- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-27
- Bylos Nr.
- 2SA-51-567/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- M. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. J. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2832-239/2011 pagal pareiškėjo M. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis D. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Pareiškėjas M. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:
1) panaikinti antstolio D. J. siūlymus sumokėti vykdymo išlaidas kaip neatitinkančius sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, įpareigojant antstolį atsiimti pinigines pretenzijas 1854,34 Lt ir 301,65 Lt sumai, kaip nepagrįstas, nesant galimybių tai padaryti, apie antstolio atlygį spręsti teismo nuožiūra;
2) iki bylos išnagrinėjimo rašytinio proceso tvarka sustabdyti antstolio D. J. patvarkymus Nr. S025562 ir Nr. S025563. Nurodė, kad 2011-09-22 pareiškėjas asmeniškai kreipėsi į antstolio D. J. kontorą, informuodamas, kad įsidarbino UAB „Neono linija“, nurodydamas, jog skolą ir vykdymo išlaidas dalimis mokės pats, prašė nesiųsti vykdomųjų dokumentų į pareiškėjo darbovietę bei panaikinti piniginių lėšų areštą banko sąskaitoje. Anksčiau kreiptis į antstolių kontorą pareiškėjas neturėjo galimybės, nes nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. gyveno ir dirbo Anglijoje. Tuo metu turėjo finansinių įsipareigojimų AB bankas SNORAS (15000 Lt) bei Swedbank, AB (buvęs Hansa bankas) (3877 Lt), kuriuos vykdė, todėl mokėti antstoliams neturėjo galimybės. Pareiškėjas pažymėjo, jog nei vienas jo prašymas nebuvo patenkintas. Tai pat netenkintas prašymas dėl skolos mokėjimo savanoriškai. 2011-09-30 UAB „Neono linija“ gavo antstolio D. J. patvarkymus vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl piniginių lėšų išieškojimo 2011-09-27 Nr. S025562, Nr. S025563. 2011-09-30 pareiškėjas gavo antstolio D. J. patvarkymus vykdyti vykdomuosius dokumentus Nr. 0117/07/00051/1 dėl 5000 Lt skolos išieškojimo ir Nr. 0117/08/00198/1 dėl 125 Lt skolos išieškojimo valstybės naudai, bei siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 p. vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 10 Lt iki 50 Lt, vykdymo išlaidos ir pašto išlaidos bei transporto išlaidos negali viršyti 20 Lt, o nuo 50 Lt iki 200 Lt – negali viršyti 50 Lt. Tuo tarpu pagal patvarkymą Nr. S025563 šios išlaidos sudaro 73,45 Lt. Vykdymo išlaidos išvardintos nedetaliai. Pagal patvarkymą Nr. S025562 bendra vykdymo išlaidų suma sudaro 1344,73 Lt. Indeksuojant šias vykdymo išlaidas, antstolis turėjo vadovautis Spendimų vykdymo instrukcijos 32 p., pagal kurį bendra vykdymo išlaidų suma sudarytų 1557,72 Lt (LR CPK 510 str., 512 str., 513 str., 594 str., 612 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2011-11-05 nutartimi nutarė atsisakyti priimti skundą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 1 p., 510 str. 2 d.). Teismas nustatė, jog pareiškėjas skundžia jam pateiktus antstolio siūlymus sumokėti vykdymo išlaidas. CPK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Taip pat CPK 510 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė apskųsti antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą procesinius veiksmus atlikti. Nustatant, ar antstolio raštiškas siūlymas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo laikomas antstolio procesiniu veiksmu, dėl kurio galimas skundas teismui CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, reikalinga įvertinti tokio siūlymo prigimtį, paskirtį ir jo sukeliamus teisinius padarinius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdymo išlaidas iš skolininko antstolis negali išieškoti savo patvarkymu. Vadovaudamasis CPK 611 straipsniu, jis privalo nusiųsti skolininkui raštišką siūlymą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo, o skolininkui šių sumų nesumokėjus, kreiptis į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/2004). CPK nuostatose įtvirtinta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka nustato dvejopą vykdymo išlaidų antstoliui padengimo galimybę. Pirma, skolininkas, remdamasis antstolio raštišku siūlymu, gali sumokėti vykdymo išlaidas geruoju. Antra, jei skolininkas nesutinka su antstolio raštišku siūlymu ir jo neįvykdo, antstolis įgyja teisę kreiptis į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Skolininkui neatsižvelgiant į antstolio siūlymą padengti vykdymo išlaidas, jam jokių teisinių padarinių ir jokių suvaržymų dėl to iš karto neatsiranda. Siekdamas, kad vykdymo išlaidos būtų apmokėtos, antstolis kreipsis į teismą, kuris įvertins vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumą, jų dydį ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl vykdymo išlaidų priteisimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 611 straipsnio 2 dalis). CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo CPK 5 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio konkreti teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas; CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti; pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka; vien tai, kad ieškinio reikalavimas atmestas, nereiškia CPK 2, 5 straipsnių pažeidimo, nes šios normos neužtikrina asmeniui teisės į palankų jam ginčo sprendimą; pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad CPK 5 straipsnio nuostata sistemiškai taikytina su CPK 510 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia antstolio veiksmų apskundimą. Suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą turi būti grindžiamas siekiu apginti pažeistą ar ginčijamą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą. Tokia pati taisyklė taikoma ir skundžiant antstolio procesinius veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikras antstolio procesinis veiksmas, kuriuo asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas yra ne faktinis ar realus, o tik potencialus, nesuponuoja ir teisminės gynybos poreikio dėl tokio veiksmo apskundimo, t. y. tokio asmens teisinio suinteresuotumo CPK 5 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011). Skolininko teisminės gynybos poreikis yra nukreiptas į tai, kad iš jo nebūtų nepagrįstai išieškomos vykdymo išlaidos ar jų dalis. Šis interesas užtikrinamas CPK 611 straipsnyje įtvirtinta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka, pagal kurią į teismą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kreipiasi pats antstolis. Skolininkas, prieštaraudamas antstolio prašomam priteisti vykdymo išlaidų dydžiui, turi galimybę pateikti visus argumentus antstolio pareiškimą nagrinėjančiam teismui, bei, nesutikdamas su teismo nutartimi, skųsti ją aukštesnės instancijos teismui (CPK 611 straipsnio 2 dalis). Taip skolininkui yra užtikrinama teisminė gynyba nuo galbūt nepagrįstų vykdymo išlaidų išieškojimo. Taigi, antstolio siūlymas raštu pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolio siūlymas nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui. Kai skolininkas, nesutikdamas su antstolio siūlymu, neperveda nurodytų sumų, antstolis kreipiasi į teismą ir įrodinėja prašomų sumų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011). Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad ši procesinė vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka skirta skolininko interesams vykdymo procese apsaugoti, nes, nesuderinus ne ginčo tvarka vykdymo išlaidų, šį klausimą išsprendžia teismas, tačiau visais atvejais turi įvykti pasiūlymo procedūra, kad vykdymo išlaidų išieškojimas netaptų vien tik teisminio nagrinėjimo dalykas. Numatant galimybę skųsti antstolio siūlymą skolininkui apmokėti vykdymo išlaidas, būtų pažeista įstatymo leidėjo nustatyta tvarka, pagal kurią vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas pirmiausiai sprendžiamas neteismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, jog galimybė skųsti antstolio siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas suponuotų neracionalų proceso organizavimą. Skolininkui geranoriškai nepadengiant vykdymo išlaidų, antstolis bet kokiu atveju turėtų kreiptis į teismą dėl jų priteisimo, o teismo sprendimas dėl siūlymo nesuteiktų antstoliui teisės priverstinai išieškoti vykdymo išlaidų iš skolininko; tų pačių vykdymo išlaidų išieškojimo klausimas teisme galėtų būtų sprendžiamas du kartus, tai prieštarautų proceso koncentruotumo principui (CPK 7 straipsnis). Civilinį procesą Lietuvos Respublikos teismuose, įskaitant ir antstolio veiksmų apskundimą, reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcija, kaip poįstatyminis teisės aktas, gali tik nustatyti CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas, spręsdamas, ar atitinkamas antstolio procesinis veiksmas gali būti skundžiamas teismui ir kada šia teise galima naudotis, turi vadovautis CPK normomis. Vien aplinkybė, kad poįstatyminiame teisės akte ar konkrečiame antstolio patvarkyme nurodyta apie galimybę skųsti antstolio veiksmus, nesudaro pagrindo priimti atitinkamą skundą nagrinėti teisme, jeigu pagal CPK nustatyta kita tokių veiksmų teisminės kontrolės tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011). Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad antstolio raštiškas siūlymas skolininkui sumokėti vykdymo išlaidas (CPK 611 straipsnis) negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl byla dalyje dėl antstolio siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas panaikinimo nutraukiama (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011, LR CPK 510 str., 583 str., 611 str. ).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas M. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-11-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2893-239/2011, tenkinant pareiškėjo skundą, priimti naują sprendimą - tenkinti pareiškėjo skundą. Kol bus priimtas teismo sprendimas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – antstolio D. J. patvarkymų Nr. S025562 ir Nr. S025563 sustabdymą, apie tai informuojant darbdavį UAB „Neono linija“. Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas neįsigilino į bylos esmę ir neatkreipė dėmesio į tai, kad antstolis D. J. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas siuntė gyvenamosios vietos adresu, o į darbovietę siuntė tik patvarkymus, kuriuose reikalaujama išieškoti ne tik pagrindinę skolos dalį, bet kartu ir vykdomąsias išlaidas, net neužsimindamas juose, ar pridedamas prie jų papildomas pranešimas, jog apskaičiuotos vykdymo išlaidos nėra priteistos. Antstolis D. J. pradėjo vykdyti bylą, todėl teiginys, jog tai nesukelia pareiškėjui jokių tiesioginių padarinių, yra netikslus ir klaidinantis. LR CPK 585 str. yra numatyta griežta prievolė vykdyti antstolio reikalavimus, o tai reiškia, kad pareiškėjo darbovietės buhalterija, gavusi antstolio patvarkymus Nr. S025562 ir Nr. S025563, privalo šias sumas išskaičiuoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir pervesti jas, kaip reikalaujama, į antstolio D. J. depozitinę sąskaitą. Antstolis elgiasi nesąžiningai, neinformuodamas pareiškėjo darbovietės apie tai, kad vykdomosios išlaidos tėra tik siūlymas, o pateikdamas jas kaip įvykusį faktą ir reikalaudamas, kad šios sumos būtų apmokėtos (LR CPK 80 str., 329 str., 335 str., 337 str., 510 str., 513 str., 594 str.).
Atsiliepimas
Antstolis D. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas pareiškėjo M. J. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad išieškojimas iš M. J. buvo pradėtas 2007-01-27. Iki 2011-09-22 buvo atliekamos turtinės patikros, areštuojamas skolininko turtas, sąskaitos, atliekami paklausimai. 2011-09-22 į antstolio kontorą atvyko skolininkas ir pateikė darbo sutartį bei prašymą susidariusias skolas mokėti po 134 Lt. 2011-09-27 skolos ir susidariusios vykdymo išlaidos buvo išsiųstos ir išskaitomos iš darbo užmokesčio. Vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos, vadovaujantis LR Teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais įkainiais, ir indeksuojamos LR CPK 82 str. nustatyta tvarka. 2011-10-01 įsigaliojo LR CPK 611 str. pakeitimas, kuriame numatyta, kad vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko antstolio patvarkymu. 2011-09-27 patvarkymai vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo 2011-11-28 buvo atšaukti iš skolininko darbo užmokesčio ir 2011-11-30 priimti nauji patvarkymai dėl skolos išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 51/117/07 ir Nr.198/177/08, vadovaujantis LR CPK pakeitimais (LR CPK 611 str., 736 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str., 338 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
LR Konstitucijos 30 str. 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir nereiškia, kad kiekvienas asmens skundas turi būti besąlygiškai priimamas ir pagal jį turi būti iškeliama civilinė byla. Teisė kreiptis į teismą ypatingos teisenos tvarka gali būti realizuojama, esant įstatymų leidėjo apibrėžtoms sąlygoms. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo 2011-11-05 nutarties argumentais ir išvadomis ir jų nekartoja. Atsižvelgdamas į tai, kad antstolio siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas skolininkui savaime nesukelia jokių suvaržymų ir tiesioginių teisinių padarinių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundas dėl antstolio siūlymų sumokėti vykdymo išlaidas panaikinimo yra nenagrinėtinas teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 443 str. 1 d., 510 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apelianto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareiškėjo skundas dėl antstolio siūlymų sumokėti vykdymo išlaidas yra nenagrinėtinas teisme (CPK 144 str.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti atskirąjį skundą. Kiti argumentai nėra teisiškai reikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui, sprendžiant skundo dėl antstolio siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas, priėmimo klausimą, todėl teismas jų nevertina. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės, tinkamai pritaikytos procesinės teisės normos. Teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nėra prieštaravimų. Apeliantas M. J., skųsdamas nutartį formaliais pagrindais, parodė, jog nėra suinteresuotas operatyviu vykdymo procesu, kuris pradėtas 2007 metais.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti skundą. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės, tinkamai pritaikytos procesinės teisės normos. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nėra prieštaravimų.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 3 str. 6 d., 7 str., 137 str. 2 d. 1 p., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str., 510 str., 512 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d.1 p., teismas
nutaria:
Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį nepakeistą.