Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-06-14 · Byla Nr. 2KT-63-790/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-14
Bylos Nr.
2KT-63-790/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. 2KT-63-790/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00509-2023-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2172-779/2023,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria nutarta kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką su prašymu išspręsti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-2172-779/2023 ir Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-298-569/2023 sujungimo klausimą. Nutartyje nurodyta, kad ieškovė L. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti jai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 9 122,50 Eur turtinę žalą ir 1 000 000 Eur neturtinę žalą. Ieškinio reikalavimai pagrįsti netinkamų sveiktos priežiūros paslaugų ieškovės tėvui B. P. suteikimu viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos centre ir VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, ginčijamas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisijos) 2023 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 56-32 „Dėl J. P. ir L. V. pareiškimo“ teisėtumas.

2. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-298-569/2023 pagal ieškovo VšĮ Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos centro ieškinį atsakovėms J. P. ir Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuriuo ginčijamas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2023 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. 56-32 „Dėl J. P. ir L. V. pareiškimo“. Prie šios Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos yra prijungta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2004-854/2023 pagal ieškovės J. P. (ieškovės L. V. motinos) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuriuo taip pat ginčijamas Komisijos 2023 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. 56-32 „Dėl J. P. ir L. V. pareiškimo“ ir prašoma priteisti 1 000 000 Eur neturtinės bei 44 467,94 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų J. P. sutuoktiniui – B. P. VšĮ Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos centre ir VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

Atsiliepimas

3. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2172-779/2023 atsakovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į L. V. ieškinį pateikė prašymą sujungti šią civilinę bylą su Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-2004-854/2023. Atsakovė nurodė, kad L. V. yra J. P. dukra bei šioje civilinėje byloje skundžia asmens sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas tėvui B. P., atitinkamai J. P. sutuoktiniui. L. V. pateiktas ieškinys savo turiniu yra analogiškas ieškovės J. P. ieškiniui, prašomas neturtinės žalos dydis bei kiti ieškinio reikalavimai suformuluoti panašiai, taip pat J. P. ir L. V. abiejuose ieškiniuose nesutinka su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2023 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 56-32 „Dėl J. P. ir L. V. pareiškimo“.

4. Atsižvelgdamas į atsakovės prašymą, aplinkybes, kad abejose civilinėse bylose dalyvauja tos pačios šalys, kurios faktinį ieškinio pagrindą grindžiant tarpusavyje susijusiomis aplinkybėmis ir argumentais, Vilniaus apygardos teismas konstatavo esant pagrindą kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką su prašymu išspręsti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-2172-779/2023 ir Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-298-569/2023 sujungimo klausimą.

Civilinės bylos sujungtinos.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

6. CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, jog byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

7. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2172-779/2023 pagal L. V. patikslintą ieškinį dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, kurioje ieškovė prašo jai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, priteisti 9 122,50 Eur turtinės žalos ir 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl tyčinio gyvybės atėmimo B. P.. Ieškinyje L. V. nesutinka su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2023 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 56-32 „Dėl J. P. ir L. V. pareiškimo“, nes Komisija atsisakė pripažinti VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės veiksmus neteisėtais, teikiant paslaugas B. P., taip pat nepripažino dalies VšĮ Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos centro veiksmų neteisėtais ir tai įtakojo ginčijamu sprendimu priteistą neturtinės žalos dydį bei atsisakymą priteisti turtinę žalą.

8. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų taip pat nustatyta, kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-298-569/2023 pagal VšĮ Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos centro ieškinį atsakovei J. P., kuriuo prašoma iš esmės išspręsti ginčą tarp šalių pagal Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai paduotą prašymą dėl žalos atlyginimo, pripažinti, kad J. P. prašymas Komisijai turėjo būti nagrinėjamas pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusią Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakciją. Ieškinys grindžiamas tuo, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2023 m. vasario 20 d. sprendimu J. P. prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą iš dalies patenkino, patirtą neturtinę žalą įvertindama 20 000 Eur, tačiau J. P. prašymą Komisija turėjo nagrinėti pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusią Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakciją, kuria įsteigtas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos administruojamas kaupiamasis fondas pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti, o Komisijos nustatyta žala atlyginama iš sąskaitos, į kurią sveikatos priežiūros įstaigos moka įmokas.

9. Prie Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-298-569/2023 Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2KT-54-790/2023, prijungė Vilniaus apygardos teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-2004-854/2023. Šioje byloje pagal J. P. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, prašoma priteisti 44 467,94 Eur turtinę ir 1 000 000 Eur neturtinę žalą. Ieškinio reikalavimai grindžiami VšĮ Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos centre ir VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje B. P. netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Ieškovės teigimu, Komisija 2023 m. vasario 21 d. sprendimu, kuriuo VšĮ Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos centras įpareigotas atlyginti J. P. 20 000 Eur žalą, nepagrįstai atsisakė pripažinti VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės veiksmus neteisėtais ir nepripažino dalies VšĮ Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos centro veiksmų neteisėtais, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo Komisijoje įvertintas netinkamai.

10. Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, matyti, kad prašomose sujungti civilinėse bylose dalyvauja tos pačios šalys, bylose sprendžiami ginčai yra susiję. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-298-569/2023 sprendžiamas klausimas tiek dėl tinkamos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijos taikymo, siekiant nustatyti subjektą, iš kurio sąskaitos tenka pareiga sumokėti žalą dėl pacientui sveikatos priežiūros įstaigoje galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, tiek ieškovės J. P. reikalavimų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas, pastarajai ginčijant Komisijos sprendimą. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2172-779/2023 ieškovė L. V. prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, analogiškais pagrindais nesutikdama su tuo pačiu Komisijos sprendimu. Išnagrinėjus ginčą dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijos taikymo, pagrįsta vertinti ieškovių J. P. ir L. V. reikalavimus priteisti turtinę ir neturtinę žalą vienoje byloje. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tiek Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-298-569/2023, tiek Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-2172-779/2023 teismo procesai nėra pažengę – nėra pradėtas bylų nagrinėjimas iš esmės.

11. Dėl nurodytų priežasčių, siekiant greičiau ir teisingiau išnagrinėti nurodytas civilines bylas, išvengti priešingų procesinių sprendimų priėmimo, yra pagrindas sujungti jas į vieną bylą ir nagrinėti kartu. Tokiu būdu išnagrinėjus šias bylas bus užtikrintas proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principo įgyvendinimas (CPK 7 straipsnis).

12. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-298-569/2023 procesas yra prasidėjęs anksčiau, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-2172-779/2023 prijungia prie Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-298-569/2023.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-298-569/2023 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-2172-779/2023, prijungiant civilinę bylą Nr. 2-2172-779/2023 prie civilinės bylos Nr. 2-298-569/2023.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-2172-779/2023 perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras