Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Jo teigimu pati nukentėjusioji yra primokinta, o jis – šmeižiamas. O visa šita istorija, galimai yra sukurta V. M. ir G. M., ko pasekoje nebūtų kviečiama policija ir nebūtų rašomas pareiškimas, jo nuomone, jei nebūtų G. M. A. M. daręs psichologinį spaudimą ar, galimai naudojant smurtą, kurstant iškviesti policijos pareigūnus ir rašyti pareiškimą. Kaltinamojo nuomone, tikrai ne pati A. M. priėjo prie G. M. ir pasakė, kad kviečiam policiją ir surinko numerį. Galimai, greičiau priėjo G. M. prie A. M. ir kvietė policiją.

Kaltinamasis E. B. tęsdamas parodymus teigė, kad jis tą dieną (liepos 6 d.) pas juos net nebuvo į teritoriją įžengęs. Jokio konflikto su kaimynu nebuvo. Negali pasakyti, kada tai įvyko ir su kuo, nes jis jaučiuosi neadekvatus, nemano, kad tai susiję su jo praeitimi ar dabartimi. Žino, už ką dabar jis nuteistas. E. B. teigimu, kad jį šmeižia, sužinojo tada, kada buvo pristatytas pas tardytoją ir kai buvo pareikšti įtarimai. E. M. pažįsta. Ją pažįsta nuo jos gimimo, su ja jie beveik kaimynai. Tvirtina, kad apie nukentėjusiosios negalią nieko nežino, nes nėra su ja gyvenime artimiau bendravęs. Buvo ją matęs, bet kad užkalbinti – nėra buvę gyvenime. Ją matė daugybę kartų. Kad ji turi regėjimo negalią – tai žino, kad turi. Kiek su jos tėvu teko bendrauti, tai jis sakė, kad ji visai nemato. Kaltinamasis nukentėjusiąją pastoviai sėdinčią matė. Su ja bendrauti neteko, gal vieną kartą tekę pasakyti: „labas“, atsakė „labas“. Kiek jai maždaug metų - nežino, jos yra nematęs gal jau 7-8 metai. Jis yra šmeižiamas ir to pasekoje kenkia jo psichikai. Jam yra daromas psichologinis spaudimas. Tą spaudimą daro visi tie nukentėjusiosios atstovai. Kaltinamasis teigia, kad jį tokiu sunkiu nusikaltimu kaltina dėl to, kad jis nukentėjusiosios įstatyminės atstovės vyrą G. M. sumušė, pas jos dukrą dar 2 „bachūrus“ sumušė, paskui su jos sūnumi buvo susimušęs. Liepos 8 d. buvo susimušęs su nukentėjusiosios atstovės sugyventiniu. Susimušė dėl to, kad iš kaltinamojo agresyviai reikalavo pinigų, nes paprašė pas jį, kad leistų nusiplauti automobilį, pasiėmė vandens iš šulinio ir pasakė, jog už šulinio vandenį reiks mokėt. Suma nebuvo įvardinta, pasakė, kad ant alkoholinių gėrimų. Kaltinamasis nesutiko mokėti. Automobilio savo neturėjo. Buvo pasamdęs vairuotoją su automobiliu. Nieko nespėjo dar užsidirbti. Vairuotojas jam buvo reikalingas, nes kažkur važiuoti vis reikėjo. Tuo laiku, apie 23:56 val. į (duomenys neskelbtini) autobusai nevažiavo. E. B. apibendrino, kad kaltės nepripažįsta visiškai.

Kaltinamasis E. B. atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad su M. šeimyna yra kaimyniški ryšiai. Jie susiję krikšto ryšiais. A. ir G. kaltinamojo krikšto tėvai. Su jais nesipykdavo iki tos dienos, kai M. paprašė sumokėti už vandenį, konfliktų nebuvo, iki tol pas juos lankėsi. Balandžio 14 d. pas juos taip pat buvo. Iš pataisos namų kaltinamasis buvo paleistas balandžio 12 d.

Nukentėjusiųjų šeimą pažįsta gerai, galėtų pasakyti, kad žino, pažįsta E. M. iš jų šeimos, o E. nežino. 2021-07-06 buvo (duomenys neskelbtini) kapuose, o apie 13.00 val. tiksliai neatsimena, bet jam atrodo, kad namuose buvo. Kaltinamajam sunku prisiminti, ką veikė prieš metus laiko. Galimai su tėčiu buvo namuose. Konfliktas dėl automobilio nuplovimo įvyko 2021-07-08. G. M. matė iš tolo, tai nekalbėjo. Matė praeinant. Nukentėjusiąją matė prieš 7-8 metus. V. M. pažįsta, jis kaltinamojo nebuvo sumušęs ir nebuvo taip, kad važiuotų su beisbolo lazda jam keršyti.

Dėl 2000 Eur civilinio ieškinio visiškai nesutinka.

Kaltinamasis E. B. papildomai nurodė, kad tą dieną net nebuvo pas nukentėjusiąją namuose. Tuo metu jo dešinė ranka buvo sulaužyta ir sugipsuota ir negalėjo niekaip su dešine ranka kišti pirštus į nukentėjusiosios lytinius organus. Neturi už ką atsiprašyti E..

Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus, E. B. nurodė, kad po susižalojimo pirštus pradėjo judinti tik po 8 savaičių gydymo. Pas jį buvo kaulas lūžęs ir žaizda. Gydytojas nesakė, kad longetę nusiimti po 2-3 savaičių. Buvo (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, gydytoja V. V. sakė, kad longetę nešioti dar 4 savaites. Po 6 savaičių jis dar šaukšto rankoje negalėjo laikyti. Jam buvo pasakyta, kad per parą bent 1 valandai nusiimtų longetę ir kai jį sulaikė, kaip tik buvo ją nusiėmęs. Longetė buvo uždėta 2021 rugpjūčio 13 d. Buvo paskirtas ambulatorinis gydimas ir buvo atleistas iki rugsėjo 16 d. Tą dieną turėjo apsilankyti pas medikus, bet jį sulaikė, nebegalėjo tęsti gydymo, todėl dabar šlubuoja. Galbūt tuo momentu buvo lauko tualete, nes jų bute nėra kanalizacijos. Kai tikrino buvo, gal lauko tualete, kita kartą pas kaimyną, bet kaltinamasis su tyrėja buvo pats susisiekęs ir informavo, kad atleistas ir turi 2022-09-16 lankytis pas daktarus. Rankos longetės nenusiimdavo, kad negautų kraujo užkrėtimo, nes po longete dar buvo atvira žaizda.

Kaltinamasis E. B. atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad prieštarauja atstovės pasisakymams. Jam toks vaizdas susidaro, kad bet kokiu atveju kaltinamuoju niekas netikės. Tokia nuomonė dar susidaro, kad ta moteris su juo gyvena ar jį persekioja, tačiau kada buvo be longetės nežino, bet, kad buvo – žino.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad viskas, kas yra dokumentuose surašyta, yra tiesa. Tą dieną ji buvo išvykusi ir tuo momentu sugyventinis G. M. vartojo alkoholį. Jie gėrė alkoholį kartus su B.. B. ateidavo ir gerdavo kiekvieną dieną. Moters teigimu, ji vis varydavo B. namo ir tegu nemeluoja jis, kad E. nepažįsta. Vieną kartą atėjo blaivas, tai paprašė kavos. A. M. jam padarė kavos, jis atsigėrė, o E. jo paprašė, kad jis sutvarkytų jai muzikinį aparatą. Jis kažką reguliavo, nemokėjo normaliai sutvarkyti, pradėjo kažką su pečiu (rodo judesiu, kaip E. B. judindamas, petį bandė E. „kybinti“). Kaip jaunimas mėgsta pasimaivyti, pečiu vienas kitą pastumti, taip rodydami dėmesį. O E. - ką jai pasakysi, tai ji atkartos tuos žodžius, ji net nesupranta, ką tai reiškia. A. M. teigimu, ji vaikščiojo jai ir B. iš paskos, sekiojo juos iš kambario į kambarį. Gal kokias 10 minučių su ja ten buvo.

Apie įvykį, dėl kurio susirinko į teisiamąjį posėdį, gali papasakoti tiek, kad jai sūnus V. pasakė, kad B. lindo prie dukros. Datos negali prisiminti, bet jis parėjo verkdamas pernai ir pasakė, kad jį mušė. Tai buvo vasarą buvo, datos tikrai nežino. Verkdamas sūnus pasakė: „B. mane mušė“. Kitų „B.“ kaime nėra, tik E. B., kuris gyvena su tėvais. Taip išeina, kad E. mušė V., o tėvas nesikišo tuo momentu. Tą sužinojo iš V.. Tai klausė sūnaus, už ką jį mušė. Tas sakė, kad E. norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) kažko vežtis, o jis tuo momentu nevažiavo. O po kiek laiko sužinojo, kad sūnus V. M. paskambino policijai verkdamas, dėl to, kad jį B. mušė.

O dėl E. - A. M. teigė, kad dienos laiku prižiūrėjo anūkes, o tuo momentu sugyventinis miegojo girtas. Kai jos nebuvo, tai ji nežino, ar B. buvo atėjęs. Jai sūnus V. pasakė apie E. ir B. „kontaktą“.

Gal už dviejų savaičių po įvykio pasakė, kad B. „lenda“ prie E.. Moteris nežinojo, ką reiškia „lenda“, gal ten „grabinėjosi“, ji to nematė. Čia prieš muštynes buvo. Prieš dvi savaites kaip susimušė, gal prieš savaitę.

Jos tuo momentu nebuvo, dukra buvo pasilikusi su jos buvusiu sugyventiniu M. G.. Jos vyras pirmas sužinojo. O kai pati A. M. sužinojo, tai ji negalėjo „pasigauti“ B., kadangi jis nuo jos slapstėsi kažkur. Kai kaltinamasis pas juos į namus atėjo dar kartą, tai moteris iš paskos jau sekiojo ir gaudė, kad nelįstų daugiau.

Kaltinamasis B. susimušė su sūnumi V. dėl E., o paskui ir su jos vyru M. susimušė. B. atėjo apie 22:30 val., ji išgirdo kambaryje triukšmą, nesuprato kas vyko, nes buvo tamsu. Tada išgirdo riksmus. Paskui pamatė, kad jos sugyventinis paėmęs už drabužių ties krūtine B., o E. B. peilį laikė rankoj. Moteris įėjusi pro duris sakė: „E., mesk peilį“. Jis metė į žemę peilį. Dėl ko jie tada susimušė, ji nežino.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė A. M. tęsdama parodymus bei atsakydama į tikslinamuosius klausimus, nurodė, kad E. klausė apie tai, ji nė žodžio apie kažkokį „lindimą“ nepasakė, ji nesupranta, ką reiškia tie dalykai. Ji paklausė: „Ar „lindo“ prie tavęs E.“. Ji sakė: „lindo“. Ji nesakė kaip „lenda“, sakė: „biški va čia pagrabinėjo“ (rodė pilvo, priekinę kūno sritį). Ar po kelnėmis B. „grabinėjo“ - nesakė. Jos manymu, nukentėjusioji bijojo sakyti. E. turi negalią nuo gimimo, turi I grupę.

Tegu B. nemeluoja, kad nežino, jog ji negalią turi. Visą gyvenimą jis mato tą mergaitę. Išeidavo ji į kiemą. Ji paskutiniu metu mokinasi (duomenys neskelbtini) specialioje mokykloje. Anksčiau mokinosi (duomenys neskelbtini), baigė 10 klasių, dabar jau treti metai (duomenys neskelbtini). Ji yra nuo gimimo akla, turi psichinę negalią ir abiejų kojų paralyžių. A. M. teigimu, jei būtų prieš jos dukrą atliekami seksualiniai veiksmai, E. nesugebėtų priešintis, ji tokių dalykų net nesuvokia. B. jai akivaizdžiai rodė dėmesį, su pečiu pastumdavo, bandė „kybinti“ prieš tai liepos mėnesį.

Yra pareikštas civilinis ieškinys dėl 2000 eurų neturtinės, moralinės žalos atlyginimo ir jį palaiko. Ginekologas žiūrėjo, nerado padarytų sužalojimų. Nukentėjusiosios po įvykio pasikeitė charakteris, dabar pikta labai, nervuota. Anksčiau tokia nebuvo.

Atstovė labai blogai sureagavo į tuos „pabraukymus“ per pilvą. Negalima taip daryti. Jei gautų tuos 2000 eurų, tai išleistų reikalams, nes reikia įrengti bute mergaitei dušą. Kai ją parsiveža, tai E. gyvena pas juos, o dabar mokykloje, parsiveža į mėnesį vieną kartą. 2 dienas pabūna ir vėl veža į mokyklą, samdo mašinas. Ji mokosi (duomenys neskelbtini). Pinigai bus išleisti jos, t. y. nukentėjusiosios, reikmėms. A. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kai ją apklausinėjo tyrėja, ji apklausos metu geriau prisiminė aplinkybes.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė A. M. atsakydama į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Viskas, kas užrašyta apklausos protokoluose yra tiesa. Tada, kai E. B. buvo paleistas iš Pataisos namų, buvo jis pas juos namuose, lankėsi iki 7 kartų. Kai paleido, jis kiekvieną dieną būdavo pas juos. Tęsdama parodymus moteris nurodė, kad jos sūnus V. jai pasakojo, jog kaltinamasis nukentėjusiajai užkišo ranką ir lietė jos vidinius lytinius organus. V. sakė, jog susimušė dėl to, kad E. glostė E. krūtinę, priekį per rūbus ir, kad glostė apačią. Kad ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus nurodė, jog V. sakė, kad B. lietė nukentėjusiosios lytinius organus - tai taip, V. taip sakė. Sakė, kad visur priekyje grabinėjo. Na gal ir buvo pasitaikę, kad ranka lietė lytinius organus, gal tik į kelnes įkišo rankas. Moteris nežino, kas daugiau galėjo matyti. Viską turi žinoti V., jis matė. A. M. siūlė tikėti tuo, kas parašyta jos ikiteisminio tyrimo apklausų protokoluose, nes tada ji geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Atsakydama į tikslinamuosius klausimus, ji nurodė, kad V. kas 10 minučių lakstydavo su motoriniu dviračiu. Jo pastoviai namuose nebuvo. Tą dieną pas juos atvažiavo E. B. su dviračiu. Kokia ten tiksliai diena buvo - ji nežino. E. buvo apsirengusi treningu ir treninginėmis kelnėmis. Sakė, pavėsinėje sėdėjo (nurodo teisėjui, kad pavėsinėje yra 3 suoliukai, išdėstyti „U“ raide). Sėdėjo priekyje ant suoliuko, iš dešinės pusės. G. turėjo būti namuose tą dieną, o pati A. M. buvo išėjusi prižiūrėti anūkų, užtruko apie 2 val., o kai ji parėjo, G. miegojo girtas. Pirmos apklausos metu davė parodymus, kad tą dieną B. nebuvo atėjęs, jo nepastebėjo. Išėjus pro duris, matosi pavėsinė pro langą.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė atsakydama į kaltinamojo klausimus nurodė, kad durys girgžda. Nuo pavėsinės girdėti įmanoma, kaip kažkas išeina iš kambario pro duris, nes šuo suloja. Ji matė, kaip E. „lindo“ prie E. tada, kai ji padarė jam kavos. Moteris matė, kad jis su pečiu „lindo“ prie jos. Kai E. būna supykusi, jos „nepakybinsi“, ji duos atgal su ranka. Jeigu kaltinamasis būtų lietęs ją, ji nesugebėtų pasipriešinti, ji nuomonės neturi tokiuose dalykuose. Tą dieną E. B. buvo su dviračiu atvažiavęs ir paprašė kavos. Moteris pasikartoja, kad B. „lindo“ prie jos dukters, kai gėrė kavą ir taisė ausinuką.

Šiuo metu neturi lėšų dukrai įrengti dušą, o jei civilinis ieškinys bus priteistas, tai iš tų pinigų įrengs neįgaliai dukrai dušą, kuriuo naudosis tik dukra.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė A. M. tęsdama parodymus bei atsakydama į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad kada kaltinamasis kišo rankas jos dukrai po kelnaitėmis, ji to nematė, jai gal V. sakė. Kaip tą dieną kaltinamasis buvo apsirengęs, ji nematė, nes nebuvo namuose. Kaltinamasis pastoviai su baltu megztiniu būna. Po įvykio vežė E. pas psichologą, reikėjo tirti prieš mokyklą. Planinis tyrimas buvo. Dukra dabar pasidarė pikta ir nervuota. Negali pasakyti dėl ko. Gydytojai irgi nepasako. Ji dabar didesnį laiką būna mokykloje, ji mokykloje ramesnė, o parvažiuoja ir vėl tas pats. Ji papratusi su lėlėmis žaisti, gal aplinka pasikeičia, tikrai nežino. Jos dukra nesupranta, kad ten išgertuvės vyksta. Ji nesuvokia. Jei kas nors sėdėtų, tai ji irgi sėdėtų prie šono.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė A. M. atsakydama į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad kaltinamasis B. longetę būdavo užsidėjęs tik tada, kai važiuodavo pas gydytojus, o kiekvieną dieną vaikščiodavo be longetės.

Liudytojas G. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jo krikšto sūnus, tačiau giminystės ryšių nėra. Liudytojas paaiškino, kad praėjus tiek laiko jis aplinkybių gerai neatsimena. Prisimena, kad jo sūnus V. M. pasakė, jog kaltinamasis jo dukrą su pirštu lietė ar „ten“ įdūrė su pirštu ir paskui išvažiavo. Atvažiavęs buvo su taksi. Paskui irgi atėjo, o jis pavėsinėje vartojo alkoholį. Tada E. B. puolė liudytoją su peiliu, bet nieko neatsitiko, paskui atbėgo su beisbolo lazda sutrenkė jam ranką. Ir paskui pareigūnai atvažiavo ir jį išsivežė. Tai buvo 2021 metais, tačiau mėnesio neprisimena.

Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus liudytojas nurodė, kad jo sūnui V. dabar 16-ka metų. Jis neturi jokių psichikos, sveikatos sutrikimų. Sūnus nėra piktnaudžiaujantis alkoholiu ir juo tiki. Kai sūnus atėjo pas liudytoją, jis buvo savo kieme, pavėsinėje. Sūnus grįžo iš kaimelio. G. M. nežino, kurią dieną viskas buvo iki tol, kai jam sūnus pasakė. Sūnus pasakė, kad jo dukrai E. B. su pirštu įdūrė į vaginą. Jo dukra tuo metu negalėjo būti be kelnių. Ji pavėsinėje irgi sėdėjo, o E. B. atėjo išgėręs ir padarė tokį dalyką. Liudytojui pyktis didelis suėmė. Tikriausiai, jam dukra pasakė, kad su pirštu kažką darė. Apie šią situaciją sužinojo iš sūnaus, jis pasakė, kad B. įbedė pirštą į vaginą. Sūnus sakė, kad B. buvo įkišęs ranką po kelnėmis. Sūnus tuo metu irgi buvo supykęs. Liudytojas tiki, kad taip buvo, nes kitą dieną dukra jam tą patį pasakė, kad E. įkišo į vaginą pirštą. Daugiau nieko nedarė. Ji nieko daugiau nesakė. Po to labai pasikeitė E. elgesys. Būna „tos“ dienos, kai serga mėnesinėmis, reikia nuvalyti, tai neprisileidžia net mamos, bijo. Ji pati nenusivalo, akla yra. Tapo išgąsdinta. Iki tol nieko nebuvo. Turi psichinę negalią, o dabar pasidarė agresyvesnė. Mėnesinės dukrai prasidėjo tikriausiai nuo 16 metų. O liudytojo ir kaltinamojo konfliktas buvo dėl to, kad B. su peiliu prieš tai puolė, o paskui iš po kampo atsinešė beisbolo lazdą, trenkė liudytojui tiesiai į ranką. O konfliktas kilo dėl E.. G. M. E. B. pasakė, kad jis netinkamai elgėsi E. atžvilgiu, o tas sakė, kad taip nedarė. Bet jeigu net mergaitė patvirtino apie šį įvykį, reiškia taip buvo.

Liudytojas G. M. atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad įvykio dieną nukentėjusioji buvo su treninginėmis kelnėmis ir „maikute“. Sūnus matė, kaip po treninginėmis kelnėmis kišo ranką. B. liudytojas pažįsta nuo mažens. Anksčiau ateidavo pas juos. Kad liudytojo dukra turi negalią B. buvo žinoma, juk ateidavo, tai ir žinodavo. Žinojo B., kad nukentėjusioji neįgali, jie patys sakydavo jam, jis žinojo, kad veždavo į (duomenys neskelbtini). Su B. tiesiogiai apie jos neįgalumą nekalbėjo, bet jis žinojo, kad yra dvi mergaitės ir abi neįgalios. E. net iš išvaizdos matosi, kad ji yra neįgali.

Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo. Jis buvo vieną sykį pas liudytoją atvykęs. Trumpai jis pas jį buvo, gal naktį. Čia K. pažįstamas, ne jo. Jis ir K. naktį atėjo pas liudytoją. Neprisimina, kada tai buvo, čia buvo gal metai ar pusantrų – žiemos laike. Liudytojas gyvena (duomenys neskelbtini), prieš upę, prieš degalinę. Nežino, kokiu tikslu jie atėjo, nepasakojo. Atsinešė truputį alkoholio ir truputį pagurkšnojo. E. B. tą kartą nakvojo pas liudytoją, jis turi savo lovą ir dar sofą turi. K. tuo kartu pas liudytoją po darbo pareidavo kaip į savo namus, nes jis neturėjo kur gyventi. Tą naktį kaltinamasis nakvojo, paskui vėl nakvojo. Kokiu vardu vadino kaltinamąjį - neatsimena. Gal (duomenys neskelbtini) vadino, tikro vardo nežino.

Kaltinamojo E. B.2021-09-09 apklausos protokolo nurodyta, kad nukentėjusiąją E. M. jis pažįsta nuo gimimo, bet su ja nebendrauja, ji yra jo krikšto tėvo, kaimyno G. M. dukra. E. nemato, bet vaikšto. Ar turi kažkokių kalbos, mąstymo sutrikimų nežino, nes neteko su ja bendrauti. Nuo 2021-04-12, kai po laisvės atėmimo bausmės atlikimo grįžo gyventi pas savo tėvą V. B. į (duomenys neskelbtini), pas G. buvo apsilankęs gal du kartus ir su juo kartu gėrė sandėliuke alų. Šiaip su G. nekonfliktuoja, bet 2021 m. liepos mėnesį tarp jų įvyko konfliktas, nes G. prašė jam paskolinti pinigų ir jie susipyko, apsistumdė. G. tada parašė pareiškimą, kad kaltinamasis G. sumušė. Tada konflikto metu jokio peilio, beisbolo lazdos neturėjo, tai G. turėjo beisbolo lazdą. Šio konflikto priežastimi tikrai nebuvo, kad jis neva lindo prie E.. Jis tikrai niekada nelindo prie E. ir nekišo piršto jai į makštį. Jis iš viso su ja niekada nebuvo pasilikęs vienas jų namų pavėsinėje ar kur nors kitur. Kur jis buvo 2021-07-06, apklausos metu neprisiminė, bet turėjo būti pas savo tėvą namuose. Apie tai, kad neva kišo pirštą E. į makštį, jis sužinojo tik iš tyrėjos jam pateikto pranešimo apie įtarimą. Niekas kitas jo anksčiau apie tai neklausė ir pretenzijų neturėjo. Jis mano, kad tai yra G. kerštas jam už tai, kad tarp jų įvyko konfliktas 2021 liepos mėnesį, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis bendrauja su E. broliu V., niekada su V. nėra kalbėjęs, kad jis galimai lindo prie E. (2 t., b. l. 92-95)

Iš E. B. 2021-12-14 papildomos apklausos protokolo matyti, kad 2021-07-06 apie 13.00 val., turėjo būti pas draugą A., kurio pavardės nežino, iš (duomenys neskelbtini), Dar su jais buvo draugas V. K.. Jis tada pas A. buvo apsistojęs. Jo V. nei šių metų liepos mėnesį, nei kada kitą kartą nebuvo primušęs. Jis nežino, ar E. turi sunkų protinį atsilikimą, kitus elgesio sutrikimus. Žino, kad ji yra akla, nes kažkas pasakojo kaime. Jaunesnė ji atrodė sveika, o dabar kai jos nematė 7-8 metus, tai nežino, kokius ji sutrikimus turi. (2 t., b. l. 98-100)

Nukentėjusiosios E. M. 2021-08-18 apklausos protokolo nurodyta, kad ji E. B. pažįsta seniai, jis gyvena bendrabutyje. Nori papasakoti, ką negero jai padarė E.. Jai nepatinka, kad jis prie jos „lenda“. Jis lindo prie jos du kartus. Buvo šilta. Jis lindo prie jos namų pavėsinėje. Ji nežino, ar dar kas nors matė. Ji atpažįsta E. iš balso. Jis abu kartus kišo pirštą jai į „putę“. Neglostė „putės“, tik kišo pirštą. Piršto į užpakalį jai nekišo. Glostė plikus jos „papus“, bučiavo jos lūpas. Jai tai nepatiko, ji jam sakė, kad jai „nepatinka, nelįsk prie manęs, dink iš kiemo“. Jis jos neklausė ir toliau taip darė. Jis nieko neprašė padaryti jam. Jis buvo apsirengęs rūbais, ne nuogas. Jai E. nepatiko nei kaip berniukas, nei kaip vyras. Vėliau E. uždarė į kalėjimą, nes jis spardė policijos automobilį. Žino, kad E. ir jos tėvas buvo susimušę, bet nežino dėl ko. Iš kur atsiranda vaikai, ji nežino. (1 t., b. l. 47-50)

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2021-10-13 - 2021-10-27 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad: l) Nukentėjusiajai E. M., galimai jos atžvilgiu nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat šiuo metu konstatuojamas įgimtas intelekto defektas - sunkus protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai; 2) Nukentėjusiosios E. M. psichinis vystymasis nėra normalus, stebimas įgimtas intelektinių gebėjimų deficitas, kas turi reikšmingos esminės įtakos jos elgesiui, duodamiems parodymams baudžiamajame procese ir jų turinio suvokimui; 3) Nukentėjusioji E. M., atsižvelgiant į jos socialinę brandą, intelektą, mąstymą, individualias psichologines ypatybes bei psichikos trūkumus, negalėjo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, atitinkančius su ja atliktų veiksmų turinį; 4) Nukentėjusioji E. M. atsižvelgiant į jos socialinę brandą, intelektą, mąstymą, individualias psichologines ypatybes bei psichikos sutrikimus, negali dalyvauti tolimesnių procesinių veiksmų atlikime bei teisminiame bylos nagrinėjime; 5) Nukentėjusioji E. M. galimai jos atžvilgiu nusikalstamos veikos padarymo metu, atsižvelgiant į jos socialinę brandą, intelektą, mąstymą, individualias psichologines ypatybes bei psichikos sutrikimus, dėl savo būklės nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo bejėgiškoje būklėje, negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų socialinės prasmės ir pobūdžio, negalėjo suvokti seksualinio smurto esmės, negalėjo suvokti savo bei kito žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės bei neliečiamumo ir negalėjo aktyviai pasipriešinti seksualinės prievartos veiksmams; 6) Galimai patirta seksualine prievarta nesutrikdė nukentėjusiosios E. M. sveikatos; 7) E. M. intelektinių gebėjimų deficitas neleidžia jai atkartoti buvusių įvykių. (1 t., b. l. 114-118)

Liudytojas V. M. 2021-08-26 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė, kad jam yra 15 metų, gyvena (duomenys neskelbtini) su tėvais A. ir G. M.. Dar gyvena kartu dvi sesės, mokosi 8-oje klasėje.

2-3 mėnesiai praėjo nuo įvykio. Jam vienas žmogus pasakė, kad E. B. „grabaliojo“ jo sesę E.. Pasakė apie tai prieš 2-3 mėnesius, kas tas žmogus, nesakys. E. B. atvažiavo pas jį į kiemą, jis E. sakė „ateik čia!”, E. nubėgo į mašiną, jis E. pasigavo ir primušė. Po to E. bėgo į mašiną ir atvažiavo vėliau pas tėvą aiškintis su peiliu ir beisbolo lazda. Tėvui E. trenkė per ranką. Po to buvo iškviesta policija ir E. buvo išvežtas. Tai buvo 2021 metų vasarą, dienos ir mėnesio neatsimena. Susimušė su E., nes E. grabaliojo jo sesę, lietė jos lytinius organus. Muštynės buvo praėjus gal savaitei po to grabaliojimo. Kai E. grabaliojo sesei lytinius organus, tai ji nieko nesakė, nes ji yra akla, su negalia. Jis E. pasakė „ką čia darai?“, tada E. pabėgo. E. buvo visai girtas. Sesė ir E. sėdėjo kieme, ant suolo. Jis buvo kambaryje, išėjo į kiemą ir tada pamatė kaip E. grabalioja sesę. Tą vaizdą jis matė iš tolo. Apie tai, kad E. grabalioja sesę, nepasakojo niekam. Maždaug praėjus savaitei po to įvykio, pasakė tėvui ir motinai apie grabaliojimą.

B. matė tiesiai priešais save sėdintį ant suolo, rankos jo buvo po sesės kelnėm. Galėjo pusantros valandos jie sėdėti ant to suoliuko. Viskas vyko labai greitai: kai tik pamatė, paklausė „ką čia darai?“ ir E. tuoj „tepė slides“. Dabar, kai pamato E. B., tai E. B. bėga nuo jo. E. B. jam grasino, sakė „padursiu, nesirodyk kaime, išvešiu į mišką“. Tas grasinimas buvo kitą dieną, kai policija E. B. išvežė iš jo kiemo. (1 t., b. l. 121-124)

Iš Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus viršininko 2021-08-25 tarnybinio pranešimo matyti, kad E. B. žinodamas, jog yra ieškomas policijos pareigūnų, sąmoningai nuo jų slapstėsi. Taip pat darytina išvada, kad V. B. žinojo, kur jo sūnus, tačiau sąmoningai melavo pareigūnams. (1 t., b. l. 179-180)

Iš Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. S. 2021-09-09 tarnybinio pranešimo matyti, kad vykdant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-08-30 nutartį, kuria paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2021-09-09 sulaikytas ieškomas įtariamasis E. B.. (1 t., b. l. 190)

Girdėjo, kaip ekspertas pasakė, kad jam galimai išvis nebuvo rankos lūžio. Kad nėra radiologo išvadų šiuose teismui pateiktuose dokumentuose, kaltinamasis nieko pasakyti negali, jam tik tą vakarą gydytojas pasakė, jog lūžusi ranka, tiek ir težino. Longetę nešiojo gal iki liepos 7 d., nes jam skaudėjo ranką. Nusiimdavo longetę tam, kad ranka pailsėtų. Ją nusiimdavo lengvai ir lengvai uždėdavo. Į A. M. paaiškinimą, kad jis nenešiojo longetės, pasisakė, kad tai melas, jam atrodo, kad M. jį persekiojo ir žiūrėjo, kada jis tą longetę nešiojo, kada - ne. Praėjus 2–3 savaitėms po longetės uždėjimo, jis papildomai į medikus nesikreipė, jam pasakė, kad reikia laiko ir sugis, kol praeis mažiausiai 6 savaitės. Tuo laikotarpiu, kol nešiojo longetę, jis A. M. matė gal vieną kartą. Pas juos nebuvo nuėjęs, matė ją prie parduotuvės, jie prasilenkė.

Kaltinamasis E. B. visiškai nepripažino kaltės, kad tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja E. M., pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl jos įgimto (duomenys neskelbtini), kitų elgesio sutikimų, dėl kurio E. M. negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų prasmės, ir dėl to negalėjo jiems pasipriešinti, bei paaiškino, kad išvis tokio įvykio nebuvo, nukentėjusioji ir jos tėvai A. M. bei G. M. tiesiog jį šmeižia. Teismas išnagrinėjęs bylą, išanalizavęs kaltinamojo viso proceso metu duotus parodymus, kurie nebuvo nuoseklūs bei tai, kad jo parodymai teisme dėl įvykio prieštarauja byloje surinktiems kitiems įrodymams, visgi, daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius aptariamą nusikalstamą veiką yra įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. M. nurodė, kad nori papasakoti, ką negero jai padarė E.. Jai nepatinka, kad jis prie jos lenda. Jis lindo prie jos du kartus. Jis lindo prie jos namų pavėsinėje. Ji nežino, ar dar kas nors matė. Ji atpažįsta E. iš balso. Jis abu kartus kišo pirštą jai į „putę“, jis neglostė „putės“, tik kišo pirštą. Glostė plikus jos „papus“, bučiavo jos lūpas. Jai tai nepatiko, ji jam sakė, kad jai „nepatinka, nelįsk prie manęs, dink iš kiemo“. Jis jos neklausė ir toliau taip darė. Jis nieko neprašė padaryti jam. Jis buvo apsirengęs rūbais, ne nuogas.

Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys liudytojų parodymai. Nepilnametis liudytojas V. M., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėja, nurodė, kad E. B. grabaliojo jo sesę E., lietė jos lytinius organus. Sesė ir E. sėdėjo kieme, ant suolo. Jis buvo kambaryje, išėjo į kiemą ir tada pamatė kaip E. grabalioja sesę. Tą vaizdą jis matė iš tolo. Apie tai, kad E. grabalioja sesę, nepasakojo niekam. Maždaug praėjus savaitei po to įvykio, pasakė tėvui ir motinai apie grabaliojimą. E. B. matė tiesiai priešais save sėdintį ant suolo, rankos jo buvo po sesės kelnėm. Galėjo pusantros valandos jie sėdėti ant to suoliuko. Viskas vyko labai greitai, kai tik pamatė, paklausė „ką čia darai?“ ir E. tuoj pat pabėgo. Vėliau dėl šios priežasties kaltinamasis ir nukentėjusiosios brolis susimušė. Po to E. B. bėgo į mašiną ir atvažiavo vėliau pas tėvą aiškintis. Kaltinamasis buvo su peiliu ir beisbolo lazda. Tėvui E. trenkė per ranką. Po to buvo iškviesta policija ir E. buvo išvežtas.

Savo parodymus liudytojas V. M. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Protokole užfiksuota vieta, pavėsinės, namo nuotraukos.

A. M. parodė, kad B. yra jos krikštasūnis, dažnai lankosi pas juos namuose, po to kai grįžo iš kalėjimo, pavasarį buvo atėjęs gal 7 karus. Kartu su G. M. B. girtauja pavėsinėje. Sūnus V. jai liepos 8 dieną papasakojo, kad B. rankomis lietė E. už apačios, t. y. užkišo ranką E. už apatinių kelnaičių ir lietė jos lytinius organus. Nukentėjusiosios atstovė savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nurodydama, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė visas aplinkybes.

Liudytojas G. M. taip pat parodė, kad sūnus V. jam pasakė, kad jis su pirštu mergaitei „įdūrė“ į vaginą. Sakė, kad B. kišo ranką po kelnėmis. Paskui pati dukra liudytojui pasakė kitą dieną, kad E. jai kiša pirštą į vaginą. Mergaitė po to pasidarė agresyvi, neprisileidžia atlikti higienos procedūrų. Dėl įvykusios nusikalstamos veikos jis pasakė B., kad pati mergaitė jam pasipasakojo.

Liudytojas A. G. patvirtino, kad liepos 6 dieną 13.00 val. B. nebuvo (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad B. su K. buvo atvykęs, kartu girtaujant minėjo, kad E. B. yra prieš dvi savaites išėjęs iš kalėjimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad B. iš pataisos namų paleistas 2021-04-12, taigi jis galėjo lankytis pas G. balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje, tačiau ne liepos mėnesį. Be to G. nurodė, kad B. pas jį būdavo naktį, o dieną niekada nebūdavo. Tad kaltinamojo teiginį, jog įvykio dieną jo pas nukentėjusiąją nebuvo, nes jis svečiavosi pas draugą (duomenys neskelbtini), teismas vertina kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją. Apie B. buvimo vietą nurodo ir policijos tyrėjo tarnybinis pranešimas, kad analizuojant B. mobilaus ryšio telefono veikimo zoną, nustatyta, kad telefono signalas buvo prisijungęs prie bazinių stočių, kurių signalų kryptys apima (duomenys neskelbtini), o tai sutampa su B. gyvenamosios vietos ir įvykio vietos adresais. Taigi liudytojų G. ir K. parodymais, išklotinių analize, paneigta versiją apie B. buvimą (duomenys neskelbtini).

Nors B. ir neigia žinojęs, kad E. M. yra neįgali, tačiau tokie jo parodymai paneigti liudytojų parodymais. B. yra artimas asmuo M. šeimynai, jis yra M. A. krikštasūnis. Liudytojai M. nurodė, kad B. dažnai lankydavosi jų namuose, žinojo, kad E. yra neįgali. Ir pats sakydavo, kad abi mergaitės yra neįgalios. M. nurodė, kad B. dažnai ateidavo į jų namus, matydavo E.. E. sunkiai vaikšto, praktiškai nemato, kalba nerišli, išoriškai akivaizdžiai matosi, kad ji yra neįgali. Aplinkybę dėl neįgalumą patvirtina ir teismo psichiatrijos tarnybos Panevėžio skyriaus ekspertizės aktas, iš kurio matyti, kad M. nustatytas įgimtas (duomenys neskelbtini), kiti elgesio sutrikimai. Nusikalstamos veikos padarymo metu, atsižvelgiant į jos socialinę brandą, intelektą, mąstymą, individualias psichologines ypatybes bei psichikos sutrikimus, dėl savo būklės nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo bejėgiškoje būklėje, negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų socialinės prasmės ir pobūdžio, negalėjo suvokti seksualinio smurto esmės, negalėjo suvokti savo bei kito žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės bei neliečiamumo ir negalėjo aktyviai pasipriešinti seksualinės prievartos veiksmams.

Nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas advokatas Audrius Leonavičius nurodė, kad E. M. elgesys po įvykio pasikeitė, ką nurodė ir nukentėjusiosios tėvai. Mergaitė pasidarė pikta, neprisileidžia ją sutvarkyti, o pati negali patenkinti fizinių poreikių. Tas nukentėjusios pasikeitimas susijęs su kaltinamojo veiksmais. Pati nukentėjusioji negali įvardinti, kokia padaryta jai žala. Žalą už ją įvardijo jos motina, kuri yra jos globėja. Nurodė, kad neturtinei žalai atlyginti 2000 eurų suma nėra per didelė, todėl prašė civilinį ieškinį tenkinti pilnai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.