- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- e2S-630-252/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00387-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) I. M. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021-09-13 nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2617-1147/2021 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui V. M., tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) dėl testamento nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. M. pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė panaikinti V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) testamentą, kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo V. M. ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad yra V. G. dukra ir po (duomenys neskelbtini) tėvo mirties sužinojo, kad jis (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo žemės sklypą, gyvenamąjį namą bei pagalbinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko atsakovui su kuriuo jokie giminystės ryšiai palikėjo nesiejo.
3. Ieškovė testamentą ginčija kaip neteisėtą, niekinį ir negaliojantį sandorį, nes testatoriaus turimos ligos, testamento surašymo dieną galėjo įtakoti ir įtakojo jo sąmonę ir suvokimą, dėl ko jis objektyviai galėjo nesuprasti savo veiksmų ir negalėjo jų adekvačiai valdyti.
I. P. instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2021-09-13 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu ir grąžino ieškovei 75 Eur žyminį mokestį.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2021-06-09 nutartimi buvo nustatyta, kad nepateikta tiesioginių įrodymų, jog I. M. yra V. G. dukra. To paties teismo 2021-06-10 nutartimi nustatyta eilė patikslinto ieškinio trūkumų ir taip pat nurodyta, kad nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad I. M. (buvusi pavardė – M.) ankščiau turėjo pavardę G.. 2021-07-01 gautas ieškovės I. M. patikslintas ieškinys, kuris ieškovei pašalinus daugumą 2021-06-10 Utenos apylinkės teismo nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų, buvo priimtas.
6. Teismas pasisakė, kad nors pagal gimimo liudijimą matyti, kad V. G. turėjo dukrą I. G., tačiau ieškinį pareiškė I. M., o byloje pateiktos I. M. ištuokos liudijimo, I. M. santuokos liudijimo nuotraukos nepatvirtina, kad I. G. ir I. M. yra tas pats asmuo.
7. Kadangi 2021-08-20 teismo nutartimi trečią kartą ieškovei buvo nurodyta pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ji yra testatoriaus dukra ir per teismo nustatytą terminą ji tokio įrodymo nepateikė, todėl teismas laikė, kad tai yra esminė kliūtis tolesnei bylos eigai.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021-09-13 nutartį ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
9. Nurodo, kad teismo nustatyti ieškinio trūkumai buvo pašalinti ir ieškinys priimtas, todėl nepakitus jokioms esminėms teisinėms ar faktinės aplinkybėms ieškinio trūkumai pakartotinai negalėjo būti nustatyti. Juolab, kad atsakovai pateikė atsiliepimus, o ieškovė - dubliką.
10. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurias šalys pripažįsta. Ginčo dėl to ar ieškovė yra mirusiojo dukra byloje nėra, priešingai – atsakovas tą pripažįsta, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis vien jau šiuo aspektu yra nepagrįsta.
11. Nurodo, kad I. G. ir I. M. yra vienas ir tas pats asmuo, visuose dokumentuose gimimo datos sutampa. Be to į bylą yra pateikti ne tik civilinės būklės aktai, bet ir Ignalinos rajono 2-ojo notarų biuro pažyma – raštas, kuriame, šalinant anksčiau nustatytus teismo trūkumus buvo aiškiai ir konkrečiai konstatuota, kad I. M. (netgi nurodant jos asmens kodą ir gyvenamosios vietos adresą) yra mirusio V. G. dukra ir įpėdinė. Teismas šio dokumento nutartyje visiškai nemini, nepaaiškina, kodėl šis įrodymas nėra tinkamas ir kodėl juo teismas nesirems.
12. Be to, atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini), būdamas advokatu, teikė teisines paslaugas ieškovei dėl šeiminių santykių, susijusių su buvusiu jos sutuoktiniu M.. Taigi teisėjui buvo vienareikšmiškai žinoma, koks asmuo yra ieškovė ir kad jos buvusi pavardė yra M. Mano, kad teisėjas nuo šios bylos privalėjo apskritai nusišalinti, o to nepadarius - priimta nutartis neteisėta ir šiuo aspektu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dėl testamento nuginčijimo į teismą kreipėsi 2021-06-08. Pirmosios instancijos teismas 2021-06-09 nutartimi be kitų ieškinio trūkumų nustatė ir tai, kad su ieškiniu nepateikta tiesioginių įrodymų, kad I. M. yra V. G. dukra, t.y. įpėdinė pagal įstatymą. Ieškovė 2021-06-10 pateikė patikslintą ieškinį, o prie jo priedų ir V. G. testamentą; Ignalinos rajono 2-ojo notarų biuro notarės išduotą (duomenys neskelbtini) Liudijimą, kuriame nurodyta, kad po V. G. mirties šiame biure yra užvesta paveldėjimo byla, o mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai – dukra I. M. ir sūnus S. G. priėmė palikimą, paduodami pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą; taip pat ieškovės gimimo liudijimą rusų kalba, ištuokos liudijimą ir santuokos liudijimą. Pirmosios instancijos teismas 2021-06-10 nutartimi nustatė ieškinio trūkumus, be kita ko nurodęs, kad ieškovės gimimo liudijimas turi būti išverstas į valstybinę kalbą, o nors pagal ištuokos liudijimą I. M. pavardė buvo M., tačiau, kad I. M. (M.) ankščiau turėjo pavardę G. įrodymų nepateikta. Ieškovė 2021-07-02 teismui pateikė patikslintą ieškinį prie kurio, pridėjo į valstybinę kalbą išverstą savo gimimo liudijimą ir Ignalinos rajono 2-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) išduotą raštą patvirtinantį, kad V. G. įstatyminiai įpėdiniai yra dukra I. M. ir sūnus S. G.. Pirmosios instancijos teismas 2021-07-12 rezoliucija šį ieškinį priėmė. Pirmosios instancijos teismas 2021-08-20 nutartimi skirdamas bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu ir įpareigodamas ieškovę pateikti dubliką, o atsakovą tripliką, taip pat nustatė ieškovei pašalinti ieškinio trūkumą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad I. M. (buvusi pavardė – M.) yra V. G. dukra.
16. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, CPK normos nustato bendruosius bei specialiuosius reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų turi paisyti visi asmenys.
17. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra nustatytas siekiant sudaryti galimybę besikreipiančiam į teismą asmeniui ištaisyti ieškinyje padarytas klaidas, užtikrinti proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). Teismų praktikoje yra pažymėta, jog pernelyg formaliai taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas suvaržo asmens teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-292-241/2021).
18. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės į bylą pateikti dokumentai neleidžia jos identifikuoti kaip ginčijamą testamentą sudariusio V. G. dukros, t.y. I. G., nėra jokio pagrindo. Tiek į bylą pateiktas ieškovės gimimo liudijimas, kuriame nurodoma jos gimimo data ir abu tėvai, tiek Ignalinos rajono 2-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) išduotas raštas bei civilinės būklės aktai apie ieškovės ištuoką ir santuoką, nekelia abejonių, kad I. M. iki santuokos sudarymo buvo I. G..
19. Aplinkybė, kad po to, kai pirmosios instancijos teismas nustatė šį trūkumą, ieškovei pateikus papildomus dokumentus, aptartus nutarties 16 punkte, teismas ieškinį ne tik priėmė, bet ir nustatė šalių pareigą teikti kitus procesinius dokumentus – atsiliepimą į ieškinį, vėliau ir dubliką, tik sustiprina vertinimą, kad tai nebuvo kliūtis tolesnei bylos eigai. Juolab, kaip, kad pagrįstai nurodo ieškovė jokios naujos aplinkybės po šio dokumento priėmimo, susijusios būtent su ieškovės subjektine teise kreiptis į teismą dėl V. G. testamento nuginčijimo, nėra pasikeitusios.
20. Iš skundžiamos nutarties turinio lieka neaišku, kokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovė turėtų pagrįsti savo tapatybę ir ryšį su palikėju, nei yra pateikusi. Toks procesinių teisių realizavimo apsunkinimas akivaizdžiai yra perteklinis, todėl daroma išvada, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 159 straipsnio 1 dalis).
21. Kadangi ieškovė neteikė jokių įrodymų, dėl ją su ginčijamą nutartį priėmusiu teisėju siejusių atstovavimo santykių praeityje, bei nebuvo byloje reiškusi prašymo dėl teismo nušalinimo, todėl plačiau šiuo klausimu, apeliacinės instancijos teismas pasisakyti procesinio pagrindo neturi. Tačiau atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad procese kylant bet kokioms abejonėms dėl galimo teismo šališkumo, šis klausimas turi būti sprendžiamas nedelsiant ir laikantis procesinės teisės normų reikalavimų.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamos nutarties ir atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio palikimą nenagrinėtu reglamentuojančias procesines teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021-09-13 nutartis naikintina, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 329 straipsnio 1 dalis)
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021-09-13 nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.