- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-05
- Bylos Nr.
- 2-2832-239/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02306-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Pareiškėjas
- M. J.
- Kategorijos
- 128.10pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo M. J. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliu Dariui Jonaičiui dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas prašė atmesti antstolio siūlymus sumokėti vykdymo išlaidas, įpareigoti antstolį atsiimti pinigines pretenzijas 1854,34 Lt ir 301,65 Lt sumoms kaip nerealiai pagrįstas, taip pat, nesant galimybių tai padaryti apie antstolės atlygį spręsti teismo nuožiūra ir iki bylos išnagrinėjimo sustabdyti antstolio Dariaus Jonaičio patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Įvertinus pareiškėjo reikalavimus, konstatuotina, kad jis skundžia jam pateiktus antstolio siūlymus sumokėti vykdymo išlaidas.
CPK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Taip pat CPK 510 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė apskųsti antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą procesinius veiksmus atlikti.
Nustatant, ar antstolio raštiškas siūlymas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo laikomas antstolio procesiniu veiksmu, dėl kurio galimas skundas teismui CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, reikalinga įvertinti tokio siūlymo prigimtį, paskirtį ir jo sukeliamus teisinius padarinius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdymo išlaidas iš skolininko antstolis negali išieškoti savo patvarkymu. Vadovaudamasis CPK 611 straipsniu, jis privalo nusiųsti skolininkui raštišką siūlymą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo, o skolininkui šių sumų nesumokėjus, kreiptis į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-693/2004). CPK nuostatose įtvirtinta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka nustato dvejopą vykdymo išlaidų antstoliui padengimo galimybę. Pirma, skolininkas, remdamasis antstolio raštišku siūlymu, gali sumokėti vykdymo išlaidas geruoju. Antra, jei skolininkas nesutinka su antstolio raštišku siūlymu ir jo neįvykdo, antstolis įgyja teisę kreiptis į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Skolininkui neatsižvelgiant į antstolio siūlymą padengti vykdymo išlaidas, jam jokių teisinių padarinių ir jokių suvaržymų dėl to iš karto neatsiranda. Siekdamas, kad vykdymo išlaidos būtų apmokėtos, antstolis kreipsis į teismą, kuris įvertins vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumą, jų dydį ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl vykdymo išlaidų priteisimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 611 straipsnio 2 dalis).
CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo CPK 5 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio konkreti teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas; CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti; pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka; vien tai, kad ieškinio reikalavimas atmestas, nereiškia CPK 2, 5 straipsnių pažeidimo, nes šios normos neužtikrina asmeniui teisės į palankų jam ginčo sprendimą; pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kiti, bylos Nr. 3K-3-252/2009 ir joje nurodomą kasacinę ir konstitucinę jurisprudenciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad CPK 5 straipsnio nuostata sistemiškai taikytina su CPK 510 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia antstolio veiksmų apskundimą. Suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą turi būti grindžiamas siekiu apginti pažeistą ar ginčijamą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą. Tokia pati taisyklė taikoma ir skundžiant antstolio procesinius veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikras antstolio procesinis veiksmas, kuriuo asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas yra ne faktinis ar realus, o tik potencialus, nesuponuoja ir teisminės gynybos poreikio dėl tokio veiksmo apskundimo, t. y. tokio asmens teisinio suinteresuotumo CPK 5 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011).
Skolininko teisminės gynybos poreikis yra nukreiptas į tai, kad iš jo nebūtų nepagrįstai išieškomos vykdymo išlaidos ar jų dalis. Šis interesas užtikrinamas CPK 611 straipsnyje įtvirtinta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka, pagal kurią į teismą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kreipiasi pats antstolis. Skolininkas, prieštaraudamas antstolio prašomam priteisti vykdymo išlaidų dydžiui, turi galimybę pateikti visus argumentus antstolio pareiškimą nagrinėjančiam teismui, o nesutikdamas su teismo nutartimi skųsti ją aukštesnės instancijos teismui (CPK 611 straipsnio 2 dalis). Taip skolininkui yra užtikrinama teisminė gynyba nuo galbūt nepagrįstų vykdymo išlaidų išieškojimo. Taigi, antstolio siūlymas raštu pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolio siūlymas nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui. Kai skolininkas, nesutikdamas su antstolio siūlymu, neperveda nurodytų sumų, antstolis kreipiasi į teismą ir įrodinėja prašomų sumų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011).
Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad ši procesinė vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka skirta skolininko interesams vykdymo procese apsaugoti, nes nesuderinus ne ginčo tvarka vykdymo išlaidų šį klausimą išsprendžia teismas, tačiau visais atvejais turi įvykti pasiūlymo procedūra, kad vykdymo išlaidų išieškojimas netaptų vien tik teisminio nagrinėjimo dalykas. Numatant galimybę skųsti antstolio siūlymą skolininkui apmokėti vykdymo išlaidas, būtų pažeista įstatymo leidėjo nustatyta tvarka, pagal kurią vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas pirmiausiai sprendžiamas neteismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, jog galimybė skųsti antstolio siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas suponuotų neracionalų proceso organizavimą. Skolininkui geranoriškai nepadengiant vykdymo išlaidų, antstolis bet kokiu atveju turėtų (jei jis norėtų tokį poreikį patenkinti) kreiptis į teismą dėl jų priteisimo, o teismo sprendimas dėl siūlymo (net jei toks sprendimas būtų priimtas) nesuteiktų antstoliui teisės priverstinai išieškoti vykdymo išlaidų iš skolininko; tų pačių vykdymo išlaidų išieškojimo klausimas teisme galėtų būtų sprendžiamas du kartus, tai prieštarautų proceso koncentruotumo principui (CPK 7 straipsnis). Civilinį procesą Lietuvos Respublikos teismuose, įskaitant ir antstolio veiksmų apskundimą, reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcija, kaip poįstatyminis teisės aktas, gali tik nustatyti CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas, spręsdamas, ar atitinkamas antstolio procesinis veiksmas gali būti skundžiamas teismui ir kada šia teise galima naudotis, turi vadovautis CPK normomis. Vien aplinkybė, kad poįstatyminiame teisės akte ar konkrečiame antstolio patvarkyme nurodyta apie galimybę skųsti antstolio veiksmus, nesudaro pagrindo priimti atitinkamą skundą nagrinėti teisme, jeigu pagal CPK nustatyta kita tokių veiksmų teisminės kontrolės tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011).
Be to, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad antstolio raštiškas siūlymas skolininkui sumokėti vykdymo išlaidas (CPK 611 straipsnis) negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl byla dalyje dėl antstolio siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas panaikinimo nutraukiama (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011).
Be to, sutinkamai su šiuo metu galiojančio LR CPK 510 str. 2 d. skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui. Todėl dėl nurodytų teisinių argumentų konstatuotina, kad skundas dėl antstolio siūlymų sumokėti vykdymo išlaidas nenagrinėtinas teisme.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundą atsisakytina priimti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 1 p., 510 str. 2 d. teismas
nutaria:
atsisakyti priimti skundą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.