokia išvada padaryta nustačius, kad savo teisę, kurią ginčija M. B., M. Š. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ne savavališkai, o laikydamasi įstatymuose nustatytos tvarkos.

Nukentėjusysis M. B. ir jo atstovė advokatė Agnė Paškevičiūtė teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimą jame išdėstytais argumentais, prašė priteisti M. B. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Papildomai nurodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo perleidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo tik bylos nagrinėjimo teisme metu, iš M. Š. atstovo teismui pateiktų dokumentų. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad registruotų pranešimų, trumpųjų SMS žinučių siuntimas, skambučiai skolininkui ar užklausų registro tarnyboms teikimas yra skolų administravimo įmonių normali ūkinė veikla, skolų administravimo įmonės veiklos sąnaudos, kurias ji prisiima savo valia ir rizika, ir iš skolininko negali būti reikalaujama už tai sumokėti (civilinės bylos Nr. e2-3480-111/2020, e2-A90-945/2021, e2-13812-775/2020). UAB „(duomenys neskelbtini)“ šie sprendimai yra žinomi, tačiau ji tai ignoruoja, todėl savavaldžiauja. Pastovūs grasinimai M. B. kelia stresą, tai vertina, kaip psichinę prievartą, privatumo pažeidimą ir kišimąsi į asmeninį gyvenimą. Skundo argumentų dėl galimų nusikalstamų veikų požymių UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikoje nepalaiko.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. Š. atstovas advokatas Darius Sauliūnas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo reikalavimą iš esmės jame išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Teisių ir pareigų atsiradimo ir jų įgyvendinimo pagrindus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnio pagrindu, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136 straipsnį civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (1 dalis); vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda: iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių; iš teismų sprendimų; iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes; kaip intelektinės veiklos rezultatai; dėl žalos padarymo, taip pat dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; dėl įvykių ar veiksmų (veikimo, neveikimo), su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes (2 dalies 1–6 punktai). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnyje numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (2 dalis); draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (3 dalis).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimu M. Š. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nes padaryta veika neturi savavaldžiavimo ar kito administracinio nusižengimo požymių. Tokia išvada padaryta nustačius, kad savo teisę, kurią ginčija M. B., M. Š. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ne savavališkai, o laikydamasi įstatymuose nustatytos tvarkos, t. y. M. Š. veikoje nėra savavaldžiavimo pavojingos veikos požymio, todėl ir žalos M. B. teisėms ar teisėtiems interesams nepadarė. Skunde su tuo nesutinkama, teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas M. B. yra nepagrįstas, nes jokie teisiniai santykiai tarp jų nesusiklostė. Teismas nepritaria, kad dėl to Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pradėti būtina nuo to, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnio pagrindu teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas patikrina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes M. Š. padaryta veika neturi savavaldžiavimo ar kito administracinio nusižengimo požymių, teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. teismas nesprendžia, ar M. B. turi vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą, nes tai yra ne administracinio nusižengimo teisenos, o civilinio proceso dalykas. Be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne teismo tvarka išieškojo M. B. įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš M. B. reikalavo atlyginti 18 Eur dydžio skolos administravimo mokestį, dėl to siuntė jam raginimus elektroniniu paštu ir trumposiomis SMS žinutėmis, skambino, aiškino reikalavimo nevykdymo teisines pasekmes. Tai patvirtina byloje esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. B. sudaryta stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. B. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis ir jos priedas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. B. siųsti elektroniniai laiškai ir trumposios SMS žinutės ir kiti byloje esantys duomenys.

Skirtingai, negu turto prievartavimas, savavaldžiavimas turi turėti teisėtą pagrindą. Tikra teisė – tai realiai egzistuojanti teisė, pagrįsta sandoriu ar kitu įstatymo numatytu juridiniu faktu. Tikros teisės buvimo nepaneigia tai, kad teisės turėtojas negali jos pagrįsti įrodymais. Tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Tariama teisė siejama tik su pateisinama (sąžininga) asmens klaida.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos 2020 m. rugpjūčio 17 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2020-07/03 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą teikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų administravimo, išieškojimo ir kitas susijusias teisines paslaugas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už suteiktas paslaugas mokėti sutartyje ir jos prieduose nurodytą paslaugų kainą (1.1 papunktis); UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, jog šia sutartimi yra perleidžiama teisė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkam taikyti papildomus skolos administravimo mokesčius, kurie yra sumokami UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2.9 papunktis); su administravimo mokesčiu taip pat susiję sutarties 4.2, 4.3, 4.5 ir 4.6 papunkčiai. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas priedas Nr. 2 prie 2020 m. rugpjūčio 17 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2020-07/03 pagrindžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikdama šioje sutartyje numatytas paslaugas, turi teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkams taikyti skolos administravimo mokesčius, t. y. šia sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai perleidžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę skolininkams taikyti šiuos mokesčius bei teisę juos surinkti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją banko sąskaitą. Dar daugiau, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. B. siųstų elektroninių laiškų ir M. Š. atstovo atsiliepimo ir paaiškinimų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas grindžiamas šiomis teisės normomis: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.57 straipsniu, 6.101 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 6¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas M. B. yra ne be teisėto pagrindo, o paremtas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartimi ir jos priedu, įstatymų nuostatomis bei kitais bylos duomenimis, kurie patvirtina M. B. įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškojimą ne teismo tvarka. Pastebėtina, kad skunde ginčijamas ne pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo M. B. teisėto pagrindo buvimas, o šio reikalavimo pagrįstumas, teigiant, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis savaime nepagrindžia teisinio santykio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. B. atsiradimo, o apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo perleidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. B. nebuvo informuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. B. sudarytoje stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartyje dėl skolos administravimo mokesčio nesulygta, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnį UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės jo reikalauti, ir kt., tačiau, tai, kaip minėta, yra civilinio proceso dalykas. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą išvadai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę į M. B. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio prasme, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gruodžio 30 d. nutarime tai įvertinta teisingai. Pakartotina, kad ši išvada nereiškia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas yra pagrįstas ir M. B. turi jį vykdyti, nes tai išeina už administracinio nusižengimo teisenos ir šios bylos nagrinėjimo ribų.

M. B. ir jo atstovė teismo posėdžio metu taip pat nesutiko su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gruodžio 30 d. nutarime padaryta išvada, kad savo teisę į M. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ne savavališkai, o laikydamasi įstatymuose nustatytos tvarkos. Teisės vykdymo savavališkumas reiškia, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principus, taip veikdamas asmuo tarsi imasi pats vykdyti teisingumą. Teismo vertinimu, M. B. ir jo atstovė niekaip teisiškai nepagrindė, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas ne teismo tvarka M. B. atlyginti skolos administravimo mokestį, dėl to siunčiant jam raginimus elektroniniu paštu ir trumposiomis SMS žinutėmis, skambinant, aiškinant reikalavimo nevykdymo teisines pasekmes, yra neteisėtas. Įstatymas to nedraudžia. Nors M. B. ir jo atstovė tai argumentavo nevienkartiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ raginimu, tačiau tai savaime nereiškia psichinės prievartos, o M. B. ir jo atstovės argumentai apie tai neturi objektyvaus pagrindo.

Nors skunde nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veika atitinka sukčiavimo požymius, tačiau to, kuo pasireiškė pagrindinis iš jų – apgaulė, niekaip neargumentuojama. Teismo vertinimu, tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teisės, nereiškia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. B. apgavo. Be to, M. B. ir jo atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. B. asmens duomenis naudoja neteisėtai, tačiau nenurodė, kokiam įstatymui tai prieštarauja, kai tai daroma savo galimai pažeistų teisių gynimo tikslu. Teismas pažeidimo nenustatė.

Skunde taip pat nurodyta, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta skubotai, tyrimo metu nesurinkti visi reikšmingi duomenys. Teismas su tuo nesutinka. Įrodymų visumos reikalavimas nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Be to, M. B. ir jo atstovė papildomus duomenis pateikė teisme, dėl aukščiau išdėstytų priežasčių įtakos bylos baigčiai jie neturi.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tai sudaro pagrindą palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti, taip pat netenkinti M. B. prašymo dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24256512484) nepakeistą ir nukentėjusiojo M. B. skundo netenkinti.

Netenkinti nukentėjusiojo M. B. prašymo dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.