- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-17
- Bylos Nr.
- e2S-334-653/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17671-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- valstybės įmonės „Turto bankas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo senovinės automototechnikos klubo „Retroklasika“ ir atsakovės valstybės įmonės „Turto bankas“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovo senovinės automototechnikos klubo „Retroklasika“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo senovinės automototechnikos klubo „Retroklasika“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas senovinės automototechnikos klubas „Retroklasika“ (toliau – ieškovas) pareiškė ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę VĮ „Turto bankas“ (toliau – atsakovė) per 20 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sudaryti su ieškovu rašytinį susitarimą, kuriuo būtų atnaujinta 2021 m. kovo 5 d. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. Nr. SR-118 (su visais pakeitimais ir papildymais) dėl 915,73 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (patalpos plane pažymėtos nuo 1-1 iki 1-3, nuo 1-5 iki 1-17, nuo 1-19 iki 1-22, nuo 1-28 iki 1-34), nurodytą rašytinį susitarimą sudarant šiomis esminėmis sąlygomis: nuomos terminas – nuo susitarimo pasirašymo dienos iki 2027 m. kovo 5 d. ir nuomos mokestis – 934,00 Eur per mėnesį.
Šalies argumentai
2. Ieškovas su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - taikyti draudimą atsakovei perleisti tretiesiems asmenims 915,73 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (patalpos plane pažymėtos nuo 1-1 iki 1-3, nuo 1-5 iki 1-17, nuo 1-19 iki 1-22, nuo 1-28 iki 1-34), valdymo ir naudojimo teises (įskaitant uždrausti procedūrų, kurių tikslas sudaryti sąlygas nurodytų patalpų valdymo ir naudojimo teisių perleidimui tretiesiems asmenims, vykdymą) bei trukdyti ieškovui naudoti nurodytas patalpas sandėliavimo veiklai vykdyti. Nurodo, kad atsakovė siekia iškeldinti ieškovą iš ginčo patalpų. Egzistuoja tikimybė, kad ieškovė nebegalės patalpų naudoti savo veiklos vykdymui ir patalpų valdymo ir naudojimosi jomis teisės bus perduotos tretiesiems asmenims. Pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos būtų įtvirtina status quo situacija.
3. Jeigu ginčo laikotarpiu su trečiuoju asmeniu būtų sudaryta nauja patalpų nuomos sutartis arba patalpos kitu pagrindu būtų perduotos valdyti ir naudotis trečiajam asmeniui, ieškinio tenkinimo atveju atsakovė negalėtų atnaujinti nuomos sutarties su ieškovu iki tol, kol dar papildomai nebūtų nuginčyta sudaryta nuomos sutartis arba administracinis aktas / sprendimas perduoti patalpas tretiesiems asmenims. Pertvarkytos patalpos gali būti nebetinkamos sandėliavimo veiklai jose vykdyti ieškovui.
Atsiliepimas
4. Atsakovė prašė ieškovo prašymą atmesti. Nurodo, kad ieškovo pareikštas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Valstybė priėmė sprendimą turtą parduoti viešo aukciono būdu. Šiuo atveju buvo realizuota ieškovo teisė atnaujinti nuomos sutartį, nes prieš baigiantis nuomos terminui atsakovė pasiūlė sudaryti atnaujintą nuomos sutartį, turto vertintojų perskaičiuota nuomos kaina, tačiau ieškovas atsisakė. Šioje byloje ginčas kilo dėl viešosios nuosavybės objekto nuomos kainos nustatymo. Viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas reguliuojamas imperatyviomis įstatymų leidėjo įtvirtintomis nuostatomis.
5. Ieškovas toliau naudosis ginčo patalpomis, todėl nėra jokių objektyvių pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atsakovė, nei tretieji asmenys, kuriems turtas būtų perleistas, neturi galimybės be įsiteisėjusio teismo sprendimo iškraustyti ieškovą.
Šalies argumentai
6. Ieškovas nenurodo, kokiais atsakovo veiksmais trukdoma ieškovui nurodytas patalpas sandėliavimo veiklai vykdyti. Pritaikius apribojimą būtų nepagrįstai suvaržytos valstybės kaip savininko ir nuomotojo nuosavybės teisė. Atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, bandydamas teismo pagalba pratęsti galimybę naudotis patalpomis nepaisant to, kad tam nebėra teisinio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2025 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones: uždraudė atsakovei perleisti tretiesiems asmenims 915,73 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (patalpos plane pažymėtos nuo 1-1 iki 1-3, nuo 1-5 iki 1-17, nuo 1-19 iki 1-22, nuo 1-28 iki 1-34), valdymo ir naudojimo teises (įskaitant uždrausti procedūrų, kurių tikslas sudaryti sąlygas nurodytų patalpų valdymo ir naudojimo teisių perleidimui tretiesiems asmenims, vykdymą) iki galutiniu teismo procesiniu sprendimu bus išspręstas klausimas civilinėje byloje Nr. e2-28912-1245/2025 dėl nutarties netenkinti ieškovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
8. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Teismo vertinimu ieškovė pasirinko leistiną civilinių teisių gynimo būdą, išdėstė argumentus ir pateikė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę atnaujinti su juo sudarytą ginčo turto nuomos sutartį ieškovo prašomomis sąlygomis pagrindžiančius įrodymus.
9. Teismas nustatė, kad nėra įsiteisėjęs galutinis teismo procesinis sprendimas dėl ieškovo iškeldinimo, o tuo atveju, jei nebūtų apribota atsakovės galimybė perleisti tretiesiems asmenims 915,73 kv.m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių pastate adresu (duomenys neskelbtini) valdymo ir naudojimo teises, ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas pasidarytų komplikuotas. Teismo vertinimu atsakovės argumentas, kad ieškovas iki šiol naudojasi ginčo patalpomis, nepaneigia atsakovės galimybės perleisti ginčo turto valdymo ir naudojimo teises, nes atsakovė turi galimybę sudarytoje nuomos sutartyje numatyti nuomos pradžios terminą ateityje.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad prašymas uždrausti trukdyti ieškovui naudoti nurodytas patalpas sandėliavimo veiklai vykdyti yra perteklinis, nes ieškovas naudojasi ginčo patalpomis ir nepateikė jokių konkrečių aplinkybių, kurios rodytų, kad atsakovė trukdo vykdyti ginčo patalpose ieškovo nurodomą sandėliavimo veiklą.
11. Teismas nustatė atsakovei draudimo kaip laikinosios apsaugos priemonės terminą iki galutiniu teismo procesiniu sprendimu bus išspręstas klausimas civilinėje byloje Nr. e2-28912-1245/2025 dėl nutarties netenkinti ieškovo Senovinės automototechnikos klubo „Retroklasika“ prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsižvelgdamas į tai, jog tuo atveju, jei Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-28912-1245/2025 būtų palikta nepakeista, įsiteisėtų galutinis teismo procesinis sprendimas iškeldinti ieškovą iš ginčo patalpų, o taikomos laikinosios apsaugos priemonės nepažeistų CPK 18 straipsnyje įtvirtinto teismo sprendimo privalomumo principo.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Atsakovė VĮ Turto bankas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Byloje neegzistuoja nė viena iš privalomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
15.2. Ieškovui buvo žinoma, kad nuoma terminuota, jos pabaiga 2025 m. kovo 5 d., todėl informuotas 2025 m. vasario 5 d. apie naują nuomos kainą, turėjo visas galimybes, nesutikdamas su perskaičiuota nuomos kaina, susirasti analogiškas ar panašias patalpas ir išsinuomoti turtą už savo pageidaujamą kainą. Savininkas (valstybė) yra kompetentinga nustatyti jai priklausančio turto nuomos kainą, o ne privatus ūkio subjektas (nuomininkas) diktuoja valstybei savo valią ir nurodinėja už kokią kainą pastaroji privalanti jam išnuomoti turtą.
15.3. Kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre (CK 6.494 straipsnis). Šiuo atveju ginčo nuomos sutartis išviešinta viešame registre (CK 1.75 straipsnio 2 dalis).
15.4. Nagrinėjamoje byloje nėra jokios grėsmės, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovui pats laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas jau yra laimėjimas nepriklausomai kaip pasibaigs pati bylą, t. y. ieškovas ir toliau, iki nebus išnagrinėta byla, naudosis ginčo patalpomis nemokėdamas adekvačios nuomos kainos (taip pažeidžiant ir viešąjį interesą), nepatirdamas dėl to jokių išlaidų.
2. Ieškovas senovinės automototechnikos klubas „Retroklasika“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, t. y. draudimą perleisti tretiesiems asmenims 915,73 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimo teises (įskaitant uždrausti procedūrų, kurių tikslas sudaryti sąlygas nurodytų patalpų valdymo ir naudojimo teisių perleidimui tretiesiems asmenims, vykdymą) bei trukdyti ieškovui naudoti nurodytas patalpas sandėliavimo veiklai vykdyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, o ne byloje dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (civilinės bylos Nr. e2-28912-1245/2025). Toks teismo procesinio sprendimo formulavimas ne tik neatitinka Ieškovės prašymo ribų, bet ir kelia abejonių dėl skundžiamos nutarties aiškumo bei įgyvendinimo. Jeigu civilinėje byloje Nr. e2-28912-1245/2025 bus priimtas palankus sprendimas atsakovei ir šis sprendimas įsiteisės, o šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustos galioti, tai atsakovė turės teisinį pagrindą priverstinai iškeldinti ieškovę iš ginčo patalpų ir perduoti/perleisti jas tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, neaiškus atskirojo skundo pagrindas ir dalykas – prašomą naikinti visą nutartį, nors dalinai prašymas tenkintas. Tokiu būdu dėl netinkamai suformuluoto skundo pagrindo ir dalyko iš esmės varžomos atsakovės galimybės atsikirsti į pareikštą reikalavimą taip apribojant rungimosi principo įgyvendinimą (CPK 12 straipsnis). Iki neįsiteisėjęs sprendimas dėl iškeldinimo negali ir neatliekami jokie veiksmai, kurie trukdytų ieškovo veiklai.
Atsiliepimas
4. Ieškovas senovinės automototechnikos klubas „Retroklasika“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir tenkinti ieškovo atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
18.1. Tai, kad yra kilusi grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui rodo vien jau tai, kad atsakovė jau įgyvendina savo ketinimą iškeldinti ieškovą iš patalpų. Be to, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-3384-925/2025 priėmė 2025 m. spalio 23 d. nutartį, kuria Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – tenkino pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taigi, atsakovės ieškinys dėl iškeldinimo toliau yra nagrinėjimas ir atsakovė toliau siekia iškeldinti ieškovą iš patalpų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas iš dalies prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. kovo 5 d. tarp ieškovo ir Kauno miesto savivaldybės buvo sudaryta nuomos sutartis, kuria ieškovui buvo perduota 915,73 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau turtas buvo perduotas atsakovei. Šalys 2023 m. kovo 14 d. susitarimu Nr. 23-S4-190 nuomos sutarties terminą pratęsė iki 2025 m. kovo 5 d. Šiam terminui pasibaigus, jis pratęstas nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atsakovė 2023 m. kovo 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ieškovo iškeldinimo. Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 7 d. sprendimu už akių Nr. e2-17123-1245/2025 ieškinį tenkino.
10. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje e2S-3384-925/2025 panaikino Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
Dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų
11. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo taikyti, kadangi byloje neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
13. Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei pateikė įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog yra numatytas imperatyvus teisinis reglamentavimas dėl nuompinigių už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo, bus svarbi ir įvertinta kartu su kitai įrodymais, nagrinėjant bylą iš esmės.
15. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos pažymėtina, kad civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus.
16. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-1718-943/2016).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės ketinimus perleisti valdymo ir naudojimo teisę į ginčo turtą. Pažymėtina, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra susijęs su disponavimo teisės apribojimu, todėl apelianto (atsakovės) atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, nėra teisiškai reikšmingi.
18. Byloje atsakovas nurodė savo poziciją, kad ginčo turtas privalo būti parduotas viešo aukciono būdu, ir jokie kiti sprendimai dėl turto likimo negali būti priimti. Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka yra imperatyviai reglamentuojama, todėl ieškovas turėjo galimybę sužinoti apie organizuojamą valdymo ir naudojimo teisės perleidimą. Taigi, ieškovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė teismui jokių įrodymų ir motyvuotų argumentų, leidžiančių teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė ir kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl draudimo perleisti valdymo ir naudojimo teises iki ginčo išsprendimo. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad LITEKO duomenimis šalių ginčas šioje byloje jau išnagrinėtas iš esmės ir atidėtas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas. Tokia proceso eiga papildomai pavirtina, kad šio atveju nėra objektyvios būtinybės užtikrinti ieškovo reikalavimų įvykdymą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
19. Dėl išdėstytų motyvų nagrinėjamu atveju neegzistuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju neatitiktų ekonomiškumo, proporcingumo principų. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl ieškovo atskirojo skundo argumentų
20. Nors ieškovo atskirojo skundo reikalavimas nėra tikslus, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, kad jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ta dalimis, kuria jo prašymas buvo atmestas.
21. Atsižvelgus į šioje nutartyje nurodytas išvadas, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo prašymo, nes ieškovas neįrodė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki ginčo išnagrinėjimo, teismo sprendimo įvykdymas būtų negalimas arba nepagrįstai apsunkintas, - apelianto (ieškovo) atskirajame skunde nurodyti argumentai, tame tarpe dėl laikinųjų apsaugos priemenių galiojimo, tampa teisiškai nereikšmingi, todėl nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria prašymas buvo atmestas.
22. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali išeiti už ieškinio nagrinėjimo ribų, kurias nustato ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas.
23. Atskiruoju skundu ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – taikyti draudimą trukdyti ieškovui naudoti ginčo patalpas sandėliavimo veiklai vykdyti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nurodė, jog toks ieškovo reikalavimas yra perteklinis, nes ieškovas naudojasi ginčo patalpomis ir nepateikė jokių konkrečių aplinkybių, kurios rodytų, kad atsakovė trukdo vykdyti ginčo patalpose ieškovo nurodomą sandėliavimo veiklą. Šioje byloje ieškovas nereiškė jokių reikalavimų, susijusių su teisės naudotis ginčo patalpomis gynimo nuo tam tikrų pažeidimų, be to, šioje byloje nėra sprendžiamas reikalavimas dėl iškeldinimo iš patalpų, todėl toks prašymas išeina už ieškinio reikalavimų ribų. Dėl išdėstyto pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo atskirojo skundo, bet yra pagrindas tenkinti atsakovo atskirąjį skundą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies keičiama.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
26. Nagrinėjamoje byloje nėra priimtas sprendimas iš esmės, todėl šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo senovinės automototechnikos klubo „Retroklasika“ atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovės valstybės įmonės „Turto bankas“ atskirąjį skundą tenkinti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartį dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės - prašymą atmesti.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.