- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- 2S-620-777/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00512-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- I. R., A. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. R. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovėms I. R., A. R. ir I. R. dėl priteisto išlaikymo sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas 2024 m. balandžio 16 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-641-676/2020 dalį, kuria iš L. R. priteistas išlaikymas vaikams A. R. ir I. R. – sumažinant priteistą išlaikymo dydį iki 100 Eur sumos kiekvienam vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Tauragė apylinkės teismas 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo L. R. ieškinį atsakovėms I. R., A. R. ir I. R. dėl priteisto išlaikymo sumažinimo.
3. Teismas pažymėjo, kad Europos Komisijos pranešime suinteresuotiems subjektams „Jungtinės Karalystės išstojimas ir ES civilinės teisenos ir tarptautinės privatinės teisės taisyklės“ įtvirtintas išaiškinimas, kad 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ES teisę ES ir Jungtinės Karalystės santykiuose pakeičia Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos su sąlyga, kad tiek ES/ES valstybės narės, tiek Jungtinė Karalystė yra konvencijos šalys.
4. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo reikalavimų teismingumo spręstina vadovaujantis 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo, kuri tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių išlaikymo bylose. Pagal CPK 780 straipsnio nuostatas, šio kodekso tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos taikomos tuo atveju, jei tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. CPK 785 straipsnis nustato išimtinės Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos tėvų ir vaikų santykių bylose sąlygas dviem atvejais: 1) viena iš bylos šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės ir nuolat gyvena Lietuvoje (1 dalis) arba 2) abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje (2 dalis). Pagal bendrąją teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).
5. Teismas nustatė, kad ieškovas L. R. gyvena Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) Tačiau visos atsakovės gyvena Jungtinėje Karalystėje – ieškovas nurodė, kad atsakovės gyvena (duomenys neskelbtini) Išvykimą į Jungtinę Karalystę, Gyventojų registro duomenimis, atsakovės deklaravo 2013 metais.
6. 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių išlaikymo bylose, o CPK 29 straipsnyje įtvirtinta, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Pažymėjo ir tai, kad CPK 30 straipsnio 4 dalyje įstatymo leidėjas nustatė išimtį, jog ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą, tačiau šiuo atveju minėta išimtis negali būti taikoma, kadangi ieškovas reiškia reikalavimą ne dėl išlaikymo vaikams priteisimo, o dėl priteisto išlaikymo vaikams sumažinimo, t. y. nagrinėjamu atveju ieškiniu nėra ginami nepilnamečių vaikų interesai.
7. Teismas konstatavo, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog teismas Lietuvoje neturi jurisdikcijos nagrinėti klausimus, todėl atsisakė priimti ir nagrinėti ieškovo reikalavimą dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo sumažinimo kaip neteismingą (CPK 137 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išaiškino, kad ieškovas dėl minėtų reikalavimų gali kreiptis į teismą Jungtinėje Karalystėje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas L. R. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
8.1. Ieškovas patvirtino, kad šiuo metu atsakovės gyvena Jungtinėje Karalystėje. Tačiau tarp ieškovo L. R. ir atsakovės I. R. santuoka buvo nutraukta Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimu civilinė byla Nr. 2YT-6410-676/2020. Vaikams išlaikymo išieškojimas antstolio taip pat vykdomas Lietuvos Respublikoje. 2024 m. kovo 22 d. buvo išduota pažyma dėl mediacijos atlikimo, kur tai įvyko taip pat Lietuvos Respublikoje. Ieškovas nurodė, kad esant šioms aplinkybėms, nesupranta teismo nutarties argumentų, kad dėl savo reikalavimų turi kreiptis į Jungtinę Karalystę, kai iki tol visi teisminiai procesai su atsakove I. R. atlikti pagal galiojančius teisės aktus Lietuvos Respublikoje.
8.2. Pagal CPK 30 straipsnį, yra nustatytas teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą. Taigi šiuo atveju, būdamas ieškovu, gali pats rinktis, kur noriu iškelti bylą, tokia yra ieškovo teisė. Todėl vadovaudamasis CPK 30 straipsnio 4 dalimis ieškovas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo gali pareikšti taip pat pagal savo (ieškovo) gyvenamąją vietą, t. y. Lietuvos Respublikoje, nes čia nuolat gyvena. Nors CPK 30 straipsnio 4 dalyje ir nustatyta, kad ieškinį dėl išlaikymo priteisimo gali pareikšti pagal ieškovo gyvenamąją vietą, o apie išlaikymo sumažinimą nėra pasisakyta įstatymo leidėjo, tačiau lingvistiniu vertinimu darytina išvada, kad minėto kodekso nurodytas terminas „dėl išlaikymo priteisimo“, apima ir kitus klausimus, kurie yra susiję ir „dėl išlaikymo pakeitimo, jo sumažinimo arba jo padidinimo“. Teismas turėjo išaiškinti, kokia yra įstatymo leidėjo valia minėto kodekso 30 straipsnio 4 dalyje nurodytiems žodžiams, tačiau teismas aiškiai argumentuotai to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas netiria ir nevertina atskirojo skundo argumentų dėl iš ieškovo priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.
12. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. R., gim. (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės (duomenys neskelbtini), o iš ieškovo priteistas išlaikymas iki jos pilnametystės.
13. Ieškovas nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, iš esmės argumentuodamas, kad teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiam ieškovo vertinimui.
14. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovė I. R. ir šalių dukros gyvena Jungtinėje Karalystėje, o ieškovas gyvena Lietuvoje. Nagrinėjamas ginčas yra susijęs su kita valstybe, kuri nėra ES narė, todėl ieškovo pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo sumažinimo nepilnametėms dukroms priteisimo teismingumo klausimas spręstinas pagal atitinkamuose tarptautinės teisės ir ES teisės aktuose nustatytas taisykles.
15. Pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, apeliacinės instancijos teismas su jais sutinka, kad dėl reikalavimo priteisti išlaikymą vaikui teismingumo spręstina vadovaujantis 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau ir 2007 m. Hagos konvencija), kurios dalyvėmis yra Lietuva ir Jungtinė Karalystė, nuostatų pagrindu.
16. Pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, apeliacinės instancijos teismas su jais sutinka, kad 2007 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių išlaikymo bylose. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
17. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu, t. y. kiekvienu atveju teismas, iškeldamas bylą, turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 13 punktas). Esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms ieškovo argumentai, kad jo ir I. R. santuoka buvo nutraukta Lietuvoje, priteisto išlaikymo iš jo išieškojimas vykdomas Lietuvoje, mediacijos procesas vyko Lietuvoje, t. y. kad ankstesni visi teisminiai procesai su atsakove I. R. vyko Lietuvoje, yra teisiškai nereikšmingi.
18. Pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, apeliacinės instancijos teismas su jais sutinka, kad CPK 30 straipsnio 4 dalyje įstatymo leidėjas nustatė išimtį, jog ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą, tačiau šiuo atveju minėta išimtis negali būti taikoma, kadangi ieškovas reiškia reikalavimą ne dėl išlaikymo vaikams priteisimo, o dėl priteisto išlaikymo vaikams sumažinimo, t. y. nagrinėjamu atveju ieškiniu nėra ginami nepilnamečių vaikų interesai. Todėl kaip nepagrįsti atmestini ieškovo argumentai, jog nagrinėjamu atveju vadovaudamasis CPK 30 straipsnio 4 dalimi jis turi teismingumo pasirinkimo galimybę.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.