Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2452-311/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-12-02
Bylos Nr.
1-2452-311/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
S. L., K. M.
Kaltinamasis
R. M.
Advokatai
Artūras Bauža, Vaclovas Kaminskis
Baudžiamoji byla Nr. 1-2452-311/2013Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00317-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.26.2.1.; 1.2.4.5.; 1.2.27.1.; 1.1.8.10.2.; 1.1.8.14.; 2.1.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 2 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorei Kristinai Mockienei,jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui,nukentėjusiesiems S. L., K. M., jos atstovui advokatui Artūrui Baužai,kaltinamajam R. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2009-08-31 pagal LR BK 284 str. 1 d., 286 str., 290 str. – 18 MGL (2340 litų) bauda,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., 286 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2013-03-22 apie 22.30 val. prie Vilniaus g. 56 namo, Kaune, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, delnu trenkė nukentėjusiajai K. M., gim. (duomenys neskelbtini) per sėdmenis, šiuo veiksmu ją viešai pažemindamas, o šiai atsisukus, be jokios dingsties, spyrė koja į galvą, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies sumušimu bei lengvu smegenų sukrėtimu, t.y. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis R. M. 2013-03-23 apie 23.15 val. sulaikytas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, uždėjus specialiąsias priemones – antrankius bei vedamas į Kauno miesto Centro PK Operatyvaus valdymo patalpas, esančias Kaune, Kęstučio g. 42, bandydamas pasišalinti, turėdamas tikslą pabėgti, koja spyrė Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės I-jo būrio vyresniajam patruliui S. L. į pilvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam S. L. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013-03-23 vakare kavinėje „Pizza Jazz“ šventė draugo gimtadienį. Buvo išgėręs, geros nuotaikos. Išėjo iš restorano į lauką parūkyti. Jam bestovint pro šalį ėjo 3-4 merginos. Jis norėjo jas „pakibinti“, todėl maivėsi, bandė pasidemonstruoti. Kai merginos praėjo, jis besimaivydamas jas užkabino. Nespyrė iš visų jėgų. Spyrė koja į galvą, tačiau jokios priežasties spirti nebuvo. Jis pataikyti merginai nenorėjo, tik norėjo parodyti smūgį prieš žmogų, jam nepataikant. Nukentėjusiosios sesuo pradėjo rėkti. Tada jis išsigando ir pabėgo. Jis stengėsi pasišalinti iš įvykio vietos. Tik po to suvokė kas įvyko. Nusiraminęs sugrįžo į barą, tačiau ten jau nieko nebuvo. Policijos pareigūnai jį sulaikė šalia esančiame bare. Kai atvyko pareigūnai jis pradėjo muistytis. Tuomet jie užspaudė jam antrankiais rankas. Jis nevengė sulaikymo, tik bandė ištraukti rankas. Pripažįsta, kad spyrė pareigūnui. Mano, kad tai labai kvailas jo poelgis. Nevengia atsakomybės. Pripažįsta, kad galėjo nukentėjusiajai ir pliaukštelėti per sėdmenis. Ką ji pasakė, jis nepamena. Pats jis retai vartoja alkoholį, nes sportuoja, tačiau sutinka, kad šiuo atveju alkoholis galėjo turėti įtakos jo koordinacijai. Žino apie civilinį ieškinį, tačiau mano, kad jis-per didelis. Sutinka atlyginti 10 000 Lt. Šiuo metu yra nevedęs, turi vaiką, kurį augina su jo motina. Jie abu mokosi. Jis dalyvauja sporto varžybose, už ką jam mokami pinigai. Dėl savo poelgio gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė.

Kadangi kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, visi proceso dalyviai sutiko, kad įrodymų tyrimas būtų nutrauktas, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis LR BPK 273 str., 291 str.

Nukentėjusioji K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-03-22 su draugais P. F., L. T., S. P. ir jos dukra Akvile buvo bare „Avilys“, esančiame, Kaune, Vilniaus gatvėje. Apie 22.30 val. nusprendė važiuoti namo, todėl išėję iš baro, ėjo link automobilio. Eidama pajuto, kaip kažkas sugriebė už užpakalio, todėl sukosi pasižiūrėti. Tik pasisukus pajuto stiprų smūgį į veido sritį. Smūgis buvo labai netikėtas, net nespėjo pamatyti kas ir kuo jį sudavė. Nuo smūgio prarado sąmonę, kai atsigavo pamatė, jog yra bare. Po to buvo iškviesta greitoji med. pagalba. Medikai ją nuvežė į Kauno klinikas, kur buvo suteikta med. pagalba. 2013-03-23 būdama namuose pasijautė blogai, todėl dar kartą buvo iškviesta greitoji ir medikai dar kartą ją nuvežė į Kauno klinikas, kur dar kartą buvo suteikta med. pagalba, t.y. ant kaklo buvo uždėtas įtvaras. (1 t., b.l. 4)

Nukentėjusysis S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-03-22 dirbant su patruliu R. A., radijo šaukiniu „414“ iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad Kaune, Vilniaus g. prie pastato Nr. 56 vaikinas spyrė merginai į veidą bei pabėgo. Važiuojant į įvykio vietą, juos susistabdė praeivis, kuris prisistatė Š. B. bei paaiškino, jog matė kaip Vilniaus gatve nubėgo vaikinas, apsirengęs juodos spalvos pūkine striuke, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę, o jį šaukdama pagalbos nusivijo mergina. Kadangi Š. B. nurodė, jog gali atpažinti jaunuolį, todėl kartu su juo apvažiuojant po Senamiesčio rajoną, Valančiaus gatvėje prie pastato Nr. 5 buvo pastebėtas vaikinas, kurį Š. B. atpažino kaip jaunuolį, kurį vijosi šaukdama pagalbos mergina. Išlipus iš tarnybinio automobilio ir priėjus prie minėto vaikino, buvo pasakyta, kad jis yra sulaikomas. Tai išgirdęs vaikinas pradėjo bėgti, tačiau sugavus jį už rankų ir panaudojus kovinių imtynių veiksmus, jis buvo pargriautas veidu ant žemės. Paprašius nutraukti neteisėtus veiksmus, vaikinas nereagavo – muistėsi, spardėsi kojomis, bandė ištrūkti bei pabėgti. Kadangi vaikinas priešinosi sulaikymui, buvo panaudotos spec. priemonės - antrankiai, t.y. sulaikomo vaikino rankos buvo surakintos už nugaros. Užfiksavus antrankius, vaikinas buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Vežant sulaikytąjį į Kauno m. Centro PK, šis grasino susidoroti bei atleisti iš darbo. Atvykus prie Kauno m. Centro PK, sulaikytasis buvo išlaipintas iš tarnybinio automobilio ir vedamas į policijos komisariato patalpas. Tuo metu jo rankos jau buvo priekyje. Sulaikytajam antrankiai nebuvo perdėti, jis pats kol buvo vežamas į komisariatą, rankas persikišo per kojas. Vedant vaikiną nuo tarnybinio automobilio į komisariatą, šis vieną kartą koja spyrė jam į pilvo sritį ir nustumdamas jį bei patrulį R. A. nuo savęs bandė pabėgti, tačiau dar kartą panaudojus kovinių imtynių veiksmus sulaikytojo atžvilgiu, jis buvo įvestas į policijos komisariato patalpas. Dėl smūgio į pilvo sritį buvo sukeltas fizinis skausmas, į medikus kreiptis nereikėjo. (1t., b.l. 62)

Liudytojas R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-03-22 patruliuojant su vyr. patruliu S. L., iš Kauno apskrities VPK budėtojo, radijo ryšiu, buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Vilniaus g. prie pastato Nr. 56 vaikinas spyrė merginai į veidą bei pabėgo. Važiuojant į įvykio vietą, juos susistabdė vaikinas ir prisistatęs Š. B., paaiškino, kad matė kaip Vilniaus gatve nubėgo vaikinas, apsirengęs juodos spalvos, pūkine striuke, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę, o jį šaukdama pagalbos nusivijo mergina. Š. B. nurodė, jog gali atpažinti jaunuolį, todėl pastarajam įsėdus į tarnybinį automobilį buvo apvažiuotas Senamiesčio rajonas. Važiuojant Valančiaus gatve, prie pastato Nr. 5 buvo pastebėtas vaikinas, kurį liudytojas atpažino kaip jaunuolį kurį vijosi šaukdama pagalbos mergina. Išlipus iš tarnybinio automobilio ir priėjus prie minėto vaikino, buvo pasakyta, kad jis yra sulaikomas. Tai išgirdęs vaikinas pradėjo bėgti, tačiau sugavus jį už rankų ir panaudojus kovinių imtynių veiksmus, jis buvo pargriautas veidu ant žemės. Paprašius nutraukti neteisėtus veiksmus, vaikinas nereagavo – muistėsi, spardėsi kojomis, bandė ištrūkti bei pabėgti. Kadangi vaikinas priešinosi sulaikymui, buvo panaudotos spec. priemonės - antrankiai, t.y. sulaikomo vaikino rankos buvo surakintos už nugaros. Antrankius užfiksavus, vaikinas buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Vežant sulaikytąjį į Kauno m. Centro PK, šis grasino susidoroti bei atleisti iš darbo. Ką konkrečiai jis sakė neatsimena. Atvykus prie Kauno m. Centro PK, sulaikytasis buvo išlaipintas iš tarnybinio automobilio ir vedamas į policijos komisariato patalpas. Tuo metu jo rankos, kurios buvo surakintos antrankiais, buvo priekyje. Sulaikytajam antrankiai nebuvo perdėti, jis pats kol buvo vežamas į komisariatą, rankas persikišo per kojas. Vedamas vaikinas staiga vieną kartą koja spyrė vyr. patruliui S. L. į pilvo sritį ir nustumdamas jį ir kolegą nuo savęs, bandė pabėgti, tačiau dar kartą panaudojus kovinių imtynių veiksmus sulaikytojo atžvilgiu, jis buvo įvestas į policijos komisariato patalpas. (1t., b.l. 65)

Liudytoja S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-03-22 su seserimi K. M., dukra A. P., L. T. buvo bare „Avilys“, esančiame Vilniaus gatvėje. Apie 22.30 val. nusprendė važiuoti namo, todėl išėję iš baro, ėjo link sesers draugo P. F. automobilio, kuris atvažiavo pasiimti. Iš Vilniaus gatvės sukant į Daukšos gatvę prie sankryžos stovėjęs vaikinas, kaip po įvykio sužinojo R. M., be jokios priežasties koja spyrė K. M. į veido sritį. Ji nuo patirto smūgio nukrito ant grindinio, o vaikinas spyręs jai toliau rūkė. Kai ji pasakė, kad skambina į policiją ir pradėjo tai daryti, vaikinas pradėjo bėgti. Kad pastarasis nepabėgtų ji telefonu kalbėdama su pareigūnais jį vijosi. Vaikino pavyti nepavyko, todėl grįžo atgal. K. M. veidas buvo kraujuotas, todėl buvo iškviesti greitosios med. pagalbos medikai. Kadangi bare Vilniaus ir Daukšos g. sankryžoje buvo likę spyrusio vaikino, bandė iš jų sužinoti, vaikino duomenis, tačiau pastarieji labai greitai iš baro pasišalino. Kai atvyko greitoji jie išvažiavo į Kauno klinikas. Apie tai, kad vaikinas, spyręs seseriai buvo sulaikytas, sužinojo 2013-03-23 atvykę į Kauno m. Centro PK. Įvykio metu R. M. (bušido čempionas) atpažino P. F.. (1t., b.l. 66)

Liudytoja L. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-03-22 su K. M., S. P., jos dukra A. P. buvo bare „Avilys“, esančiame Vilniaus gatvėje. Apie 22.30 val. nusprendė važiuoti namo, todėl išėję iš baro, ėjo link K. M. draugo P. F. automobilio, kuris atvažiavo jų pasiimti. Ji ir S. P. ėjo priekyje, o K. M. ir Akvilė - iš paskos. Prie Daukšos ir Vilniaus gatvių sankryžos, prie baro pamatė stovinčius vaikinus, jų buvo ar tai du ar tai trys. Vienas iš jų garsiai ir nerišliai kalbėjo. Kai su Solveiga praėjo, minėtas vaikinus vėl kažką pradėjo garsiai ir nerišliai kalbėti. Tuo metu atsisukdama pamatė, kad minėtas vaikinas K. M. koja spyrė į galvos sritį. Nuo smūgio K. M. nukrito ant grindinio. Tai pamačiusi pribėgo prie K., o Solveiga paskambino į policiją. Po to, S. P. ir P. F., nusivijo spyrusį vaikiną Vilniaus gatve. Tada pamatė prie baro vaikiną, kuris kaip suprato pats buvo šoko būsenoje nuo to kas įvyko. Po to, jis nuėjo į barą „Pizza Jazz“. Būdama prie K., kuri taip pat buvo šoko būsenoje, matė kaip minėtas vaikinas bare priėjo prie kelių vaikinų kompanijos. Jie kurį laiką dar buvo bare, po to prie jų prisijungė dar du vaikinai, o kai S. P. grįžo, vaikinai išėjo iš baro. Jos dar bandė eiti jiems paskos, tačiau po to grįžo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai bei iškviesta greitoji med. pagalba. Kadangi medikai K. M. išvežė į Kauno klinikas, todėl jie išvažiavo į Kauno klinikas. Apie tai, kad R. M. buvo sulaikytas sužinojo iš S. P.. Įvykio metu R. M. atpažino P. F.. (1t., b.l. 67)

Liudytojas P. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-03-22 vakare jam paskambino K. M. ir paprašė atvažiuoti pasiimti iš baro „Avilys“, esančio Vilniaus gatvėje. Apie 22.30 val. jis atvažiavo ir sustojo Daukšos gatvėje, netoli prie sankryžos su Vilniaus gatve. Sėdėdamas automobilyje matė Vilniaus ir Daukšos g. sankryžoje prie baro „Pizza Jazz“ stovinčius du vaikinus. Vienas iš tamsaus gymio ir nedidelio ūgio demonstravo įvairius judesius, todėl pagalvojo, jog jis yra sportininkas. Kartu su juo buvo dar vienas vaikinas, truputį aukštesnis, šviesių plaukų. Stebėdamas vaikinus, pamatė kaip nuo Vilniaus gatvės ateina pirma L. T., jai iš paskos S. P. ir K. M. su dukterėčia Akvile. Sėdėdamas automobilyje matė, kaip K. M. praėjo visai šalia pro vaikinus. Žemesnis vaikinas, K. M. ranka sugriebė už užpakalio.Tada K. sukosi pasižiūrėti, o minimas vaikinas koja spyrė jai į veido sritį. Nuo smūgio K. nukrito ant grindinio.Tai pamatęs išjungė automobilio variklį, išlipo ir kai pribėgo, pamatė, kad vaikinas spyręs K. nueina Vilniaus gatve. Jį pradėjo vytis Solveiga Vilniaus gatve, o jis bėgo iš kitos pusės. Taip pat vaikiną pradėjo vytis ir pro šalį ėjęs nepažįstamas vaikinas. Besivejant matė kaip vaikinas, kuris taip pat vijosi K. spyrusį vaikiną, susistabdė taksi automobilį. Kartu su minėtu vaikinu jie vaikiną taksi automobiliu pasivijo Gimnazijos gatvėje. Jis bandydamas sulaikyti sugriebė jį iš nugaros už kaklo. Vaikinas jį stumdamas nuo savęs pargriovė ant žemės. Griūdamas jis vaikinui nuo galvos numetė kepurę ir tada vaikiną jis atpažino. Tai buvo bušido čempionas R. M.. Kadangi jam žinoma, ką jis gali padaryti, jo sulaikyti daugiau nebandė, grįžo prie baro „Pizza Jazz“. Prie baro pamatė Solveigą ir Liną, šalia stovėjo vaikinų grupė, jų buvo apie penkis. Matė, kad Solveiga vieną iš jų sugriebė už rankos, bandė sulaikyti, tačiau po to vaikinai nuėjo. Praėjus maždaug 5 min. atvyko policijos pareigūnai, taip pat ir greitosios med. pagalbos medikai. Kadangi K. medikai išvežė į Kauno klinikas, jie taip pat nuvyko į ligoninę. Apie tai, kad pareigūnai sulaikė R. M. sužinojo kitos dienos ryte iš K. ir jo sesers. (1t., b.l. 68)

Liudytojas Š. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-03-22 apie 22.10 val. ėjo Vilniaus gatve link Rotušės aikštės. Vilniaus g.ir Daukšos g. sankryžoje pamatė link jo ateinantį vaikiną, paskui kurį ėjo moteris, prašydama padėti jį sulaikyti. Tada jis taip pat pradėjo eiti iš paskos. Eidamas matė, kaip moteris bandė sulaikyti vaikiną, tačiau šis pradėjo bėgti kiemais. Jis vaikiną taip pat pradėjo vytis, o sutikęs policijos pareigūnus kartu su jais apvažiavo Senamiesčio rajoną. Važiuojant Valančiaus gatve, netoli klubo „Zero“ pamatė nuo merginos bėgusį vaikiną. Jį atpažino iš aprangos, sudėjimo, veido bruožų. Minėtą vaikiną policijos pareigūnai sulaikė, jis prisistatė R. M. vardu. (1t., b.l. 69)

Liudytojas T. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. M. esu pažįstamas seniai. 2013-03-22 bare, tikslaus pavadinimo neatsimenu, bet gali būti „Pizza Jazz“, Kaune, Vilniaus g.ir Daukšos g.sankryžoje buvo švenčiamas mano gimtadienis, jame dalyvavo R. M..Po 22.00 val., tikslaus laiko neatsimenu, R. M. išėjo į lauką parūkyti, o aš likau bare. Kas įvyko lauke nemačiau, todėl nieko papasakoti negaliu. Po kiek laiko aš iš baro taip pat išėjau. Apie tai, kad R. M. būdamas lauke koja spyrė pro šalį einančiai merginai sužinojau iš žiniasklaidos. (1t., b.l. 70)

Iš 2013-03-23 00:24 val. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2704 matyti, kad R. M. buvo nustatytas 1.22 promilių girtumas. (1 t., b.l. 71)

Iš 2013-05-20 specialisto išvados Nr. G1295/13 (02) matyti, kad K. M. konstatuotas nosies sumušimas ir lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (1 t., b.l. 9-10)

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamojo R. M. veikose, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., 286 str., nes kaltinamasis be jokios priežasties smogdamas koja nukentėjusiajai į galvą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios K. M. sveikatą, taip pat .

Kaltinamasis R. M. kaltas ir baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jo aatsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamajam R. M. skirtinos bausmės-laisvės apribojimas LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. sankcijų numatytose ribose, bauda LR BK 286 str. numatytos sankcijos ribose.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė tris nesunkius baigtus tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai kad teistas (1 t., b.l. 89-91), administracine tvarka nebaustas (1 t., b.l. 100), nedirbantis (1 t., b.l. 101), VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje gydytis neprisirašęs, psichikos sveikatos centre nebuvo registruotas (1 t., b.l. 103), UAB „Vita longa“ psichikos sveikatos centre nesilanko ir nėra registruotas psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje (1 t., b.l. 107), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b.l. 109). Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, duoda pagrindą manyti, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas parenkant laisvės apribojimo ir baudos bausmes. Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu, byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-03-22 iki 2013-03-23 (1 t., b.l. 73, 74).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 83, 84) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (LR BPK 307 str. 1 d. 6 p.)

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė K. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 21-22).

Pagal LR BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų–civilinio ieškinio kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (LR BPK 109 str.). Civilinis ieškinys yra įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, tačiau taikomos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms (LR BPK 113 str. 2 d.).

LR BPK 109 str. suteikia teisę asmeniui, dėl nusikalstamos veikos patyrusiam turtinę ar neturtinę žalą, baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais, neįmanoma, todėl ir neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principo taikymas visa apimtimi objektyviai yra neįmanomas. Civiliniais įstatymais nei neturtinės žalos minimumas, nei jos maksimumas nenustatyti. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris privalo vadovautis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų-nukentėjusiojo ir kaltininko-pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus nustato LR CK 6.250 1 d., 2 d.. LR civiliniame kodekse nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis–jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Šioje byloje teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, šį dydį nustato, remdamasis LR CK 6.250 str. 1 d. nurodytų kriterijų visuma. Tai yra, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo R. M. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai K. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Pagal teismų praktiką vertinant kaltininko turtinę padėtį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-03 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.3 p.).

Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. M. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, delnu trenkė nukentėjusiajai K. M. per sėdmenis, šiuo veiksmu ją viešai pažemindamas, o šiai atsisukus, be jokios dingsties spyrė koja į galvą, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies sumušimu bei lengvu smegenų sukrėtimu. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus — nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ji patyrė daug nepatogumų, t.y. tuo metu nedirbo ir ieškojo darbo, buvo išsiuntusi gyvenimo aprašymą darbdaviams, turėjo kelis kvietimus į pokalbį dėl darbo, tačiau dėl užpuolimo metu patirtų sužalojimų į juos nuvykti negalėjo. Be to, dėl padaryto sumušimo visą mėnesį turėjo nešioti kaklo įtvarą bei gydytojų nurodymu niekur negalėjo išeiti iš namų, buvo vežiojama tik į procedūras. Dėl nestabilios emocinės būklės, per didelio jautrumo ir to pasėkoje patirtų panikos priepuolių lankėsi pas psichiatrą. Jai buvo paskirti vaistai gydymui.

Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo R. M. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai K. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, tačiau įvertina taip pat ir tai, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad šis sužalojimas sukėlė kokius nors liekamuosius reiškinius.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į LR CK 6.250 str. kriterijus, į galiojančią Lietuvos teismų praktiką, mano, kad civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, priteisiant iš kaltinamojo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. ir 286 str. ir nuteisti jį:

pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 138 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

pagal LR BK 286 str. – 6 (šešių) MGL dydžio, t.y. 780 (septynių šimtų aštuoniasdešimt) Lt bauda.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., subendrint, bausmes visiškai sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę ir 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 4 (keturių) MGL dydžio, t.y. 520 (penkių šimtų dvidešimties) Lt baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-03-22 iki 2013-03-23.

Ikiteisminio tyrimo metu parinktą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo R. M. 5000 (penkis tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios K. M. naudai.

Paskirtoji bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas