- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-23-450/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01752-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, sodininkų bendrijai „Airėnai“
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Kategorijos
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo, kuriuo pareiškimas patenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, sodininkų bendrijai „Airėnai“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. Ž., kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sodininkų bendrijos nariui (naudotojui) V. Ž. sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas sodininkų bendrijos valdybos sprendimu, priimtu iki 1995 m. gegužės 18 d.Pareiškimą grindė tuo, kad Lietuvos Mokslų Akademijos sodininkų bendrija „Airėnai“ buvo įregistruota 1991 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 63/V. Šios bendrijos nariu pareiškėjas tapo nuo bendrijos įregistravimo dienos, nes jam buvo paskirtas sklypas. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkiu 1992 m. liepos 14 d. Nr. 883p buvo leista parduoti pareiškėjui jam skirtą sklypą SB „Airėnai“. 1994 m. vasarį pareiškėjas ir Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba, atstovaujama vadovo S. B., sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjui buvo parduotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)“. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu už perkamą žemę pareiškėjas jau buvo sumokėjęs – 1992 m. rugsėjo 1 d. sumokėjo 806 rublių. Nepaisant to, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo notariškai patvirtinta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių. Pareiškėjas iki šiol naudojasi žemės sklypu ir moka nario mokestį. Apie tai, kad ginčo sklypas nepriklauso jam nuosavybės teise, sužinojo tik 2006 m. 2007 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjas pateikė prašymą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės įteisinimo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugsėjo 25 d. raštu informavo, kad pareiškėjas turi teisę tik pirkti minėtą žemės sklypą teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau tam jis turi pateikti dokumentą, kokiu pagrindu yra naudojamasi žemės sklypu (sodininkų bendrijos valdybos sprendimą).Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 2 p., valstybinės žemės sklypai sodininkų bendrijų teritorijose parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie yra suteikti sodininkams – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijos nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d. prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, iki 1995 m. gegužės 18 d. žemės sklypų pardavimas buvo tvirtinamas miesto (rajono) valdybos priimamais individualiais teisės aktais – potvarkiais. Todėl žemės ginčo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nebus parduotas pareiškėjui, jei šis nepateiks dokumento, įrodančio žemės sklypo jam suteikimo fakto teisės aktų nustatyta tvarka. Vilniaus rajono skyriuje nebuvo rastas dokumentas, patvirtinantis faktą, kad pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteiktas sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teismui pateikti dokumentai galimai patvirtina, kad pareiškėjas buvo sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoju bei siekiant įsigyti šį žemės sklypą buvo atliktos tam tikros procedūros (surašytas įkainojimo aktas, parengtas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas) iki miesto (rajono) valdybos potvarkio priėmimo, tačiau nepatvirtina fakto, kad sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas SB „Airėnai“ sprendimu, toks sprendimas nėra išlikęs ir SB „Airėnai“ archyvuose. Be to, remiantis Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriuje esančiais dokumentais, minėtoje sodininkų bendrijoje sodo sklypai asmenims buvo suteikiami tik priimant individualų teisės aktą – potvarkį ar įsakymą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi c. b. Nr. 2A-1137-640/2015, išnagrinėjęs V. Ž. ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti galiojančiu 1994 m. vasario mėn. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą, sudarytą tarp Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos ir pareiškėjo, konstatavo, kad „šioje byloje nenustatyta, kad valstybei atstovaujantis savivaldybės administravimo subjektas Vilniaus rajono valdyba individualiu teisės aktu (potvarkiu ar kitos formos teisės aktu) būtų patvirtinusi leidimą ieškovui įsigyti, jo teigimu, naudojamą jam skirtą žemės sklypą, todėl nei valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymas, nei faktinis mokėjimo už žemę priėmimas nėra reikšmingas įrodomasis faktas“.Suinteresuoto asmens SB „Airėnai“ valdybos pirmininkė B. A. K. prašė pareiškėjo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad sodininkų bendrijos „Airėnai“ nariui (naudotojui) V. Ž. sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas sodininkų bendrijos valdybos sprendimu, priimtu iki 1995 m. gegužės 18 d.Teismas nustatė, kad 1992 m. kovo 20 d. pareiškėjas kreipėsi į SB „Airėnai“ pirmininką su prašymu priimti jį į bendrijos narius. Ant pareiškimo yra viza „Išskirta. Nr. (duomenys neskelbtini); apmokėjo 2800“. Į bylą taip pat yra pateiktas minėto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, patvirtintas SB „Airėnai“ antspaudu. Kartu su pareiškimu pareiškėjas pateikė ir 1994 vasario m. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo V. Ž. ir Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos, atstovaujamos jos vadovo S. B., kopiją, iš kurios teismas nustatė, kad pagal Vilniaus rajono valdybos 1992 m. liepos 14 d. potvarkį Nr. 883p Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnyba pardavė, o pareiškėjas V. Ž. nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sklypo pirkimo kaina – 16,12 Lt. Už nurodytą žemės sklypą buvo sumokėta investiciniais čekiais (806 rubliai), šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę patvirtina kartu su pareiškimu pateiktas mokėjimo pranešimo, Žemės sklypo įkainojimo akto bei mokėjimo kvitų kopijos. Teismui taip pat pateikta pareiškėjo Sodininkų bendrijos nario bilieto kopija, iš kurio nustatyta, kad pareiškėjas sumokėjo stojamąjį mokestį 1992 m. rugsėjo 5 d., bei Pažyma, pasirašyta SB „Airėnai“ valdybos pirmininkės, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Mokslų Akademijos SB „Airėnai“ įregistruota 1991 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 63/V; pareiškėjas V. Ž. tapo „Airėnų“ sodininkų bendrijos nariu nuo jos įregistravimo dienos, nes jam buvo skirtas sklypas bendrijoje. Pažymoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas naudojasi žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), yra sumokėjęs bendrijos nario mokestį. Teismo posėdžio metu SB „Airėnai“ valdybos pirmininkė A. B. K. papildomai paaiškino, kad bylos nagrinėjimui aktualiu metu bendrijoje buvo susiklosčiusi praktika į bendrijos narius priimti pirmininko rezoliucija.Teismas taip pat nustatė, kad valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo tvarką nuo 1992-02-07 iki 1993-07-21 reglamentavo LR Vyriausybės nutarimu Nr.89 patvirtinta „Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarka”, nuo 1993 m. liepos 21 d. iki 1995 m. liepos 22 d. - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka (toliau - Tvarka) bei Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės (toliau - Taisyklės). Naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarka buvo reglamentuota Taisyklių 4-12 p. Pagal galiojusią tvarką asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti prašymą pirkti žemės sklypą; dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo planą (Taisyklių 4.1-4.5 p.). Gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba turėjo surašyti sklypo įkainojimo aktą bei šio sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą bei supažindinti su šiais dokumentais pirkėją (Taisyklių 6 p.). Supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, žemėtvarkos tarnyba turėjo pateikti šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai, kuri leidimą pirkti žemės sklypą tvirtindavo potvarkiu, kuriame turėjo būti nurodyta parduodamo žemės sklypo vieta (adresas) ir dydis; sklypo kaina ir kt. (Taisyklių 8 p.). Miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą pirkti žemės sklypą, turėjo išsiųsti pirkėjui pranešimą, su nurodyta suma, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą; įpareigoti žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais ir patikslinti kartografinę bei žemės kadastro medžiagą (Taisyklių 9 p.). Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos turėjo sumokėti pranešime nurodytą sumą ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvykti nustatytuoju laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, tvirtinamos notariškai (Taisyklių 10 p.).Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad tarp pareiškėjo ir Vilniaus rajono valdybos buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kas reiškia, kad iki sutarties pasirašymo pareiškėjas turėjo atlikti teisės aktuose nurodytus privalomus veiksmus, be kita ko, pateikti dokumentą, kurio pagrindu naudojasi žemės sklypu. Pareiškėjui neatlikus nurodytų veiksmų, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas nebūtų rengiamas. Iš Nacionalinės žemės tarnybos pateikto Vyriausybės įgaliotinio potvarkio Vilniaus rajonui Nr. 883p ir 1993-08-02 potvarkio Nr. 407p „Dėl 1993 02 10 Nr. 180 p. potvarkio pakeitimo“ nustatyta, kad Priedėlių sąrašuose nėra pareiškėjo pavardės, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad potvarkis Nr. 883p yra priimtas 1992-07-14, pakeistas 1993-02-10, pareiškėjas V. Ž. pateikė prašymą tapti SB „Airėnai“ nariu 1992-03-20. Teismas pažymėjo, kad Priedėlyje nurodytuose sąrašuose yra pakeitimų – spausdintas tektas (asmenų pavardės) yra užbrauktas ir ranka yra įrašytas naujas tekstas (asmenų pavardės). Dėl nurodyto darė išvadą, kad sąrašai buvo koreguojami, atsižvelgiant į asmenų vėliau teikiamus prašymus. Priežasčių, kodėl pareiškėjas nėra įtrauktas į minėtame priedėlyje esantį sąrašą, nenustatyta. Bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių paaiškinti negalėjo ir tuometinis SB „Airėnai“ pirmininkas R. T..Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, darė išvadą, kad pareiškėjas siekė įgyti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvykdė tuo metu jo atžvilgiu galiojusių teisės aktų reikalavimus, dėl ko 1994 m. tarp jo ir Vilniaus rajono valdybos buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis (nepatvirtinta notariškai, kaip to reikalavo teisės aktai). Atsižvelgiant į bylos duomenis, pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo įtrauktas į Priedėlio sąrašą dėl techninės klaidos, nes pareiškėjas įvykdė teisės aktų reikalavimus, buvo atliktos Taisyklėse nurodytos procedūros.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Byloje esantys dokumentai patvirtina faktą, kad SB „Airėnai“ sodo sklypai asmenims būdavo suteikiami tik priimant individualų teisės aktą – potvarkį ar įsakymą. SB „Airėnai“ pirmininkė A. B. K. bei buvęs pirmininkas R. T. taip pat patvirtino, kad šioje bendrijoje sodo sklypai buvo suteikiami priimant individualų teisės aktą. Be to, iš SB „Airėnai“ įstatytų 33 p. matyti, kad valdybai net nebuvo įtvirtinta teisė suteikti sodo sklypus piliečiams. Valstybės, veikiančios per atstovus – miestų (rajono) valdybas, valia parduoti žemę jos naudotojui būdavo išreiškiama leidimu, tvirtinamu savivaldybių administravimo subjekto priimamu individualiu teisės aktu - potvarkiu. Teismas konstatavo, jog „Atsižvelgiant į bylos duomenis, pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas nebuvo įtrauktas į Priedėlio sąrašą dėl techninės klaidos, nes pareiškėjas įvykdė teisės aktų reikalavimus, buvo atliktos Taisyklėse nurodytos procedūros“. Iš šios išvados matyti, jog teismas pats pripažįsta, kad pareiškėjui žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) tikėtinai turėjo būti suteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajono 1992 m. liepos 14 d. potvarkiu Nr. 883, tačiau skundžiamu sprendimu nusprendė priimti priešingą sprendimą - sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas sodininkų bendrijos valdybos sprendimu, priimtu iki 1995 m. gegužės 18 d.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.Suinteresuotas asmuo Sodininkų bendrija „Airėnai“ atsiliepime į apeliacinį skundą jam neprieštarauja. 1992 m. liepos 14 d. potvarkis Nr. 883 nesuteikia sklypų, o tik leidžia juos išsipirkti iš valstybės, t. y. privatizuoti. Pareiškėjas į tą potvarkį nepateko galbūt dėl techninės klaidos, nors byloje esantys dokumentai liudija, kad turėjo pateikti. Pareiškėjas V. Ž. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Lietuvos Mokslų Akademijos SB „Airėnai“ buvo įregistruota 1991-04-25 Vilniaus miesto vaidybos potvarkiu Nr. 63/V. Šios sodininkų bendrijos nariu pareiškėjas tapo nuo jos įregistravimo dienos, nes jam buvo paskirtas sklypas. Tuo metu jis dirbo laborantu Lietuvos Mokslų Akademijoje. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkiu 1992-07-14 Nr. 883p buvo leista parduoti pareiškėjui jam skirtą sklypą ir 1994 m. vasario mėn. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Prašymą priimti į SB „Airėnai” pareiškėjas pateikė 1993-03-20, kuriame tuometinis pirmininkas R. T. vizavo: „Išskirta. Nr. (duomenys neskelbtini); apmokėjo 2800“ ir pasirašė. Apeliantas argumentų, kad šioje sodų bendrijoje sodo sklypai buvo suteikiami tik priimant individualų teisės aktą, nepagrindžia, nes nepateikia tokio individualaus akto, o pateiktos nuorodos į teisės aktus šių argumentų nepagrindžia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo pareiškėjas prašo nustatyti, kad jam, kaip SB „Airėnai“ nariui, sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas bendrijos valdybos sprendimu, priimtu iki 1995 m. gegužės 18 d. Šio fakto nustatymo tikslas - įsigyti valstybinės žemės sklypą privačios nuosavybės teise ne aukciono būdu.Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992 m. kovo 20 d. V. Ž. kreipėsi į SB „Airėnai“ pirmininką su prašymu priimti jį į bendrijos narius; ant pareiškimo yra viza „Išskirta. Nr. (duomenys neskelbtini); apmokėjo 2800“; byloje pateiktas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, patvirtintas SB „Airėnai“ antspaudu. Iš 1994 m. vasario m. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo V. Ž. ir Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos, atstovaujamos jos vadovo S. B., matyti, kad pagal Vilniaus rajono valdybos 1992 m. liepos 14 d. potvarkį Nr. 883p Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnyba pardavė, o V. Ž. nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); sklypo pirkimo kaina – 16,12 Lt; mokėjimo pranešimo, Žemės sklypo įkainojimo akto bei mokėjimo kvitų kopijos patvirtina, kad už žemės sklypą buvo sumokėta investiciniais čekiais (806 rubliai). Iš V. Ž. sodininkų bendrijos nario bilieto nustatyta, kad pareiškėjas sumokėjo stojamąjį mokestį 1992 m. rugsėjo 5 d. SB „Airėnai“ valdybos pirmininkė 2007 m. balandžio 16 d. pažymoje nurodė, kad Lietuvos Mokslų Akademijos SB „Airėnai“ įregistruota 1991 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 63/V; pareiškėjas V. Ž. tapo „Airėnų“ sodininkų bendrijos nariu nuo jos įregistravimo dienos, nes jam buvo skirtas sklypas bendrijoje; pareiškėjas naudojasi žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), yra sumokėjęs bendrijos nario mokestį.Sprendžiant šalių ginčą reikia vadovautis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, LR Vyriausybės nutarimu Nr. 89 patvirtinta „Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarka”, kuri reglamentavo Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo tvarką nuo 1992 m. vasario 7 d. iki 1993 m. liepos 21 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtinta „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka (toliau - Tvarka), kuri reglamentavo Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo tvarką nuo 1993 m. liepos 21 d. iki 1995 m. liepos 22 d. bei Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklėmis (toliau - Taisyklės). Šių teisės aktų nuostatos nustato, kad valstybinės žemės sklypai mėgėjiško sodo teritorijoje galėjo būti parduodami trimis būdais – ne aukciono, atvirojo aukciono ir uždarojo aukciono būdais, priklausomai nuo valstybinės žemės suteikimo ir naudojimo pagrindų. Fiziniams asmenims mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu galėjo būti parduodami žemės sklypai, kurie suteikti teisės aktų nustatyta tvarka (bendrijos nariams), taip pat kiti mėgėjiško sodo teritorijoje esantys ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojami valstybinės žemės sklypai (jų naudotojams). Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijos nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarka buvo reglamentuota Taisyklių 4-12 punktais. Pagal galiojusią tvarką asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti prašymą pirkti žemės sklypą; dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo planą (Taisyklių 4.1-4.5 p.). Gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba turėjo surašyti sklypo įkainojimo aktą bei šio sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą bei supažindinti su šiais dokumentais pirkėją (Taisyklių 6 p.). Supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, žemėtvarkos tarnyba turėjo pateikti šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai, kuri leidimą pirkti žemės sklypą tvirtindavo potvarkiu, kuriame turėjo būti nurodyta parduodamo žemės sklypo vieta (adresas) ir dydis; sklypo kaina ir kt. (Taisyklių 8 p.). Miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą pirkti žemės sklypą, turėjo išsiųsti pirkėjui pranešimą, su nurodyta suma, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą; įpareigoti žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais ir patikslinti kartografinę bei žemės kadastro medžiagą (Taisyklių 9 p.). Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos turėjo sumokėti pranešime nurodytą sumą ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvykti nustatytuoju laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, tvirtinamos notariškai (Taisyklių 10 p.). Pirmosios instancijos teismas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, tarp pareiškėjo ir Vilniaus rajono valdybos, sudarymą vertino kaip faktą, patvirtinantį, jog iki sutarties pasirašymo pareiškėjas turėjo atlikti teisės aktuose nurodytus privalomus veiksmus, be kita ko, pateikti dokumentą, kurio pagrindu naudojasi žemės sklypu; priešingu atveju, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas nebūtų rengiamas, o pareiškėjas nebuvo įtrauktas į Vyriausybės įgaliotinio potvarkio Vilniaus rajonui Nr. 883p Priedėlio sąrašą tik dėl techninės klaidos. Tačiau apeliantė su tokia išvada nesutinka, nurodydama, kad ginčo sodo sklypas pareiškėjui galėjo būti suteiktas tik priimant individualų teisės aktą – potvarkį ar įsakymą, o ne sodininkų bendrijos valdybos sprendimu, priimtu iki 1995 m. gegužės 18 d., kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas. Bylos duomenimis nustatyta, kad SB „Airėnai“ įstatai buvo patvirtinti 1991 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 631v, remiantis Ministrų tarybos 1987 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 61 patvirtintais Tipiniais sodininkų bendrijų įstatais. Šių Tipinių įstatytų bei SB „Airėnai“ įstatų 18 punkto nuostatos numatė, kad darbininkai, tarnautojai ir kiti asmenys, įtraukti į įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos ir profsąjungos komiteto patvirtintą sąrašą asmenų, kurie stoja į prie jų steigiamą sodininkų bendriją, laikomi bendrijos nariais nuo bendrijos įstatų įregistravimo dienos. Sodininkų bendrijos nariams bendru įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos ir profsąjungos komiteto sprendimu skiriami žemės sklypeliai. Konkretų skiriamų sodininkų bendrijos nariams žemės sklypelių dydį nustato organai, kurie suteikia žemės sklypus kolektyvinei sodininkystei (Įstatų 19 p.). Taigi, tiek Tipinių sodininkų bendrijų įstatų 19 p., tiek ir SB „Airėnai“ įstatų 19 p. aiškiai nustato, kad sodininkų bendrijos nariams bendru įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos ir profsąjungos komiteto sprendimu skiriami žemės sklypeliai. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas V. Ž. nurodo, kad sodo sklypo suteikimo metu jis dirbo laborantu Lietuvos Mokslų akademijoje. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje duomenų, patvirtinančių, jog dokumento, įrodančio sodo sklypo suteikimo faktą pareiškėjui V. Ž. buvusioje darbovietėje, nėra. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ne kartą pažymėjo, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nesprendė klausimo, ar pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir atsiliepimo į jį argumentus, mano esant pagrindui daryti išvadą, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą nepilnai išsiaiškino bylai reikšmingas ir šalių įrodinėtas faktines aplinkybes, dėl ko liko neatskleista bylos esmė, taip pat atsižvelgdamas į šioje byloje neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, naujų įrodymų gavimo būtinybę, sprendžia, jog šiuo atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.