- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- e2-229-776/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05453-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- V. G.
- Atsakovas
- E. B., A. K.
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. B. ir A. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo V. G. šeimyna „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei A. K. nepilnamečio vaiko E. B. atžvilgiu bei neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui E. B. nepilnamečio vaiko E. B. atžvilgiu. Ieškovas nurodė, kad atsakovams Šiaulių apylinkės teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-210-362/2006 laikinai apribota tėvų valdžia nepilnamečio vaiko E. B. atžvilgiu, tačiau atsakovai nesikreipė dėl vaiko susigrąžinimo į šeimą, vaiko nelanko, nesidomi jo sveikata, raida, pasiekimais, išlaikymo neteikia. Ieškovo nuomone, nėra požymių, kad situacija atsakovų šeimoje pasikeis.
2. Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. B. teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydamas, kad palaiko ieškinyje nurodytus reikalavimus. Ieškovo atstovas nurodė, kad situacija atsakovų šeimoje nepasikeitė, atsakovai išlaikymo vaikui neteikia, nededa pakankamai pastangų su vaiku palaikyti nuolatinio ryšio, nes apribojus tėvų valdžią su vaiku nebendravo.
3. Trečiojo asmens V. G. šeimynos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. G. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.
5. Byloje nustatyta, kad atsakovams A. K. ir E. B. (duomenys neskelbtini). gimė sūnus E. B.. Šiaulių apylinkės teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-210-362/2006 atsakovams laikinai apribota tėvų valdžia nepilnamečio vaiko E. B. atžvilgiu, nustatyta nuolatinė globa ir globėja paskirta Ona B. K. bei iš abiejų tėvų priteista po 43,44 Eur (150,00 Lt) išlaikymas. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10741-1042/2016 Ona B. K. atleista nuo globėjos pareigų ir naujuoju globėju paskirta V. G. šeimyna „(duomenys neskelbtini)“.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.
7. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovams jų vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovams laikinai apribota tėvų valdžia vaiko atžvilgiu, kad atsakovai savo elgesiu daro žalingą įtaką vaikui, tinkamai vaiku nesirūpina ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.
8. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).
9. Aplinkybės, kad atsakovai nuo laikino tėvų valdžios apribojimo su vaiku nebendravo, vaiko nelankė ir nesidomėjo juo, nedalyvauja teismo procese, leidžia manyti, jog atsakovai yra visiškai abejingi savo vaikui ir nenori dalyvauti jo gyvenime. Atsakovai nepradėjo procedūrų dėl vaiko susigrąžinimo, savo noru neteikia priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis, neprisideda finansiškai prie vaiko išlaikymo, o tai rodo, kad atsakovai nesuvokia savo kaip tėvų teisių ir pareigų turinio. Pažymėtina, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Teismas neturi jokių duomenų, kad atsakovai nori auginti vaiką patys ir kad gali užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sąlygas, t. y. situacija atsakovų šeimoje nėra pasikeitusi. Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis atsakovė šiuo metu atlieką terminuotą laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Panevėžio pataisos namai, į kuriuos atsakovė atvyko nuo 2019 m. gegužės 22 d., po to kai buvo perkelta iš Portugalijos Respublikos, kurioje atliko laisvės atėmimo bausmę, nurodė, kad atsakovė su sūnumi nebendravo nei laiškais, nei telefoniniais pokalbiais, nei pasimatymų metu. Vaikas išreiškė savo nuomonę, nurodydamas, kad su tėvais nebendrauja, tėvo iš viso nepažįsta, o tėvais vadina savo rūpintojus V. ir D. G..
10. Teismo vertinimu, visos nustatyto aplinkybės rodo, kad atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo savo pareigų vaikui, o tai sudaro pagrindą atsakovui neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų vaiko E. B. atžvilgiu. Todėl teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovais savo veiksmais (visišku nebendravimu su vaiku, abejingumu vaikui) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis negali pasikeisti (atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo) ir kad atsakovai nesiekia rūpintis vaiku, yra jam pasyvūs ir abejingi. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai deda realias pastangas vaikui susigrąžinti.
11. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga neterminuotai apriboti atsakovų A. K. ir E. B. tėvų valdžią vaiko E. B. atžvilgiu. Apribojus atsakovui tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad šis sprendimas yra priimtas ieškovo naudai.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Todėl šioje byloje mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis išieškomas lygiomis dalimis, t. y. po 37,50 Eur, iš atsakovų į valstybės biudžetą.
14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,64 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 3,32 Eur, iš atsakovų valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 37,50 Eur (trisdešimt septynių eurų 50 ct) žyminį mokestį ir 3,32 Eur (trijų eurų 32 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 37,50 Eur (trisdešimt septynių eurų 50 ct) žyminį mokestį ir 3,32 Eur (trijų eurų 32 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.