- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-09
- Bylos Nr.
- 1-2669-1100/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10896-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba pagal individualią veiklą, tris kartus teistas:
1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 92 straipsnį, atidėtas 1 metams;
Žemesnės instancijos teismas
2) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, galutine subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėtas 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros su įpareigojimais ir draudimu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. B. 2025 m. vasario 13 d. apie 3 val. (duomenys neskelbtini) mikrorajone esančiame bute, Vilniuje, tikslus adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, žodinio konflikto metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rankos kumščiu sudavė vieną kartą A. P. į veido sritį, taip padarė A. P. nosies kaulų lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
R. B. šiuo savo veiksmu padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje sužalojo nukentėjusįjį. Įvykio metu vartojo alkoholį, tiksliai kiek išgėrė, negali pasakyti, tačiau pripažįsta, kad buvo stipriai apsvaigęs. Konfliktas prasidėjo dėl merginos vardu E.. Su nukentėjusiuoju apsižodžiavo ir įvyko muštynės. Kaip muštynės vyko, jis negali pasakyti, mano, kad tai buvo savigyna. Buvo atvažiavusi policija dėl triukšmo. Nukentėjusysis dar kažką buvo pasakęs R. B., o šis atgal, tuo metu A. P. uždėjo ranką ant kaklo, jis atmušė ir įvyko muštynės. Nelabai ką gali pasakyti, kadangi nelabai pamena dėl suvartoto alkoholio kiekio. Padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai atlygino. Šiuo metu dirba statybose, uždirba apie 800–900 Eur. Gyvena kartu su drauge. Be to, yra probacijos tarnybos prižiūrimas, kadangi teistas už vairavimą esant neblaiviam. Teismo skirtų įpareigojimų laikosi. Po šio įvykio alkoholio nevartoja. Turi įsiskolinimų antstoliams, tikslios sumos nežino, tačiau po truputį atsiskaitinėja. Jei nebūtų vartojęs alkoholio, tikrai nebūtų smurtavęs prieš nukentėjusįjį. Pažada laikytis įsipareigojimo atlyginti žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis A. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. vasario 13 d. vakarą buvo pas E. Š. (duomenys neskelbtini). Vartojo alkoholinius gėrimus. Taip pat vakaro metu pas E. Š. atvyko V. M. ir A. G.. Jų duomenų negali nurodyti, nes nežino. Po kelių valandų atvyko ir R. B., daugiau duomenų taip pat negali nurodyti. Būdami namuose, kaip ir minėjo anksčiau, vartojo alkoholinius gėrimus, garsiai klausėsi muzikos, dėl to nakties metu pas E. Š. buvo atvykusi policija dėl triukšmo. Atvykę pareigūnai liepė išjungti muziką ir išsiskirstyti, tačiau jie, norėdami pratęsti vakarą ir sulaukę R. B. pasiūlymo, nuvyko į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kur vyko, negali nurodyti, kadangi ne jis kvietė taksi automobilį ir buvo tamsus paros metas. Atvykę pas R. B., vartojo alkoholinius gėrimus, kalbėjosi. Jis sėdėjo ant lovos krašto. R. B. sėdėjo ant kėdės priešais jį. Pokalbio metu jis R. B. pasakė, kad „jis niekada neturės E. meilės“. Po šių pasakytų jo žodžių R. B. supyko, atsistojo, priėjo prie jo ir rankos kumščiu, negali pasakyti kuriuo, trenkė į veido sritį – nosį. Smūgio metu juto fizinį skausmą. Po smūgio iš nosies ertmės pradėjo bėgti kraujas. R. B. trenkė tik vieną kartą. Po smūgio jis nukrito ir iš karto atsikėlė. Po sukelto fizinio skausmo jis priėjo prie R. B.. Jie pradėjo stumdytis, tačiau E. Š. išskyrė juos. Kadangi A. P. pradėjo bėgti kraujas, jis išėjo į balkoną. Po keleto minučių prie jo priėjo E. Š. ir atnešė rankšluostį. Susistabdęs kraujavimą, išėjo iš balkono, priėjo prie A. G. ir paprašė, kad iškviestų taksi, nes jo mobiliojo ryšio telefonas buvo išsikrovęs. Sulaukęs taksi automobilio, išėjo iš buto ir išvažiavo namo. Daugiau tuo metu su R. B. žodinio pokalbio nepalaikė. 2025 m. vasario 14 d. visą dieną prabuvo namie. Dienos metu E. Š. parašė jam per socialinį tinklą „Messenger“ ir pasiteiravo, kaip jis jaučiasi. Jie pabendravo ir pranešė, kad po darbo atvyks pas ją vakare pasiimti savo asmens dokumento. Vakaro metu nuvyko pas E. Š., pasiėmė asmens dokumentą ir nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Ligoninėje jam buvo atlikta apžiūra ir buvo nustatyta, kad nosies minkštieji audiniai sutinę, ašis pakrypusi į dešinę, kairio nosikaulio impresija. Nosies ertmės gleivinė buvo paburkusi, kairėje nosies landoje aptiktas kraujo krešulys. Nustatytas nosikaulių lūžimas. Po atliktos apžiūros nuvyko namo. Grįžęs namo buvo nusprendęs, kad niekam pretenzijų neturi. Taip pat manė, kad niekur nesikreips, tačiau 2025 m. kovo 23 d. per socialinį tinklą „Messenger“ sulaukė skambučio iš E. Š.. Iš pradžių su juo kalbėjo E. Š., tačiau po kurio laiko iš E. Š. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas ir pokalbį su juo tęsė R. B.. Pokalbio metu R. B. teigė, kad jis žino, kur nukentėjusysis gyvena ir kur dirba. Teigė, kad jį suras. Jis į kalbas nesileido ir pokalbį baigė. Po šio pokalbio A. P. nusprendė kreiptis į policijos pareigūnus, kadangi bijo dėl savo saugumo. Taip pat po patirto fizinio skausmo ir lūžusios nosies jam bus daroma operacija, kad būtų atstatyta nosies pertvara (b. l. 41–44).
A. P., papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad teikia civilinį ieškinį 2 000 Eur sumai, kadangi jam yra būtina nosies pertvaros tiesinimo operaciją, po operacijos kurį laiką bus nedarbingas, taip pat po operacijos jam bus reikalingi įvairūs vaistai skausmui malšinti ir įtvaras. Internete pasidomėjęs sužinojo, kad tokios operacijos kainuoja maždaug apie 1 000 Eur, po to reikalingas gydymas, vaistai, kurie gali kainuoti apie 200–300 Eur, gal ir daugiau. Taip pat savo moralinius išgyvenimus t. y. fizinio skausmo jutimą, ir nedarbingumą vertina apie 700 Eur. Šiuo metu dokumentų patvirtinančių žalą, neturi, kadangi dar nepradėjo gydymo (b. l. 45–47).
A. P., papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. B. 2025 m. gegužės 21 d. pasirašė įsipareigojimą, kuriame nurodyta, kad jis per šešis mėnesius nuo 2025 m. gegužės 21 d. dalimis nukentėjusiajam civiliniame ieškinyje nurodytą pinigų sumą grąžins į nurodytą sąskaitą. Jam ir R. B. tokios sąlygos tiko, todėl po R. B. parašytu įsipareigojimu abu šį įsipareigojimą patvirtino savo parašais. Susitikimo metu R. B. atsiprašė jo, A. P. atleido jam, pretenzijų dėl įvykio neturi (b. l. 48–49).
Liudytojas V. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. vasario 13 d. vakare atvyko pas E. Š., kuri gyveno (duomenys neskelbtini). Jį lauke, netoli buto, pasitiko R. B.. Užėję į butą, bute buvo A. P.. Po kurio laiko atvyko ir A. G.. R. B. matė pirmą kartą, tad jo duomenų negali nurodyti, nes nežino. A. G. daugiau duomenų taip pat negali nurodyti, nes nežino. Būdami pas E. Š., vartojo alkoholinius gėrimus. Sėdėdami ir bendraudami garsiai klausėsi muzikos, dėl to atvyko policijos pareigūnai ir paprašė jų baigti triukšmauti. Po pareigūnų apsilankymo nusprendė nuvykti pas R. B.. Kadangi buvo naktis, buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, jis tiksliai negali nurodyti, kur jie vyko. Jie iki R. B. namų ėjo pėsčiomis. Prisimena tik tiek, kad R. B. namai yra (duomenys neskelbtini). Atvykę pas R. B., sėdėjo kambaryje, vartojo alkoholinius gėrimus. Tiksliai negali nurodyti, bet tuo metu, kai sėdėjo ant lovos ir bendravo su A. G., girdėjo žodinį konfliktą tarp A. P. ir R. B.. Pokalbio su A. G. metu išgirdo, kaip A. P. teigė, kad jam sulaužė nosį. Kadangi A. P. ir R. B. sėdėjo už jo, fizinio smurto nematė. Atsisukęs pamatė, kad A. P. iš nosies srities bėga kraujas. A. P. buvo atneštas popierius kraujo stabdymui. Kai A. P. susistabdė kraujavimą, kiek prisimena, nukentėjusysis išsikvietė taksi automobilį ir išvažiavo namo. Neilgai trukus jis, E. Š., A. G. ir R. B. išėjo iš R. B. namų, bandė nueiti į barą, kadangi baras nedirbo, išvažiavo atskirai į savo namus. Po šio įvykio daugiau su R. B. nebendravo ir jo nebematė (b. l. 54–57).
Liudytoja E. Š., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. vasario 13 d. vakare į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko A. P.. Vartojo alkoholinius gėrimus. Neilgai trukus atvyko R. B., daugiau duomenų negali nurodyti, nes nežino. Taip pat vakare į jos namus atvyko V. M. ir A. G.. Susitikimo metu vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi jos namuose buvo garsiai klausoma muzika, mano, kad nakties metu atvyko policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai paprašė išjungti muziką ir išsiskirstyti, kad nebūtų keliamas triukšmas. Po pareigūnų atvykimo nusprendė išeiti iš buto ir R. B. pasiūlė nuvykti pas jį. Jie iki R. B. ėjo pėsčiomis. Kadangi buvo vartojamas alkoholis ir buvo tamsus paros metas, neprisimena, kur jie ėjo. Prisimena tik tiek, kad R. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Atvykę pas R. B., vartojo alkoholinius gėrimus, kalbėjosi. Tam tikru metu būdama balkone, girdėjo, kad tarp R. B. ir A. P. kilo žodinis konfliktas. Praėjus keletui minučių ir išėjusi iš balkono, pamatė, kad A. P. sėdi ant žemės ir jam iš nosies ertmės teka kraujas. Ji nuėjo į virtuvę, paėmė servetėlių ir padėjo A. P. sustabdyti kraujavimą. Susistabdęs kraujavimą, A. P. toliau su jais vartojo alkoholinius gėrimus. Praėjus keletui valandų, kiek prisimena, A. P. išsikvietė taksi automobilį ir išvažiavo namo. Po keletą dienų susitiko su A. P., nes šis buvo palikęs asmens dokumentą. Tuo metu su jais išėjo pasivaikščioti ir R. B., nes, prieš susitinkant su A. P., laiką leido su juo. R. B. atsiprašė A. P. dėl įvykusio konflikto, jie susitaikė. Daugiau su A. P. tarpusavyje apie iškilusį konfliktą su juo ir R. B. nebendravo (b. l. 59–61).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1123/2025 (01) (toliau – specialisto išvada Nr. G 1123/2025 (01)) konstatuota, kad:
1) A. P. nustatytas nosies kaulų lūžis, kuris padarytas kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui;
2) sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu;
3) sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui ar griuvimui;
4) neatmetama, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir galimai laiku, t. y. 2025 m. vasario 13 d.;
5) nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksuota (b. l. 37–38).
2025 m. gegužės 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad A. P. pateikė įsipareigojimą, kuriame nurodyta, R. B. įsipareigoja A. P. per 6 mėnesius grąžinti 2 000 Eur. Įsipareigoja kiekvieno mėnesio 30 dieną atlikti pavedimą į šią sąskaitą: (duomenys neskelbtini) (b. l. 50–51).
2025 m. balandžio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole ir pridėtoje fotolentelėje nurodyta, kad A. P. pateiktos atpažinti penkios nuotraukos. A. P. nurodė, kad jis atpažino vyrą, kuris yra nuotraukoje Nr. 3. Jį atpažino pagal veidą, jo bruožus, formą. Klaidos negali būti. Tai būtent šis asmuo, kuris jam rankos kumščiu trenkė į veido sritį – nosį. Atpažintas asmuo – R. B. (b. l. 62–69).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad sužalojimo ar susargdinimo atveju nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. B. bylai reikšmingu laiku ir vietoje nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatą.
R. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš A. P. – sudavė nukentėjusiajam nenustatytos rankos kumščiu vieną kartą į veido sritį, taip padarė nosies kaulų lūžį. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, netiesiogiai – liudytojų V. M. ir E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, 2025 m. balandžio 4 d. asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolą ir prie jo pridėtą fotolentelę. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad A. P. sužaloti galėjo kitas žmogus. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nustatytas nosies kaulų lūžis, kuris padarytas kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui ar griuvimui). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada Nr. G 1123/2025 (01) (b. l. 37–38). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusios specialistės kompetencija.
Nors R. B. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis galėjo panaudoti fizinį smurtą prieš A. P. kaip savigyną, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tokią aplinkybę. Pirma, A. P. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė, kad bute žodinio konflikto metu būtent kaltinamasis pirmas panaudojo fizinį smurtą prieš jį. Kaip minėta, teismas nenustatė pagrindų manyti, kad nukentėjusysis būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti kaltinamąjį. Byloje apklausti liudytojai V. M. ir E. Š. nematė, kad A. P. atliko kokius nors pavojingus veiksmus prieš R. B.. Be to, pats kaltinamasis teisme nurodė, kad jis nagrinėjamo įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl negalėjo prisiminti visų nagrinėjamo įvykio aplinkybių (pavyzdžiui, kaip sudavė smūgį A. P.). Todėl teismas abejoja, kad R. B. neabejotinai prisiminė, kad prieš jį buvo panaudotas ar buvo ketinta panaudoti fizinį smurtą, juolab byloje nenustatyta, kad kaltinamajam buvo padaryti kokie nors sužalojimai ar jis kreipėsi į policiją dėl kokių nors A. P. neteisėtų veiksmų padarymo. Nukentėjusiojo neva atlikti veiksmai kitoje vietoje (pavyzdžiui, lifte) prieš R. B. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nevertintini savigynos aspektu.
R. B. panaudoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas, A. P. padaryto sužalojimo vieta neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis veikė tyčia.
Taigi pripažintina, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad R. B. 2025 m. vasario 13 d. apie 3 val. (duomenys neskelbtini) mikrorajone esančiame bute, Vilniuje, tikslus adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, žodinio konflikto metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rankos kumščiu sudavė vieną kartą A. P. į veido sritį, taip padarė A. P. nosies kaulų lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
R. B. šiuo savo veiksmu padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas R. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. B. tyčia padarė baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika padaryta žodinio konflikto su A. P. metu. Taip pat atsižvelgtina į nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdį.
R. B. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino esmines faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jis susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, atlygino Vilniaus teritorinės ligoninės civilinį ieškinį, o tai rodo, kad jis kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį.
R. B. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Prokuroras baigiamojoje kalboje prašė pripažinti tokią kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Pats R. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl neprisiminė visų bylai reikšmingų aplinkybių; be to, jei nebūtų vartojęs alkoholio, tikrai nebūtų smurtavęs prieš nukentėjusįjį. A. P. ir liudytojai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jie su R. B. vartojo alkoholį. To pakanka pripažinti minėtą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 182–187), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 165–181). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis vykdo individualią veiklą (b. l. 76). Duomenų apie R. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.
Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. B. už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (sankcijos vidurkis – 1 metų 7 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Nusikalstamos veikos padarymo metu dėl R. B. buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 2 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėtas 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros su įpareigojimais ir draudimu (b. l. 132–140). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu šis teismo baudžiamasis įsakymas dar nebuvo įsiteisėjęs, tačiau pagal teismų praktiką jei nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismai bausmes bendrina vadovaudamiesi BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365/2011, 2K-233-654/2023). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 2 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. gegužės 20 d., todėl bausmės R. B. bendrinamos BK 64 straipsnio pagrindu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 30 parų arešto bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį neatliktos – 20 parų arešto – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), ir R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. Neatliktos bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
R. B. iš tiesų anksčiau teistas, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų tvarka (b. l. 182–187), jis daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 165–181). Jis padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką praėjus nedideliam laikui po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 2 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Tai neigiamai apibūdina R. B. asmenybę. Kita vertus, būtina įvertinti tai, kad kaltinamasis buvo nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2027 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, kai jis padarė nusikalstamas veikas būdamas nepilnametis. Akivaizdu, kad tuo metu kaltinamojo asmenybė nebuvo brandi, jo nuostatos nebuvo susiformavusios. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad jis atliko laisvės atėmimo bausmę 2020 m. birželio 26 d. Vėliau jis nusikalto praėjus pakankamai dideliam laiko tarpui, t. y. daugiau kaip po ketverių metų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas už nesmurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Šioje byloje R. B. padarė įrodytą nusikalstamą veiką žodinio konflikto metu, kai buvo vartojamas alkoholis su nukentėjusiuoju ir kitais asmenimis. Negalima ignoruoti tų aplinkybių, kad kaltinamasis sudarė su A. P. įsipareigojimą dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. B. atsiprašė jo, nukentėjusysis atleido ir neturi kaltinamajam pretenzijų. Kaltinamasis taip pat atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Taigi po nusikalstamos veikos padarymo R. B. bando keisti savo elgesį, rodo kaltinamojo realų neigiamą vertinimą ir kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Reikšminga ir tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo jau tam tikras laikas, o dėl R. B. nepradėta naujų ikiteisminių tyrimų, jis nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn. Taigi po 2025 m. vasario 13 d. R. B. bando laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Kaip minėta, kaltinamasis taip pat dirba. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. B. buvo atidėtas arešto bausmės vykdymas, tačiau pažymėtina, kad šis teismo procesinis sprendimas šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo dar įsiteisėjęs. Todėl kategoriškai teigti, kad bausmės vykdymo atidėjimas su pareigomis savaime negali pasiekti bausmės keliamų tikslų, negalima. Be to, baudžiamasis įstatymas nedraudžia asmeniui, kuriam jau buvo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, dar kartą taikyti tokį baudžiamosios teisės institutą.
Todėl, teismo vertinimu, dabartiniu metu R. B. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kol kas būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. R. B. griežta elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju dar yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Be to, jei R. B. nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Vien kitoks prokuroro manymas teismo neįpareigoja.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. B. bausmės vykdymas atidedamas 2 metams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:
1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);
2) pareigą 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 75 straipsnio 6 dalies 7 punktas);
3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas).
4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.
Nagrinėjamu atveju R. B. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai. Atsižvelgiant į tai, taip pat į ankstesnę kaltinamojo smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. Civiliniai ieškiniai
1) nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur turtinės ir moralinės žalos (b. l. 21).
2) civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 46,28 Eur išlaidų priteisimo už A. P. gydymą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 26–28).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Nukentėjusiojo A. P. civiliniame ieškinyje nurodoma, kad įvykio metu padaryta turtinė ir moralinė žala, kurią vertina 2 000 Eur suma.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. nurodė, kad pripažįsta pateiktą civilinį ieškinį, atlygins prašomą žalą. Be to, civilinį ieškinį Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino (b. l. 161).
Kaltinamasis R. B. 2025 m. gegužės 21 d. pasirašė su nukentėjusiuoju A. P. įsipareigojimą, kuriuo kaltinamasis įsipareigojo per 6 mėnesius grąžinti 2 000 Eur žalą, kiekvieno mėnesio 30 d. atliekant pavedimą į nukentėjusiojo A. P. nurodytą banko sąskaitą (b. l. 51).
Tarp R. B. padarytos nusikalstamos veikos ir A. P. žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl minėta nukentėjusiajam žala priteistina iš kaltinamojo.
Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 46,28 Eur išlaidų priteisimo už A. P. gydymą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 26–28). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis2025 m. gegužės 23 d. pateikė mokėjimo nurodymą, kuriame matyti, kad R. B. pervedė civilinei ieškovei minėtų pinigų sumą (b. l. 112). Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.
VI. Kiti klausimai
R. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 114–115). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje R. B. nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. B. (R. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 30 parų arešto bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį neatliktos 20 parų arešto bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), ir R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimties) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros paskiriant jam:
1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);
2) pareigą 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 7 punktas);
3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas);
4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Iš R. B. priteisti nukentėjusiajam A. P. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) žalos atlyginimo.
Patvirtinti R. B. 2025 m. gegužės 21 d. įsipareigojimą savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam A. P. padarytą žalą nurodytomis sąlygomis.
Bylos procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamasis privalo:
1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos – Vilniuje – Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninio pašto adresas – rytu.skyrius@probacija.lt;
2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.
R. B. taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.