Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2004-854/2023 priimta 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartis, kuria prašoma išspręsti klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2004-854/2023 ir Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-298-569/2023 sujungimo. Nutartyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2004-854/2023 pagal J. P. patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Ligonių kasa), 44 467,94 Eur turtinę ir 1 000 000 Eur neturtinę žalą dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-298-569/2023 pagal viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos centro (toliau – Radviliškio rajono GMP centras) ieškinį atsakovėms J. P. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Ligonių kasos, kuriuo nesutinkama su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 20 d. sprendimu dėl žalos atlyginimo dėl Radviliškio rajono GMP centre suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Prašomose sujungti bylose dalyvauja tos pačios šalys, reikalavimai kildinami iš tų pačių teisės aktų nuostatų, šalys nesutinka su tuo pačiu Komisijos sprendimu.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

3. CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, jog byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

4. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2004-854/2023 pagal J. P. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Ligonių kasos, kuriuo prašoma priteisti 44 467,94 Eur turtinę ir 1 000 000 Eur neturtinę žalą. Ieškinio reikalavimai grindžiami Radviliškio rajono GMP centre ir VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pacientui B. P. netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Ieškovės teigimu, Komisija 2023 m. vasario 21 d. sprendimu, kuriuo Radviliškio rajono GMP centras įpareigotas atlyginti J. P. 20 000 Eur žalą, nepagrįstai atsisakė pripažinti VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės veiksmus neteisėtais ir nepripažino dalies Radviliškio rajono GMP centro neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo Komisijoje įvertintas netinkamai. Atsiliepime į ieškinį Ligonių kasa teigia, kad ji nėra tinkamas atsakovas ginčo dalyje dėl Radviliškio rajono GMP centre teiktų paslaugų, nes sveikatos paslaugų šioje įstaigoje teikimo metu galiojo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ir Radviliškio rajono GMP centro sudaryta Profesinės atsakomybės draudimo sutartis, tai reiškia, kad byloje turi būti taikomos 2019 m. galiojusios Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo (toliau – Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas) redakcijos nuostatos, o už pacientų sveikatai padarytą žalą atsako sveikatos priežiūros įstaiga.

5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-298-569/2023 pagal Radviliškio rajono GMP centro ieškinį J. P., kuriuo prašoma iš esmės išspręsti ginčą tarp VšĮ Radviliškio rajono GMP centro ir J. P. pagal Komisijai paduotą prašymą dėl žalos atlyginimo, pripažinti, kad J. P. prašymas Komisijai turėjo būti nagrinėjamas pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusią Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo redakciją. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad Komisija 2023 m. vasario 21 d. sprendimu J. P. prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą iš dalies patenkino, patirtą neturtinę žalą įvertindama 20 000 Eur, tačiau J. P. prašymą Komisija turėjo nagrinėti pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusią Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo redakciją, kuria įsteigtas Ligonių kasos administruojamas kaupiamasis fondas pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti, o Komisijos nustatyta žala atlyginama iš sąskaitos, į kurią sveikatos priežiūros įstaigos moka įmokas.

6. Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, matyti, kad prašomose sujungti bylose iš esmės bus vertinamas tas pats teisinis klausimas dėl subjekto, iš kurio sąskaitos tenka pareiga sumokėti žalą dėl pacientui sveikatos priežiūros įstaigoje galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 2-298-569/2023 Radviliškio rajono GMP centras ieškinyje teigia, kad ginčo atveju Komisijos įvertinta žala atlyginama iš Ligonių kasos administruojamos sąskaitos, tuo tarpu, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2004-854/2023 Ligonių kasa nurodo, kad ginčo dalyje dėl Radviliškio rajono GMP centre teiktų paslaugų Ligonių kasa nėra tinkama atsakovė, nes žalos atlyginimas pagal 2019 m. galiojusios redakcijos Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo nuostatas nėra mokamas iš Ligonių kasos administruojamos sąskaitos. Taigi, ginčo bylose keliamų klausimų išsprendimas priklauso nuo bylas nagrinėjančio teismo vertinimo, kurią Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo redakciją taikyti. Dėl nurodytų priežasčių egzistuoja pagrindas sujungti minėtas civilines bylas į vieną bylą ir nagrinėti jas kartu, tokiu būdu siekiant išvengti prieštaringų sprendimų priėmimo sprendžiant klausimą, kurią Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo redakciją ginčo atveju taikyti, atitinkamai, kuris subjektas laikytinas tinkamu atsakovu, sprendžiant pacientui padarytos žalos priteisimo klausimą. Nagrinėjant ginčo klausimus viename teisminiame procese byla bus išnagrinėta teisingiau, užtikrintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas (CPK 7 straipsnis), išvengta skirtingo tų pačių teisinių bei dalies faktinių aplinkybių vertinimo.

Motyvuojamoji dalis

7. Teismas pažymi, kad abiejose prašomose sujungti bylose nagrinėjimas iš esmės nėra pradėtas, tačiau Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-298-569/2023 teisminis procesas yra prasidėjęs anksčiau nei Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-2004-854/2023. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat CPK 30 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą alternatyvaus teismingumo taisyklę, pagal kurią ieškinį dėl žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, atlyginimo, ieškovas gali pareikšti pagal savo gyvenamąją vietą (šiuo atveju, J. P. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)), yra pagrindas spręsti kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2004-854/2023 turi būti prijungta prie Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-298-569/2023 ir abi bylos perduotos nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-2004-854/2023 ir Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-298-569/2023, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-2004-854/2023 prie civilinės bylos Nr. 2-298-569/2023.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-2004-854/2023 perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.