Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL bet neviršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent:

pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-07-19 įsakymo Nr. 4-312, įsigaliojusio 2007-08-01, redakcija) reikalavimus, nustatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, bei 3 punkto (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-08-27 įsakymo Nr. 4-759, įsigaliojusio 2013-09-10, redakcija) reikalavimus, nustatančius, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkte nustatytą tvarką, 2022 m. kovo 23 d., apie 9.15 val., Verslo parke „Gariūnai“, adresu Gariūnų g. 70, Vilnius, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 3 000 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 10 810 eurų (216,2 MGL), iš kurių dalį, t. y. 1 000 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ tą pačią dieną parsigabeno automobiliu „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į savo namus ir neteisėtai laikė ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2022 m. kovo 23 d. apie 18.00 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, kitą dalį, t. y. 2 000 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ tą pačią dieną, apie 13.30 val, iš Verslo parko „Gariūnai“, adresu Gariūnų g. 70, Vilnius, neteisėtai gabeno automobilio „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje, kol apie 15.50 val., buvo sustabdytas ir sulaikytas policijos pareigūnų kelyje Radiškis - Anykščiai - Rokiškis, Pagojės k. II, Anykščių raj.

Šiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad prieš kovo 23 dieną buvo Gariūnuose, ten jam pasiūlė būtent tas cigaretes. Kadangi gyvena ūkiškai, todėl įsigijo tas cigaretes ir vežėsi namo. Kadangi didelis kiekis, vežėsi per 2 kartus. Sumokėjo už 2 dėžes ir paskui, antrą kartą atvažiavęs, sumokėjo už 4 dėžes. Pasiėmė 2 dėžes ir paliko namuose, o už valandos vėl išvažiavau, susitiko ten pat, o grįžtant atgal jį sustabdė policijos pareigūnai. Iš viso namuose buvo 2 dėžės ir automobilyje 4 dėžės, viso 6 dėžės, 3 tūkst. pakelių. Policija sustabdė ties Ukmergės ir Anykščių ruožu, jie prisivijo su civiline mašina, prisistatė ir liepė parodyti ką veža. Jis iškart prisipažino, kad veža neleistinas prekes ir kad namuose turi pats pasakė. Būdamas kelyje pasakė, su pareigūnais nuvažiavo namo, jie užfiksavo, padarė kratą, jie paklausė ar jis gali parodyti kur likusios cigaretės, tai jis iškart parodė. Bendradarbiavo nuo pat pradžių su policija. Jeigu būtų žinojęs, kad gresia baudžiamasis, o ne tik administracinis, tikrai nebūtų ėmęs tiek. Jis žinojo, kad tokios prekės yra uždraustos, bet nepagalvojo, kad taip gali liūdnai baigtis, kad padarys gėdą draugams, aplinkiniams ir seniūnijai. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pragyvena iš motinos parduoto miško, jo keli automobiliai parduoti, verčiasi automobilių detalėmis, būtent SAAB markės, yra parduoti keli automobiliai, yra sumokėtas pelno mokestis. V. jam visada buvo autoritetas, žmogus protingas, su teisingomis pažiūromis, patinkantis savo mąstymu, tuo labiau, kad jau daug metų yra draugai, jis irgi automobilių entuziastas. Labai dažnai susitinka, į savaitę kelis sykius, skambinasi, bendrauja, yra (duomenys neskelbtini) lietuvių-švedų organizacijos nariai. Jie yra draugai ir kolegos. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes gyvenime jis nėra blogas, nėra gyvenime teistas, labai dėl to gailisi. Stengsis nebedaryti tokių nusikaltimų. Prašo neskirti automobilio konfiskacijos. Turi administracinių nuobaudų, kurios susiję su greičio viršijimu ir dėl draudimo. Baudos sumokėtos.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad R. K. įvykdė jam inkriminuojamą veiką. Tokias išvadas leidžia daryti tiek kaltinamojo R. K. duoti išsamūs, detalūs paaiškinimai tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, nuoširdus gailėjimasis dėl savo netinkamo elgesio, taip pat kita bylos medžiaga – apžiūros protokolas, kratos protokolai, Kauno teritorinės muitinės raštas dėl cigarečių vertės, liudytojų E. N. ir A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kita bylos medžiaga. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. K. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. R. K. veika atitinka požymius nusikaltimo numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, kadangi jis pažeidė nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-07-19 įsakymo Nr. 4-312, įsigaliojusio 2007-08-01, redakcija) reikalavimus, nustatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, bei 3 punkto (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-08-27 įsakymo Nr. 4-759, įsigaliojusio 2013-09-10, redakcija) reikalavimus, nustatančius, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkte nustatytą tvarką, nes R. K. įgytų, laikytų ir gabentų akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių kiekis 3000 vnt. Pakelių, kurių vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius – 10 810 eurų (216,2 MGL), t. y. iki 250 MGL.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad R. K. nurodytą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 199² straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K., jo gynėjas advokatas Valdas Kersnauskas prašė atleisti R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant V. K.. Analogišką prašymą išreiškė ir laiduotoju prašantis būti V. K..

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010, 2K-221-693/2017, 2K-289-693/2019 ir kt.). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017 ir kt.).

Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad jis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (tomas 1, b. l. 165), administracine tvarka baustas, tačiau grubių administracinių nusižengimų nėra padaręs, visas paskirtas baudas yra sumokėjęs (tomas 1, b. l. 166-178), nedirbantis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus R. K. savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Teismas, įvertinęs R. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme turinį, sprendžia, jog jis nuoširdžiai pripažino, jog padarė nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, papasakojo esmines faktines veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju duomenų, kad nusikaltimu būtų padaryta tiesioginė žala, byloje nėra, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje R. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip artimas bičiulis, su kuriuo R. K. artimai bendrauja bei taip pat dalyvauja ir V. K. vadovaujamoje (duomenys neskelbtini) lietuvių – švedų draugijos veikloje, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti R. K. jo atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl R. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla R. K. atžvilgiu nutrauktina, R. K. perduotinas V. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą su užstatu, kurio dydis nustatytinas 20 MGL (1000 Eur). Įvertinus, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, nustatytinas šiek tiek ilgesnis nei minimalus laidavimo terminas, t. y. 1 metų 6 mėnesių. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, būtų sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kurios gali būti pritaikytos asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 65 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.). Pažymėtina, kad dėl skirtinos įmokos dydžio proceso dalyvių pozicijos buvo skirtingos. Teisminio nagrinėjimo metu prokuroras prašė teismo skirti kaltinamajam R. K. 100 MGL dydžio įmoką, tuo tarpu kaltinamojo gynėjas teigė, kad tokia įmoka į nukentėjusiųjų fondą gaunasi netgi griežtesnė negu minimali įstatyme numatyta bausmės riba. Todėl teismo vertinimu, būtent 65 MGL dydžio įmoka, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, tame tarpe – kaltinamojo asmenybę (neteistas, nedarantis grubių administracinių nusižengimų), amžių, jo turtinę padėtį, nusikaltimo mastą ir kt., teismo nuomone, visiškai pakankama teisingumo principo įgyvendinimui bei kaltinamojo asmens paveikimui teigiama prasme, be to, mažesnio dydžio įmokos pagal susiklosčiusią teismų praktiką paprastai skirtinos padarius mažesnio pavojingumo nusikalstamas veikas – nesunkius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus. Tuo pačiu pažymėtina, kad įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstamos veikos (pagal jų rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmuo negali būti įpareigojamas sumokėti nustatyto dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą. Baudžiamojo poveikio priemonės, skiriamos su bausme, turi turėti ne tik auklėjamąjį, bet ir prevencinį poveikį, tai yra padėti koreguoti asmens elgesį teigiama linkme bei apriboti galimybes daryti kitas nusikalstamas veikas, todėl parenkant bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių rūšis, nustatant jų dydžius, trukmę, taikymo sąlygas, atsižvelgtina ir į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, priežastis, lėmusias tų nusikalstamų veikų padarymą, įvertintinas ir objektas, į kurį buvo nukreipti nusikalstami kaltininko veiksmai. Dar labiau mažinti įmokos dydį, įvertinus visas svarbias bylai aplinkybes, teismo nuomone, nėra pagrindo.

Kaip minėta, R. K., nors ir neteistas, tačiau padarė apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, neteisėtai įgytų, laikytų ir gabentų cigarečių vertė siekė net 10 810 Eur (itin artima 250 MGL sumai, nuo kurios jau kyla dar griežtesnė baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199² str. 2 d.). Teismas taip pat pažymi, kad įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimui esminės reikšmės neturi tai, kad kaltininkas galimai šiuo metu neturi lėšų tokiai įmokai sumokėti. Paskirtos įmokos dydis yra mažesnis nei vidutinis. Be to, atsižvelgtina, kad padaryta nusikalstama veika susijusi su itin neigiamu poveikiu Lietuvos ekonomikai. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, turimais duomenimis apie R. K. turtinę padėtį, nustatytinas 1 metų 6 mėnesių terminas įmokai sumokėti, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltinamojo gynėjas advokatas Valdas Kersnauskas prašė teismo nekonfiskuoti automobilio SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba skirti dalinį automobilio vertės konfiskacijos įvykdymą, vietoj automobilio konfiskavimo (automobilio vertė nustatyta 2530 Eur sumai). Tokį prašymą argumentavo tuo, kad automobilio konfiskavimas bus neproporcinga priemonė.

Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam R. K., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis nusikaltimą padarė, t. y. akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes) neteisėtai gabendamas automobiliu SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas nusikalstamą veiką. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis priklauso kaltinamajam R. K. (tomas 1, b. l. 28). Įvertinęs jau aptartų aplinkybių visumą, tame tarpe ir R. K. veikos pavojingumą, kuris jau pirmiau aptartas, teismas sprendžia, kad automobilio konfiskavimas šioje byloje yra teisinga, proporcinga ir būtina priemonė. Pagrindo netaikyti automobilio konfiskacijos ar taikyti tik dalinį automobilio vertės konfiskacijos įvykdymą vietoj automobilio konfiskacijos, teismas nenustatė. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio SAAB 9-3 vidutinė kaina su PVM yra 2530 Eur. Todėl įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį. Todėl automobilis SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (tomas 1, b. l. 151-154).

2022 m. kovo 24 d. priimtu nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. K. automobiliui SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintinas šį automobilį konfiskavus valstybės naudai (tomas 1, b. l. 158-160).

3000 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, saugomi Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate Logistikos skyriuje pagal kvitą B 2022-03-28 serija BBB Nr. 1003281 (tomas 1, b. l. 107), konfiskuotini bei sunaikintini.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

R. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoju paskirti V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą su užstatu, kurio dydis 20 MGL (1000 Eur), jį įmokant per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Utenos apylinkės teismo (įmonės kodas 191449237) Swedbank AB depozitinę sąskaitą Nr. LT49 7300 0101 5733 8994, mokėjimo paskirtyje nurodant kaltinamojo vardą, pavardę ir bylos numerį. Sumokėjus užstatą mokėjimo kvito originalą būtina pateikti teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu bei 71 straipsniu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 65 MGL dydžio (3250 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią R. K. privalo sumokėti per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka mokama į LR Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT 884010051004670332, esančią Luminor Bank AS.

Paskirti R. K. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti įvykdžius nuosprendį turto konfiskavimo dalyje.

Daiktinius įrodymus – 3000 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, saugomus Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate Logistikos skyriuje pagal kvitą B 2022-03-28 serija BBB Nr. 1003281, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti bei sunaikinti.

Išaiškinti R. K., kad, jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti R. K., kad, jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. K., kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.