Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-994-910/2020 pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui ir Teisėjų tarybai dėl atleidimo iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas (duomenys neskelbtini) ieškiniu prašė pripažinti neteisėtais, negaliojančiais ir panaikinti: 1) Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui pritarti (duomenys neskelbtini) atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ (toliau – Teisėjų tarybos nutarimas); 2) Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pritarimo atleisti (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ (toliau – Seimo nutarimas); 3) Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau –Respublikos Prezidentas) 2019 m. rugsėjo 30 d. dekretą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo atleidimo“ (toliau – Respublikos Prezidento dekretas).

2. Ieškovas nurodė, kad jis iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų buvo atleistas pažeidžiant šio klausimo sprendimą reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, neatsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) ir Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – Teismų įstatymas) nustatytą Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo atleidimo iš pareigų teisinį reglamentavimą. Ieškovo teigimu, sisteminis Konstitucijos, oficialiosios konstitucinės doktrinos ir Teismų įstatymo nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad dviejų aukščiausios grandies teismų – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo – teisėjai, paaiškėjus, jog padarytas šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, sulaužyta teisėjo priesaika arba padarytas nusikaltimas, gali būti pašalinami iš pareigų tik Konstitucijos 116 straipsnyje ir Teismų įstatymo 91 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. tik apkaltos būdu, todėl tokiu atveju Respublikos Prezidentas neturi diskrecijos teisės inicijuoti bei taikyti Konstitucijos 112 straipsnio 3 ir 5 dalyse (Teismų įstatymo 90 straipsnio 4 ir 7 dalyse) nustatytos teisėjo atleidimo iš pareigų procedūros. Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte (Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte) numatytas teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindas – kai jis savo poelgiu pažemina teisėjo vardą – visais atvejais sutampa su Konstitucijos 116 straipsnyje (Teismų įstatymo 91 straipsnyje) nustatytu apkaltos pagrindu – teisėjo priesaikos sulaužymu, nes objektyviai neįmanoma pažeminti teisėjo vardo nesulaužius duotos teisėjo priesaikos, o tai šiuo atveju reiškia, jog nustačius, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, jis iš pareigų galėjo būti pašalintas tik Konstitucijos 116 straipsnyje ir Teismų įstatymo 91 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Dėl nurodytų argumentų Respublikos Prezidento dekretas, jo priėmimą lėmęs Teisėjų tarybos nutarimas ir Seimo nutarimas privalo būti panaikinti kaip priimti pažeidžiant Konstitucijoje ir Teismų įstatyme nustatytą Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo atleidimo iš pareigų procedūrą.

3. Ieškovas taip pat nurodė, kad jo atleidimas iš Lietuvos apeliacinio teisėjo pareigų neteisėtas ne tik dėl konstitucinio reguliavimo nepaisymo, bet ir dėl to, jog numatyta tvarka nenustatyta, kad jis savo elgesiu pažemino teisėjo vardą. Tais atvejais, kai Respublikos Prezidentas kreipiasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytą specialią įstatymo numatytą teisėjų instituciją, kad ši patartų dėl teisėjo, savo poelgiu pažeminusio teisėjo vardą, atleidimo iš pareigų, ši teisėjų institucija privalo įsitikinti, kad tam tikras teisėjo poelgis (veika) iš tikrųjų objektyviai buvo bei tai, ar teisėjas šiuo poelgiu (veika) tikrai pažemino teisėjo vardą. Nagrinėjamu atveju Teisėjų taryba, svarstydama Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekretą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimdama skundžiamą 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui pritarti (duomenys neskelbtini) atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“, rėmėsi Generalinės prokuratūros pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ikiteisminis tyrimas) medžiagos dalimi, su kuria ieškovas neturėjo jokios galimybės susipažinti, tai reiškia, kad ieškovas faktiškai neturėjo jokios galimybės sužinoti įrodymų (faktinių duomenų), kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas Teisėjų tarybos nutarimas. Ieškovo teigimu, vien dėl šios priežasties ginčijamas Teisėjų tarybos nutarimas privalo būti panaikintas, nes jo priėmimo faktinė procedūra nei ieškovui, nei tretiesiems asmenims nebuvo žinoma, ji neatsispindi nei Teisėjų tarybos posėdžio protokole, nei Teisėjų tarybos nutarime, nors pagal oficialiąją konstitucinę doktriną kategoriškai reikalaujama, kad teisėjų atleidimui iš pareigų pritariančios specialiosios teisėjų institucijos – Teisėjų tarybos – nutarimai šiuo klausimu visais atvejais būtų motyvuoti. Tiek šis Teisėjų tarybos nutarimas, tiek Respublikos Prezidento vyriausiajai patarėjai Generalinės prokuratūros pateikta informacija, kuria remdamasis Respublikos Prezidentas pradėjo galimai antikonstitucinę teisėjo atleidimo iš pareigų procedūrą, tėra (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu įteikto pranešimo apie įtarimą pažodžiui perrašytas turinys, o pranešimas apie įtarimą tėra tik vienas iš ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentų, kuris atspindi tam tikrą prokuratūros poziciją tam tikru ikiteisminio tyrimo etapu ir gali sukelti teisines pasekmes konkrečiame baudžiamajame procese, tačiau pats savaime negali būti pagrindas priimti teisinius dokumentus, sukeliančius su baudžiamuoju procesu nesusijusias pasekmes, išskyrus atvejus, kai tai atskirai nustatyta įstatyme. Nei Konstitucijoje, nei Teismų įstatyme nenumatyta, kad vien įtarimas nusikaltimo padarymu yra savarankiškas teisėjo atleidimo pagrindas. Tokiomis aplinkybėmis nei Teisėjų taryba, nei Seimas, nei Respublikos Prezidentas apskritai negalėjo spręsti dėl teisėjo atleidimo iš pareigų tuo pagrindu, kad jis galimai pažemino teisėjo vardą, juolab dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo, kuriam nustatyta speciali apkaltos procedūra. Ikiteisminis tyrimas dėl nurodytų teismų teisėjų galimai padarytų veikų gali būti pagrindas šių pareigūnų apkaltai, kurios metu ir būtų patikrintas surinktų duomenų turinys bei patikimumas.

4. Be to, ieškovas pažymėjo, kad Respublikos Prezidento dekretui dėl pritarimo ieškovo atleidimui iš pareigų svarstyti paskirtame Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto neviešame posėdyje ieškovo atstovui išdėsčius argumentuotą poziciją, kad Respublikos Prezidento pasirinkta Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo atleidimo iš pareigų procedūra prieštarauja Konstitucijai, Respublikos Prezidento atstovė nurodė, jog su tuo nesutinka, remdamasi, kad yra kita byla, tačiau nenurodė jokios konkrečios bylos. Prieš balsavimą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas paprašė ieškovą ir jo atstovą išeiti iš patalpų, kuriose vyko posėdis, tuo tarpu Respublikos Prezidento atstovė neišėjo iš posėdžių salės ir stebėjo komiteto narių balsavimą. Ieškovo teigimu, Respublikos Prezidento patarėja galėjo klaidinti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narius bei daryti įtaką jų balsavimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas kaip nepagrįstus vertino ieškovo argumentus, kad jis iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų atleistas taikant ne tą Konstitucijoje ir Teismų įstatyme numatytą pagrindą, taip pat pažeidžiant Konstitucijoje ir Teismų įstatyme nustatytą Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo atleidimo iš pareigų procedūrą.

7. Teismas nurodė, kad Konstitucijos 116 straipsnyje įtvirtinta aukščiausių grandžių teismų teisėjų konstitucinė atsakomybė – pašalinimas iš pareigų apkaltos proceso tvarka – taikoma tokiais atvejais: už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą ar padarytą nusikaltimą. Teismo vertinimu, Konstitucijos 116 straipsnyje nustatytos konstitucinės atsakomybės taikymo galimybė neeliminuoja galimybės teisėjo vardą pažeminusiam teisėjui taikyti griežčiausią drausminės atsakomybės priemonę – atleidimą iš pareigų (Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktas, Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tai yra dvi skirtingos atsakomybės rūšys, taikomos skirtingų subjektų iniciatyva, skirtingais Konstitucijoje numatytais pagrindais, skiriasi ne tik jų taikymo tvarka, bet ir teisiniai padariniai.

8. Teismas pažymėjo, kad tiek iš Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekreto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo inicijuotas ieškovo atleidimas iš teisėjo pareigų, tiek iš Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 28 d. pranešimo ieškovui apie jo klausimo svarstymą turinio aišku, jog ieškovo atleidimo iš pareigų procedūra inicijuota ne dėl priesaikos sulaužymo ir ne dėl jam ikiteisminiame tyrime pareikšto įtarimo nusikalstamos veikos padarymu, bet, gavus duomenų apie tokį ieškovo elgesį, kuris nesuderinamas su teisėjo etikai keliamais reikalavimais ir kuriuo galbūt buvo pažemintas teisėjo vardas. Inicijuojant ieškovo atleidimo iš pareigų procedūrą, apie ieškovo elgesį gauti ikiteisminio tyrimo duomenys nebuvo vertinami teisėjo priesaikos sulaužymo aspektu. Tai, kad ieškovo atleidimo iš teisėjų pareigų faktinės aplinkybės iš dalies sutapo su ieškovui baudžiamajame procese pareikštų įtarimų faktiniu pagrindu nurodytomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, negali lemti išvados, jog iš pareigų ieškovas galėjo būti pašalintas tik pagal Konstitucijos 116 straipsnį (Teismų įstatymo 91 straipsnio 1 dalį), t. y. apkaltos proceso tvarka.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog tais atvejais, kai nusikaltimo padarymo faktas nėra akivaizdus, Seimas pagal Konstituciją negali vykdyti apkaltos nusikaltimo padarymo pagrindu tol, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 15 d., 2017 m. vasario 24 d. nutarimai). Be to, tiek Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo drausminei atsakomybei taikyti nebūtina nustatyti baudžiamosios veikos faktą. Pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą teisėjas gali būti atleistas iš pareigų, jeigu savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, nepriklausomai nuo to, ar teisėjo vardą žeminantis poelgis vėliau teismo įvertinamas kaip nusikalstama veika ir ar atitinkamas apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėja. Dėl savo ypatumų teisėjo vardą žeminančiam poelgiui pripažinti ir jo atleidimui iš pareigų pakanka pagrįsto įsitikinimo, kad teisėjo elgesys neatitinka Teisėjų etikos kodekse nurodytų principų ir yra pakankamas pagrindas nepasitikėti tokiu teisėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

10. Remdamasis pirmiau minėtais išaiškinimais, teismas nesutiko su ieškovu, kad objektyviai neįmanoma pažeminti teisėjo vardo, nesulaužius duotos priesaikos, ir kad teisėjo vardą žeminančiu elgesiu galima pripažinti tik tokį elgesį, kuriuo sulaužoma teisėjo priesaika.

11. Teismo vertinimu, tuo atveju, kai tam tikrą teisėjo elgesį galima vertinti ir kaip teisėjo vardo žeminantį poelgį, ir kaip šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą, teisėjas iš pareigų gali būti atleidžiamas arba inicijuojant jo atleidimo pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą procedūrą, arba pagal Konstitucijos 116 straipsnį apkaltos proceso tvarka. Kai susiklosto tokia teisėjo atleidimo (pašalinimo) iš pareigų pagrindų sutaptis, kurį iš Konstitucijoje nustatytų alternatyvių pagrindų taikyti, renkasi subjektai pagal Konstitucijos suteiktus įgaliojimus dalyvaujantys formuojant teisminę valdžią (Respublikos Prezidentas ir Seimo nariai (Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 228 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio Seimo narių grupė). Aiškinant Konstitucijos nuostatas taip, kad Respublikos Prezidentas negali inicijuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų atleidimo iš pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu, būtų sudarytos prielaidos situacijai, kai Seimo statuto 228 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio Seimo narių grupei neinicijavus apkaltos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui, pažeminusiam teisėjo vardą ir kartu šiurkščiai pažeidusiam Konstituciją ar sulaužiusiam priesaiką (arba Seimui nutarus nepradėti apkaltos proceso arba Seimui apkaltos proceso tvarka nepašalinus teisėjo iš pareigų), teisėjas negalėtų būti atleistas ir toliau vykdytų teisingumą.

12. Galiausiai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Respublikos Prezidentas, gavęs duomenų apie ieškovo, ėjusio Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigas, poelgį, kuriuo galbūt buvo pažemintas teisėjo vardas, pagrįstai inicijavo jo atleidimo iš teisėjo pareigų procedūrą ir šią teisę įgyvendino įstatymo nustatyta tvarka – 2019 m. liepos 30 d. dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipdamasis į specialią įstatymo numatytą teisėjų instituciją (Teisėjų tarybą) patarimo teikti Seimui atleisti ieškovą iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų.

13. Atsižvelgdamas į aktualią šiuo klausimu Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, teismas kaip nepagrįstą vertino ir ieškovo argumentą, kad, atleidžiant ieškovą iš pareigų, jo atžvilgiu turėjo būti taikomos Teismų įstatymo 83 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto nuostatos, t. y. drausmės bylos iškėlimas.

14. Teismas konstatavo, kad, Teisėjų tarybai sprendžiant dėl ieškovo atleidimo iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, buvo laikomasi esminių tinkamo teisinio proceso reikalavimų.

15. Teismas pažymėjo, kad Respublikos Prezidentas ieškovo atleidimo iš pareigų procedūrą inicijavo atidžiai ir atsakingai. Gavus Generalinės prokuratūros 2019 m. liepos 24 d. raštą, kuriame pateikta informacija apie ieškovo veiksmus, nesuderinamus su teisėjo etikai keliamais reikalavimais, nebuvo iš karto kreiptasi į Teisėjų tarybą. Tik susipažinęs su Generalinės prokuratūros pateiktais duomenimis apie Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigas ėjusio ieškovo neformalų bendravimą su konkrečios bylos nagrinėjimu teisme suinteresuotu asmeniu, 2019 m. liepos 30 d. dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) Respublikos Prezidentas kreipėsi į specialią įstatyme numatytą teisėjų instituciją (Teisėjų tarybą), kad ši įvertintų, ar tokiu elgesiu nepažemintas teisėjo vardas.

16. Gavusi Respublikos Prezidento kreipimąsi patarti dėl ieškovo atleidimo iš pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, Teisėjų taryba, teismo vertinimu, šį klausimą taip pat sprendė atidžiai ir atsakingai. Teisėjų taryba savo iniciatyva paprašė Generalinio prokuroro pateikti pirminius duomenis, kurių pagrindu grindžiama 2019 m. liepos 24 d. rašte Respublikos Prezidentui nurodyta informacija apie ieškovo veiksmus, kuriais galimai buvo pažemintas teisėjo vardas. Generaliniam prokurorui nurodžius, kad su prašoma pateikti ikiteisminio tyrimo medžiaga bus leista susipažinti tik Teisėjų tarybos įgaliotiems asmenims, Teisėjų taryba 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu pakartotinai kreipėsi dėl nurodytos ikiteisminio tyrimo medžiagos, pabrėždama, kad, leidžiant su medžiaga susipažinti tik įgaliotiems asmenims, nebus užtikrinta konstitucinė Teisėjų tarybos in corpore pareiga tiesiogiai ir objektyviai įvertinti duomenis, leidžiančius spręsti, ar teisėjas savo veiksmais galėjo pažeminti teisėjo vardą, bei priimti motyvuotą sprendimą dėl patarimo Respublikos Prezidentui. Į bylą pateikti 2019 m. rugpjūčio 9 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolai įrodo, kad Teisėjų tarybos nutarimas dėl ieškovo buvo priimtas tik gavus ir įvertinus prašytus pirminius ikiteisminio tyrimo duomenis, susijusius su ieškovo veiksmais, kuriais galimai buvo pažemintas teisėjo vardas. Teismo vertinimu, pagal į bylą pateiktus duomenis negalima spręsti, kad Teisėjų tarybos nariai tinkamai nesusipažino su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir neįsitikino, jog buvo padaryti poelgiai, kuriais pažemintas teisėjo vardas.

17. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog, svarstydama patarimo dėl ieškovo atleidimo iš pareigų klausimą, Teisėjų taryba siekė užtikrinti ieškovo dalyvavimą šiame procese, informavo ieškovą apie posėdžio, kuriame bus svarstomas šis klausimas, datą, vietą, laiką. Ieškovui buvo suteikta teisė atvykti į Teisėjų tarybos posėdį ir teikti paaiškinimus dėl Teisėjų tarybos rašte bei ieškovui susipažinti pateiktame Generalinės prokuratūros 2019 m. liepos 24 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame Respublikos Prezidentui, nurodytos informacijos apie ieškovo poelgius, kuriais galėjo būti pažemintas teisėjo vardas.

18. Išanalizavęs Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 28 d. rašto, kuriuo ieškovas buvo informuotas apie Teisėjų tarybos posėdį, turinį, teismas darė išvadą, kad ieškovui buvo aiškiai nurodyta, dėl kokių konkrečių jo poelgių bus svarstoma, ar jie suderinami su Teisėjų etikos kodekso reikalavimais, ar nežemina teisėjo vardo, taip pat pakankamai buvo atskleistos Teisėjų tarybai žinomos ieškovo poelgių aplinkybės (įvardyti konkretūs asmenys, susitikimo vieta, klausimai, kuriais bendrauta). Teismo vertinimu, turėdamas tokio išsamumo informaciją apie tai, kokie jo poelgiai bus svarstomi kaip galimai pažeminę teisėjo vardą, ieškovas galėjo duoti Teisėjų tarybai išsamius paaiškinimus dėl šių poelgių aplinkybių, susitikimų su baudžiamojon atsakomybėn patrauktu klasės draugu priežasčių, pokalbių su juo turinio, reiškiamų priekaištų dėl teisėjo etikos reikalavimų pažeidimo teisingumo, pagrįstumo ir kt., tačiau šia galimybe ieškovas nepasinaudojo.

19. Teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovo galimybės susipažinti su ikiteisminio tyrimo pirminiais duomenimis visa apimtimi ribojimas buvo pateisinamas, kadangi: toks ribojimas numatytas įstatyme (BPK 177 straipsnio 1 dalis); ribojimu siekta teisėto tikslo (nepakenkti vykdomam ikiteisminiam tyrimui); apribojimas buvo būtinas ir proporcingas (ieškovui buvo atskleistos konkrečios faktinės aplinkybės dėl jo poelgių, kurie bus vertinami sprendžiant atleidimo iš pareigų klausimą; ieškovui ir jo gynėjui 2019 m. liepos 31 d. Generalinės prokuratūros prokuroras leido susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos).

20. Be to, teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant šią civilinę bylą, Generalinė prokuratūra pateikė visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, su kuria buvo supažindinti Teisėjų tarybos nariai, 2019 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje sprendę dėl patarimo Respublikos Prezidentui atleisti ieškovą iš pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Tiek ieškovas, tiek jo atstovas (advokatas) iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios buvo atvykę į teismą ir susipažino su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurie buvo pateikti Teisėjų tarybai, priimant skundžiamą 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą, tačiau teismo posėdyje ieškovas atsisakė teikti bet kokius paaiškinimus dėl aplinkybių, kurios Teisėjų tarybos narių buvo įvertintos kaip pažeminusios teisėjo vardą ir sudariusios pagrindą patarti Respublikos Prezidentui kreiptis į Seimą dėl pritarimo už tokį poelgį atleisti ieškovą iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų. Teismo vertinimu, ieškovo atsisakymas teikti paaiškinimus dėl jo atleidimo iš teisėjo pareigų faktiniu pagrindu buvusių aplinkybių, nepaisant to, kad jis detaliai susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri jam nebuvo pateikta Teisėjų taryboje, suponuoja išvadą, jog ieškovas tik deklaratyviai remiasi jo teisės į gynybą pažeidimu.

21. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovas akcentavo, jog ikiteisminio tyrimo duomenys buvo surinkti neteisėtai naudojant prieš ieškovą kriminalinės žvalgybos priemones, teismas nurodė, kad duomenys apie ieškovo veiksmus, kurie buvo vertinami kaip pagrindas inicijuoti jo atleidimą iš pareigų dėl teisėjo vardo pažeminimo, buvo surinkti įstatymo nustatyta tvarka sankcionavus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones. Kriminalinės žvalgybos veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – Kriminalinės žvalgybos įstatymas) 9–15 straipsniuose, atlikimo teisiniu pagrindu buvę dokumentai iš dalies išslaptinti, todėl Teisėjų taryba neturėjo pagrindo abejoti, kad duomenys, kurių pagrindu svarstoma, ar ieškovas nepažemino teisėjo vardo, surinkti teisėtai.

22. Teismas pripažino, kad ieškovui turėjo būti suteikta teisė reikšti nušalinimą Teisėjų tarybos narei, kuri, būdama Vilniaus apygardos teismo pirmininkė, sankcionavo kriminalinės žvalgybos veiksmus ieškovo atžvilgiu. Tačiau įvertinęs tai, kad patarimo dėl ieškovo atleidimo iš teisėjo pareigų klausimą sprendė 18 Teisėjų tarybos narių, iš jų 17 balsavo už patarimą atleisti ieškovą ir 1 – prieš, teismas sprendė, jog minėtas pažeidimas negalėjo lemti kitokio sprendžiamo klausimo rezultato – bet kuriuo atveju Teisėjų tarybos narių balsų dauguma būtų priimtas nutarimas patarti Respublikos Prezidentui teikti Seimui pritarti ieškovo atleidimui iš pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

23. Be to, teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti, jog Seimo nutarimas priimtas laikantis Seimo statuto nustatytų reikalavimų: 2019 m. rugsėjo 24 d. Seimo posėdyje, turint Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, daugiau kaip pusės Seimo posėdyje dalyvavusių Seimo narių balsų dauguma, slaptu balsavimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

24. Apeliaciniame skunde ieškovas (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

24.1. Sisteminis Konstitucijos, oficialios konstitucinės doktrinos ir Teismų įstatymo nuostatų aiškinimas, suponuoja išvadą, kad dviejų aukščiausiosios grandies teismų – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo – teisėjai, paaiškėjus, jog padarytas šiurkštus konstitucijos pažeidimas, sulaužyta teisėjo priesaika, arba paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, gali būti pašalinami iš užimamų pareigų tik Konstitucijos 116 straipsnyje ir Teismų įstatymo 91 straipsnyje nustatyta tvarka – apkaltos būdu. Priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, Respublikos Prezidentas nagrinėjamu atveju neturėjo diskrecijos teisės inicijuoti ir taikyti Konstitucijos 112 straipsnio 3 ir 5 dalyse (Teismų įstatyme 90 straipsnio 4 ir 7 dalyse) nustatytos teisėjo atleidimo procedūros, nes šiuo atveju teisėjo pašalinimą iš pareigų reglamentuoja specialios Konstitucijos ir Konstitucijoje numatyto įstatymo – Teismų įstatymo, normos, pagal kurias tokiais atvejais atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėją iš pareigų gali visiškai kitas, nepriklausomas valstybinę valdžią Lietuvoje įgyvendinantis subjektas – Seimas.

24.2. Teismų įstatymo 90 straipsnyje, kuriame reguliuojamas teisėjo atleidimas iš pareigų, nėra nustatyta atleidimo iš pareigų pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą procedūra, tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo ir nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl šio Teismų įstatymo straipsnio tiek, kiek jame nėra nustatytų teisėjo atleidimo iš pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto (Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkto) pagrindu tvarkos ir procedūrų, atitinkančių konstitucinius tinkamo teisinio proceso reikalavimus, atitikties Konstitucijai. Teismų įstatyme nenustačius teisėjo atleidimo iš pareigų pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą procedūros, teismas negali įvertinti faktinių aplinkybių ir patikrinti atleidimo iš pareigų teisėtumo. Spręsdama klausimą dėl teisėjo atleidimo iš pareigų, Teisėjų taryba privalo taikyti procedūras, nustatytas ne žemesnės nei įstatymas galios teisės akte. Be to, Teismų įstatyme neįtvirtinus reikalavimo Teisėjų tarybai prieš patariant Respublikos Prezidentui dėl teisėjo atleidimo iš pareigų gauti Teisėjų garbės teismo sprendimą, pažeidžiamas teisinės valstybės principas ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Taip pat šiuo atveju svarbu ir tai, kad ieškovo, kaip Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo, įgaliojimai buvo sustabdyti Respublikos Prezidento 2019 m. vasario 19 d. dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo (duomenys neskelbtini) įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn“ Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalies pagrindu (Teismų įstatymo 47 straipsnio 1 dalies), tačiau į Teisėjų tarybą patarimo buvo kreiptasi kitu teisiniu pagrindu, t. y. Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktu (Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalimi).

24.3. Ieškovui nepagrįstai buvo apribota teisė susipažinti su jo atleidimo teisiniame procese dalyvaujančioms (atitinkamus sprendimus priimančioms) valstybės institucijoms – Respublikos Prezidentui, Seimui ir Teisėjų tarybai, pateikta informacija, kuria remiantis buvo nuspręsta atleisti jį iš pareigų, ir teikti paaiškinimus dėl teisėjo vardą žeminančio poelgio nebuvimo. Etikos pažeidimai nėra tos kategorijos informacija, kuri būtų slapto pobūdžio. Jei asmuo yra traukiamas drausminėn atsakomybėn, tai visa pirminė informacija, iš kurios atliekamas veikos kvalifikavimas, turi būti pateikiama asmeniui, atleidžiamam jos pagrindu iš pareigų, o ne tik išvestiniai šaltiniai, grindžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno subjektyvaus faktinių aplinkybių vertinimu. Atleidimo iš pareigų procedūra buvo pradėta beveik po metų nuo pradėto ikiteisminio tyrimo, tačiau Teisėjų taryba neišsiaiškino ir nepagrindė, kaip ikiteisminio tyrimo bylos duomenų neatskleidimas ieškovui gali paveikti ikiteisminio tyrimo rezultatą. Tuo atveju, jei ikiteisminio tyrimo bylos duomenys sudaro faktinį atleidimo iš pareigų pagrindą, ir tai yra neviešinama informacija traukiamam teisinėn atsakomybėn asmeniui, siekiant nepažeisti ieškovo teisės į gynybą, šiuo atveju buvo galima remtis Respublikos Prezidento 2019 m. vasario 19 d. dekretu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, jog yra teisinis pagrindas ieškovo įgaliojimus sustabdyti iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Be to, šiuo atveju svarbu tai, kad bylos nagrinėjimo metu pati Teisėjų taryba iš esmės pripažino, jog ieškovo teisė duoti paaiškinimus Teisėjų tarybos posėdyje buvo suvaržyta ir tai lėmė ieškovo nesupažindinimas su klausimo nagrinėjimui reikšminga informacija. Teisėjų taryba paaiškino, kad nors ji ir planavo teisėjus, kurių atleidimo klausimas buvo sprendžiamas, supažindinti su Teisėjų tarybos surinkta šio klausimo nagrinėjimui reikšminga informacija, tačiau ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras nesutiko, kad su šiais duomenimis būtų supažindinti asmenys, kuriems ikiteisminio tyrimo byloje yra pareikšti įtarimai nusikalstamų veikų padarymu bei jų gynėjai. Nei ieškovas, nei jo atstovas iki duomenų pateikimo šioje civilinėje byloje 2020 m. liepos 30 d. (su dalimi jų buvo susipažinta 2020 m. rugpjūčio 3 d.) nežinojo ir negalėjo žinoti, kokie yra įrodymai ar faktiniai duomenys, kuriais yra įrodinėjamas teisėjo vardą žeminantis poelgis. Nežinant šios informacijos, teisė teikti paaiškinimus yra niekinė.

24.4. Teisėjų tarybos sudėtis neviešame posėdyje neužtikrino subjektyviojo nešališkumo aspekto vykdant ieškovo atleidimo iš pareigų teisinį procesą. 2020 m. rugpjūčio 3 d. susipažinus su ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, buvo nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininkė L. B., kuri yra ir Teisėjų tarybos narė, dalyvavusi priimant skundžiamą Teisėjų tarybos nutarimą, veikdama kaip Vilniaus apygardos teismo pirmininkė, 2018 m. spalio 11 d. nutartimi sankcionavo kriminalinės žvalgybos veiksmus, kurių metu Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka buvo surinkti faktiniai duomenys apie ieškovą, kuriais remiantis priimtas skundžiamas Teisėjų tarybos nutarimas. Tokia situacija, kai asmuo, dalyvavęs surenkant ir legitimuojant iš esmės visus faktinius duomenis apie teisėjo elgesį (veiksmus), dalyvauja sprendžiant šiais faktiniais duomenimis grindžiamo teisėjo atleidimo iš pareigų klausimą, niekaip negali būti suderinama su Teisėjų tarybos, kaip Konstitucijoje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos, tinkamu ir teisingu teisiniu procesu. Šios aplinkybės buvo sužinotos tik bylos nagrinėjimo metu, todėl ieškovas neturėjo galimybės pareikšti nušalinimo Teisėjų tarybos narei L. B., dalyvavusiai priimant skundžiamą Teisėjų tarybos nutarimą.

25. Atsakovas Seimas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

25.1. Konstitucijos 116 straipsnyje nustatytos konstitucinės atsakomybės taikymo galimybė neeliminuoja kitos galimybės – teisėjo vardą pažeminusiam teisėjui taikyti griežčiausią drausminės atsakomybės priemonę, t. y. atleidimą iš pareigų pažeminus teisėjo vardą. Šiuo atveju ieškovo atleidimo iš pareigų procedūra inicijuota ne dėl priesaikos sulaužymo ir ne dėl jam ikiteisminiame tyrime pareikšto įtarimo nusikalstamos veikos padarymu, bet gavus duomenų apie tokį ieškovo elgesį, kuris nesuderinamas su teisėjo etikai keliamais reikalavimais ir kuriuo galbūt buvo pažemintas teisėjo vardas, todėl ieškovo argumentai, kad jis iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų atleistas netinkamu pagrindu, yra nepagrįsti. Aiškinant Konstituciją taip, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, įtariamas padaręs nusikaltimą ir kartu šiurkščiai pažeidęs Konstituciją bei sulaužęs priesaiką, gali būti pašalintas iš pareigų tik pagal Konstitucijos 116 straipsnį apkaltos proceso tvarka, bet negali būti atleistas iš pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte nustatytu pagrindu, t. y. už teisėjo vardo pažeminimą, būtų sudarytos prielaidos situacijoms, kai, Seimo nariams (Seimo statute nustatyto dydžio Seimo narių grupei) neinicijavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui, pažeminusiam teisėjo vardą ir kartu šiurkščiai pažeidusiam Konstituciją bei sulaužiusiam priesaiką, apkaltos (arba Seimui nutarus nepradėti apkaltos proceso, arba apkaltai įvykus, bet Seimui apkaltos proceso tvarka nepašalinus teisėjo iš pareigų), teisėjas negalėtų būti atleistas iš pareigų ir toliau vykdytų teisingumą. Apkalta negali būti interpretuojama kaip aukščiausiųjų grandžių teismų teisėjų apsauga nuo atleidimo iš pareigų kitais Konstitucijoje numatytais pagrindais, susijusiais su visuomenės pasitikėjimo praradimu.

25.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi Konstitucinis Teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu atsisakė nagrinėti Vilniaus apygardos teismo, nagrinėjusio civilinę bylą dėl atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų teisėtumo, kreipimąsi identišku klausimu. Minėtame Konstitucinio Teismo sprendime konstatuota, kad Teismų įstatymo 90 straipsnis neužkerta kelio Teisėjų tarybai nagrinėjant klausimą dėl teisėjo atleidimo iš pareigų pagal Konstituciją paisyti visų iš jos kylančių tinkamo teisinio proceso reikalavimų ir priimti aiškius, racionaliai argumentuotus sprendimus, taip pat pažymėta, kad tai, ar atleidžiant teisėją iš pareigų buvo laikomasi tinkamo teisinio proceso reikalavimų, yra fakto klausimas, kurį ištirti priklauso atitinkamą bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo motyvus, teismas pagrįstai šią civilinę bylą nagrinėjo remdamasis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis.

25.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui buvo pakankamai atskleistos Teisėjų tarybai žinomos numatytų svarstyti jo poelgių aplinkybės (įvardyti konkretūs asmenys, susitikimo vieta, klausimai, kuriais bendrauta), todėl ieškovas galėjo duoti Teisėjų tarybai išsamius paaiškinimus dėl šių aplinkybių ir jam reiškiamų priekaištų dėl teisėjo etikos reikalavimų pažeidimo teisingumo bei pagrįstumo. Ieškovas šia teise nepasinaudojo, be to, bylos nagrinėjimo metu, susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, ieškovas vis tiek teismo posėdyje atsisakė duoti bet kokius paaiškinimus dėl faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas Teisėjų tarybos patarimas Respublikos Prezidentui kreiptis į Seimą dėl pritarimo atleisti ieškovą iš pareigų, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas tik deklaratyviai remiasi jo teisės į gynybą pažeidimu.

25.4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Teisėjų tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas patarimo Respublikos Prezidentui dėl ieškovo atleidimo iš pareigų klausimas, negalėjo dalyvauti ir balsuoti Teisėjų tarybos narė, sankcionavusi kriminalinės žvalgybos veiksmus ieškovo atžvilgiu, kurių metu surinktais duomenimis Teisėjų taryba rėmėsi spręsdama dėl patarimo Respublikos Prezidentui. Kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimas nesuponuoja juos sankcionavusio teisėjo suinteresuotumo šių veiksmų rezultatais ir šališkumo to asmens, prieš kurį šie veiksmai atliekami, atžvilgiu. Kita vertus, net jeigu ši Teisėjų tarybos narė būtų nusišalinusi arba nušalinta nuo ieškovo klausimo svarstymo, tai nebūtų turėję jokios įtakos skundžiamam Teisėjų tarybos sprendimui.

26. Atsakovas Respublikos Prezidentas atsiliepime į apeliacinį prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

26.1. Tuo atveju, jeigu, kaip nurodo ieškovas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, esant duomenų, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, negalėtų būti atleidžiamas iš pareigų pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą, o galėtų būti pašalinamas iš pareigų tik pagal Konstitucijos 116 straipsnį, Respublikos Prezidentas neturėtų įgaliojimų dalyvauti atleidžiant tokį teisėją iš pareigų, nes išimtinę teisę spręsti dėl apkaltos procedūros taikymo Konstitucijos 74 straipsnyje įvardintiems pareigūnams turi Seimas. Tokiu būdu būtų paneigta Respublikos Prezidento konstitucinė kompetencija dalyvauti atleidžiant visų grandžių bendrosios kompetencijos teismų teisėjus. Remiantis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, darytina išvada, kad Konstitucijoje nėra numatyta pareiga tam tikrais atvejais taikyti tik konkrečią atsakomybės rūšį, t. y. tik konstitucinę atsakomybę arba tik drausminę atsakomybę. Apsisprendimas dėl konkrečios atsakomybės rūšies ir atitinkamai atleidimo ar pašalinimo iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigų procedūros taikymo priklauso įgaliojimus inicijuoti ir taikyti šias procedūras turintiems subjektams, t. y. Respublikos Prezidentui ir Seimui. Šiuo atveju Respublikos Prezidentas turėjo teisę inicijuoti ieškovo atleidimo iš pareigų procedūrą pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą, o Teisėjų tarybai konstatavus, kad ieškovas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą nedelsdamas kreiptis į Seimą dėl pritarimo ieškovo atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų.

26.2. Ieškovas neprašo pripažinti Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekreto Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu, tačiau apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo naują aplinkybę, kuria grindžia savo poziciją, kad jo, kaip Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo, įgaliojimai buvo sustabdyti Respublikos Prezidento 2019 m. vasario 19 d. dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo (duomenys neskelbtini). įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn“ Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalies pagrindu (Teismų įstatymo 47 straipsnio 1 dalies), nors į Teisėjų tarybą patarimo buvo kreiptasi kitu teisiniu pagrindu, t. y. Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktu (Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalimi). Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad būtent dėl tos priežasties, kad ieškovo įgaliojimai jau buvo sustabdyti, Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekreto Nr. (duomenys neskelbtini) preambulėje daroma nuoroda į 2019 m. vasario 19 d. dekretą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo šis klausimas ir buvo išspręstas. 2019 m. liepos 30 d. dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai stabdyti teisėjo įgaliojimus, nepriklausomai nuo to ko, koks stabdymo pagrindas, būtų buvęs perteklinis veiksmas, nesukeliantis jokių naujų teisinių pasekmių.

26.3. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą dėl tinkamo teisinio proceso, atleidžiant ieškovą iš pareigų, reikalavimų laikymosi. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus. Teismas sudarė visas galimybės ieškovui įgyvendinti savo gynybos teisę dėl faktinio jo atleidimo iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigų pagrindo, tačiau pats ieškovas tokios teisės atsisakė.

27. Atsakovė Teisėjų taryba atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su skundu argumentus:

27.1. Ieškovo atleidimas iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų yra vientisas ir nedalomas procesas, kurio teisėtumą (ieškinio ribose), vadovaujantis Teismų įstatymo 90 straipsnio 9 dalimi, priskirta tikrinti Vilniaus apygardos teismui. Teisė spręsti dėl tikslingumo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl visos teisėjo atleidimo procedūros teisinio vertinimo Konstitucijos požiūriu priskirta bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.

27.2. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tuo atveju, kai tam tikrą teisėjo elgesį galima vertinti kaip pagrindą inicijuoti jo atleidimą pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą (savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą) arba kaip pagrindą apkaltos procedūrą inicijuoti pagal Konstitucijos 116 straipsnį (apkaltos proceso tvarka), tokiu atveju tik konstitucinius įgaliojimus inicijuoti šias procedūras turintys subjektai (Respublikos Prezidentas ir Seimas) sprendžia, kuris iš minėtų dviejų Konstitucijoje nustatytų alternatyvių pagrindų taikytinas individualioje situacijoje. Šiuo atveju ieškovo atleidimo iš teisėjo pareigų procedūra inicijuota gavus duomenų apie tokį ieškovo elgesį, kuris nesuderinamas su teisėjo etikai keliamais reikalavimais ir kuriuo galimai buvo pažemintas teisėjo vardas, t. y. Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu.

27.3. Ieškovo teisė į teisingą ir skaidrią Teisėjų tarybos nutarimo priėmimo procedūrą iš esmės nebuvo pažeista. Apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad vien pats faktas, jog ieškovo nurodytas Teisėjų tarybos narys nenusišalino (ar nebuvo nušalintas) sprendžiant ieškovo atleidimo iš teisėjo pareigų klausimą, patvirtina, kad šis Teisėjų tarybos narys galėjo atlikti kokius nors aktyvius veiksmus, nukeiptus prieš ieškovą ir (ar) daryti kokią nors įtaką Teisėjų tarybos balsavimui. Net ir laikant, kad, Teisėjų tarybos nariui nenusišalinus, buvo padarytas pažeidimas, šis pažeidimas nagrinėjamu atveju buvo ištaisytas bylą nagrinėjusio teismo – eliminuojant šio Teisėjų tarybos nario balsą, tačiau šio balso eliminavimas neturėjo jokios įtakos galutiniam rezultatui.

27.4. Nepagrįsta apelianto pozicija, kad, nesudarius galimybės jam susipažinti su visa medžiaga, kuria, priimdama nutarimą, disponavo Teisėjų taryba, buvo apribota jo teisė į gynybą. Teisėjo atleidimo iš pareigų procedūra, kai klausimas dėl teisėjo atleidimo (patarimo (nepatarimo) Respublikos Prezidentui) yra sprendžiamas Teisėjų taryboje, nėra kvaziteisminis procesas, kuriame Teisėjų taryba turėtų konstatuoti tam tikrų aplinkybių egzistavimą, atlikti duomenų tyrimą jų leistinumo aspektu. Teisėjo atleidimo iš pareigų procedūroje Teisėjų tarybai tenkantis vaidmuo yra nustatyti teisėjo atsakomybės taikymo faktinį (materialinį) pagrindą, t. y. Respublikos Prezidentui iškėlus abejones dėl konkretaus teisėjo elgesio, įsitikinti, kad tam tikras poelgis buvo ir kad šiuo poelgiu buvo pažemintas teisėjo vardas. Šias aplinkybes Teisėjų taryba, taikydama šiai procedūrai būdingą įrodinėjimo standartą, nustato visos klausimo nagrinėjimui surinktos medžiagos pagrindu, o savo įsitikinimą išreiškia atviru balsavimu. Ieškovui pranešant apie Teisėjų tarybos posėdį, buvo aiškiai įvardinti konkretūs ieškovo poelgiai, kurie bus vertinami, be kita ko, nurodant konkrečias galimai pažeistas Teisėjų etikos kodekso nuostatas, taip pat buvo aiškiai nurodyta, kad bus vertinama, ar būtent šiais poelgiais nebuvo pažemintas teisėjo vardas. Nei Teisėjų tarybos posėdžio metu, nei bylos nagrinėjimo metu, kai jau buvo susipažinęs su ikiteisminio tyrimo duomenimis, pats ieškovas nesiekė aktyviai pasinaudoti savo teise duoti išsamius paaiškinimus dėl vertinamų jo poelgių. Šios aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovas žinojo, kokie jo poelgiai bus vertinami, todėl jo argumentas, jog jis negalėjo duoti paaiškinimų, atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovui taikytas apribojimas susipažinti su Teisėjų tarybai pateikta ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, buvo pagrįstas faktiniais ir teisiniais argumentais. Atsakomybės taikymo forma neturi reikšmės duomenų teisiniam statusui, esmė yra pačių duomenų teisinė prigimtis. Šiuo atveju duomenys, su kuriais ieškovui nebuvo leista susipažinti, yra ikiteisminio tyrimo duomenys, surinkti tiriant galimai padarytas nusikalstamas veikas. Šių duomenų teisinė apsauga yra žymiai aukštesnė – jų slaptumas ir neskelbtinumas yra teisinė vertybė, kuri yra ginama baudžiamuoju įstatymu. Teisėjų tarybos nutarimas, priešingai nei tvirtina ieškovas, yra motyvuotas ir pagrįstas aplinkybėmis dėl ieškovo veiksmų, kuriuos Teisėjų taryba laikė nesuderinamais su teisėjų profesijai keliamais standartais ir Teisėjų etikos kodekso normomis.

28. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pritarimo atleisti (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ ir Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. rugsėjo 30 d. dekretas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo atleidimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74, 116 straipsniams ir konstituciniams valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principams.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu dėl Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Seimo aktų, susijusių su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų atleidimu, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pritarimo atleisti (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ ir Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. rugsėjo 30 d. dekretas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo atleidimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

30. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 21 d. atnaujino bylos nagrinėjimą bei pasiūlė šalims pateikti galutinę poziciją dėl byloje nagrinėjamo ginčo.

31. Atsakovė Teisėjų taryba 2022 m. balandžio 28 d. rašte nurodė, kad Teisėjų taryba viso proceso metu laikėsi nuoseklios ir aiškios pozicijos, kad ieškovas iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų dėl teisėjo vardo pažeminimo buvo atleistas pagrįstai ir teisėtai, atleidimo dėl teisėjo vardą žeminančio poelgio procedūra buvo atlikta vadovaujantis Konstitucija ir Teismų įstatymu, griežtai laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų, kas iš esmės buvo patvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutarime.

32. Atsakovas Seimas 2022 m. gegužės 10 d. rašte nurodė, kad nuosekliai laikosi pozicijos, išdėstytos atsiliepime į apeliacinį skundą ir kituose procesiniuose dokumentuose bei prašo apeliacinį skundą atmesti bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33. Atsakovas Respublikos Prezidentas 2022 m. gegužės 10 d. rašte nurodė, kad palaiko savo poziciją ir viso proceso metu išsakytus argumentus, kad ieškovas iš teisėjo pareigų atleistas laikantis Konstitucijos ir Teismų įstatyme numatytų pagrindų bei prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34. Ieškovas (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 17 d. pateiktoje nuomonėje dėl ginčo esmės po Konstitucinio Teismo nutarimo prašo iš esmės išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka tenkinti apeliacinį skundą. Nurodo, kad tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde dėstomi konkretūs nesutikimo su Teisėjų tarybos nutarimu argumentais akivaizdžiai patvirtina, kad buvo nepaisoma aukščiau išdėstytų privalomų konstitucinio pobūdžio imperatyvų – Teisėjų tarybos nariams buvo pateikta tik ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis ir tik selektyviai atrinkta, pateikta paskutinę minutę, balsavimo procedūra itin skubinama, joje dalyvavo asmenys, kurie turėjo nusišalinti nuo balsavimo. Išteisinamajame nuosprendyje teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys vykdant kriminalinę žvalgybą nelaikomi įrodymais, nes yra gauti neteisėtai. Būtent šie duomenys (tiksliau jų selektyviai atrinkta dalis) ir sudarė ieškovo atleidimo iš pareigų procedūros pradžią ir patį atleidimo pagrindą, todėl prašo stabdyti bylą iki įsiteisės pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos sustabdymo

36. Ieškovas (duomenys neskelbtini) prašo stabdyti Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2A-18-302/2022 iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

37. Ieškovas prašymą grindžia tuo, kad Šiaulių apygardos teismas 2022 m. vasario 28 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu, kuriame nustatyta, kad ieškovas ne tik negavo ir neperdavė jokių pinigų (kyšio) kitiems asmenims, bet ir nekontaktavo nė su vienu Kauno apygardos ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėju dėl kaltinamajame akte nurodytų klausimų nei dėl palankesnės Kauno apygardos teisme nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) baigties, nei dėl šios bylos paskyrimo Lietuvos apeliaciniame teisme, nei dėl palankesnės apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos baigties, t. y. teismas nenustatė jokių ieškovo atliktų nusikalstamo pobūdžio veiksmų. Minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme yra numatytas 2022 m. gegužės 19 d., todėl bylos sustabdymas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

38. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis).

39. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nurodė, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012 ir joje nurodyta praktika).

41. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą teisėjas gali būti atleistas iš pareigų, jeigu savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, nepriklausomai nuo to, ar teisėjo vardą žeminantis poelgis vėliau teismo yra įvertintas kaip nusikalstama veika ir ar atitinkamas apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutarimas). Taigi poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, jo nustatymas ir vertinimas nėra siejamas tik su nusikalstamos veikos padarymu. Ar tam tikras poelgis laikytinas poelgiu, kuriuo pažemintas teisėjo vardas, nusprendžiama įvertinus visas su poelgiu susijusias ir turinčias reikšmės aplinkybes, nepriklausomai nuo to, ar tas poelgis įvertinamas kaip nusikalstama veika ar ne.

42. Nagrinėjamu atveju byloje yra sprendžiamas ginčas dėl ieškovo atleidimo iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, t. y. dėl drausminės atsakomybės ieškovui taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo tarpu minėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje Šiaulių apygardos teismas 2022 m. vasario 28 d. priėmė ieškovui išteisinamąjį nuosprendį, dėl kurio yra paduotas apeliacinis skundas, yra sprendžiama dėl ieškovo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 dalį bei 228 straipsnio 2 dalį. Tai, kad ieškovas minėtu nuosprendžiu, kuris šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, yra išteisintas dėl minėtų veikų padarymo, niekaip nepaneigia ir neturi jokios įtakos sprendžiant dėl jo drausminės atsakomybės pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą taikymo, atitinkamai minėtu nuosprendžiu nustatyti faktai neturės prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje.

43. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti ieškovo prašymo dėl bylos sustabdymo nėra pagrindo.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

44. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra) 2019 m. liepos 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Generalinės prokuratūros 2019 m. liepos 24 d. raštas) informavo Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją, kad įtariamajam (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 19 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad jis tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus bei būdamas valstybės tarnautojas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kuris grindžiamas duomenimis, esančiais įtariamųjų, liudytojų apklausų, procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose bei rašytinėje ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

45. Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Generalinį prokurorą, prašydama leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuria grindžiamas Generalinės prokuratūros 2019 m. liepos 24 d. raštas. Generalinės prokuratūros prokuroro, kontroliuojančio aptariamą ikiteisminį tyrimą, Respublikos Prezidento atstovėms leido susipažinti su nurodyta ikiteisminio tyrimo medžiaga.

46. Respublikos Prezidentas, susipažinęs su Generalinės prokuratūros 2019 m. liepos 24 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, vadovaudamasis Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalimi, 115 straipsnio 5 punktu, Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 7, 8 dalimis, 2019 m. liepos 30 d. dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą“ kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydamas patarti dėl teikimo Seimui pritarti (duomenys neskelbtini) atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

47. Respublikos Prezidento kanceliarija 2019 m. liepos 31 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) Teisėjų tarybai pateikė iš Generalinės prokuratūros gautą informaciją (2019 m. liepos 24 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo (duomenys neskelbtini)) apie ieškovo veiksmus, kuriais galėjo būti pažemintas teisėjo vardas.

48. Teisėjų taryba 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), neviešame Teisėjų tarybos posėdyje susipažinusi bei įvertinusi Generalinės prokuratūros Teisėjų tarybai 2019 m. rugpjūčio 9 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, atsižvelgusi į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo (duomenys neskelbtini) Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje duotus paaiškinimus bei konstatavusi, kad pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai informacijos apie netinkamą Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo (duomenys neskelbtini) elgesį, nesuderinamą su teisėjo profesijai keliamais reikalavimais, nutarė patarti Respublikos Prezidentui teikti Seimui pritarti (duomenys neskelbtini) atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

49. Respublikos Prezidentas 2019 m. rugsėjo 3 d. dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui pritarti (duomenys neskelbtini) atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ kreipėsi į Seimą pritarimo ieškovo atleidimui iš teisėjo pareigų.

50. Seimas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Konstitucijos 112 straipsnio 3 dalimi, 115 straipsnio 5 punktu, nutarė pritarti ieškovo atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

51. Respublikos Prezidentas 2019 m. rugsėjo 30 d. dekretu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 5 punktu, Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 4 ir 7 dalimis, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, Seimo pritarimu, atleido (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

52. Ieškovas, nesutikdamas su jo atleidimu iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atleidimą pripažinti neteisėtu.

53. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismu sprendimu, ieškovas pareiškė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad ieškovas negalėjo būti atleistas iš Lietuvos apeliacinio teisėjo pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu; kad nėra nustatyta atleidimo iš pareigų pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą procedūra, todėl teismas negali įvertinti faktinių aplinkybių ir patikrinti atleidimo iš pareigų teisėtumo; kad ieškovui buvo apribota galimybė susipažinti su jo atleidimo teisiniame procese dalyvaujančioms valstybės institucijoms – Respublikos Prezidentui, Seimui ir Teisėjų tarybai, pateikta informacija, kuria remiantis buvo nuspręsta atleisti jį iš pareigų, ir teikti paaiškinimus dėl teisėjo vardą žeminančio poelgio nebuvimo; kad Teisėjų tarybos sudėtis neviešame posėdyje neužtikrino subjektyviojo nešališkumo aspekto vykdant ieškovo atleidimo iš pareigų teisinį procesą. Neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau bus pasisakoma dėl minėtų skundo argumentų (ne)pagrįstumo.

Dėl atleidimo iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų procedūros (ne) teisėtumo

54. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis, kaip Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, paaiškėjus, kad padarytas šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, sulaužyta teisėjo priesaika, arba paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas, gali būti pašalinamas iš pareigų tik Konstitucijos 116 straipsnyje ir Teismų įstatymo 91 straipsnyje nustatyta tvarka, atitinkamai Respublikos Prezidentas nagrinėjamu atveju neturėjo diskrecijos teisės inicijuoti ir taikyti Konstitucijos 112 straipsnio 3 ir 5 dalyse (Teismų įstatymo 90 straipsnio 4 ir 7 dalyse) nustatytos teisėjo atleidimo procedūros. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

55. Pagal Konstitucijos 112 straipsnio 3 dalį Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką skiria Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija.

56. Nors Konstitucijoje, jos 112 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (liet. pažodžiui, tiesiogiai) reglamentuotas tik apeliacinio teismo teisėjų ir šio teismo pirmininko skyrimas, t. y. nėra tiesiogiai nurodyta šių teisėjų atleidimo tvarka, tačiau Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Apeliacinio teismo teisėjai ir šio teismo pirmininkas turi būti atleidžiami tokia pat tvarka, kaip ir skiriami, t. y. įgaliojimus juos atleisti, jeigu tam pritaria Seimas, turi Respublikos Prezidentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas). Atitinkamai Teismų įstatymo 90 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad apeliacinio teismo teisėją Seimo pritarimu iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.

57. Pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų, kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą. Analogiškas teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindas yra įtvirtintas ir Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pažymėtina, kad nei Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte, nei Teismo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte nėra įtvirtinta išimčių šio atleidimo iš pareigų pagrindo taikymui pagal tai, kurios grandies teisme teisėjas eina pareigas. Darytina išvada, kad Konstitucijos 115 straipsnyje, įskaitant ir šio straipsnio 5 punkte, įtvirtinti teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindai taikytini visų Lietuvos Respublikos grandžių teismų teisėjams, įskaitant ir Apeliacinio teismo teisėjus.

58. Pagal Konstitucijos 116 straipsnį, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Analogiškas Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisėjo pašalinimo iš pareigų pagrindas yra nustatytas Teismų įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje.

59. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu, išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje byloje pateiktą kreipimąsi dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pritarimo atleisti (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ ir Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. rugsėjo 30 d. dekreto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo atleidimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad minėti individualūs teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai. Be kita ko, Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte ir jos 74, 116 straipsniuose yra įtvirtinti atskiri, t. y. savarankiški, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo pirmininkų ir teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindai, kuriems esant atitinkamus įgaliojimus turinčios institucijos gali inicijuoti šių teisėjų atleidimo (pašalinimo) iš pareigų skirtas procedūras: pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą Aukščiausiojo ar Apeliacinio teismo teisėjui, savo poelgiu pažeminusiam teisėjo vardą, taikyti griežčiausią drausminės atsakomybės priemonę – atleidimą iš pareigų, o pagal Konstitucijos 74, 116 straipsnius apkaltos proceso tvarka Aukščiausiojo Teismo ar Apeliacinio teismo teisėjui, šiurkščiai pažeidusiam Konstituciją arba sulaužiusiam priesaiką arba paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas, taikyti konstitucinę atsakomybę, kurią pritaikius jis gali būti pašalintas iš pareigų. Šiame kontekste Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad Respublikos Prezidentas, kuris pagal Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktą turi įgaliojimus formuoti teisminę valdžią, pagal Konstituciją neturi įgaliojimų apkaltos procese, inter alia negali inicijuoti apkaltos proceso, nes apkaltos iniciatyva gali kilti tik iš Seimo narių. Todėl aiškinant Konstituciją taip, esą už veiksmus, kurie gali būti vertinami kaip teisėjo vardą žeminantis poelgis, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisėjai, Apeliacinio teismo pirmininkas ir teisėjai gali būti pašalinti iš pareigų tik apkaltos proceso tvarka, minėti Respublikos Prezidento konstituciniai įgaliojimai formuoti teisminę valdžią būtų apriboti, t. y. jo konstitucinė kompetencija būtų pakeista taip, kad kai kuriais atvejais jo įgaliojimai dalyvauti formuojant Aukščiausiojo Teismo ar Apeliacinio teismo sudėtį būtų nepagrįstai suvaržyti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimas).

60. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Konstitucijos 116 straipsnyje nustatyto konstitucinės atsakomybės taikymo galimybė niekaip nepaneigia Respublikos Prezidento teisės, gavus informacijos apie galimą Apeliacinio teismo teisėjo poelgį, kuriuo galimai pažemintas teisėjo vardas, inicijuoti drausminės atsakomybės – atleidimo iš pareigų – taikymo procedūrą. Konkrečios Apeliacinio teismo teisėjo atleidimo arba pašalinimo iš teisėjo pareigų procedūros taikymas pagal Konstituciją yra įgaliojimus ją inicijuoti turinčio subjekto diskrecijos įgyvendinimo rezultatas.

61. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą bei Konstitucinio Teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad Respublikos Prezidentas, priešingai, nei teigia ieškovas, gavęs informaciją apie Apeliacinio teismo teisėjo poelgį, kuriuo galimai pažemintas teisėjo vardas, turi įgaliojimus ir diskrecijos teisę inicijuoti ir taikyti Konstitucijos 112 straipsnio 3 ir 5 dalyse teisėjo atleidimo procedūras Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu, o apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti.

62. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Teismų įstatymo 90 straipsnyje nėra nustatyta atleidimo iš pareigų pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą procedūra, todėl teismas negali įvertinti faktinių aplinkybių ir patikrinti atleidimo iš pareigų teisėtumo, tačiau pirmosios instancijos teismas nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl šio Teismų įstatymo straipsnio tiek, kiek jame nėra nustatytų teisėjo atleidimo iš pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto (Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkto) pagrindu tvarkos ir procedūrų, atitinkančių konstitucinius tinkamo teisinio proceso reikalavimus, atitikties Konstitucijai.

63. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas kitą civilinę bylą dėl atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų tuo pačiu pagrindu (pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą (Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktą) teisėtumo, kreipėsi į Konstitucinį Teismą identišku klausimu, tačiau Konstitucinis Teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti šį prašymą, kadangi prašyme ištirti Teismų įstatymo 90 straipsnio, tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitiktį Konstitucijai, nėra tyrimo dalyko, todėl prašymas nežinybingas Konstituciniam Teismui.

64. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalį, pagal kurią dėl teisėjų atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija, yra konstatavęs, kad ši teisėjų institucija negali veikti taip, kad būtų nesilaikoma tinkamo teisinio proceso reikalavimų, taip pat kad šios teisėjų institucijos patarimas Respublikos Prezidentui teikti Seimui atleisti iš pareigų Aukščiausiojo Teismo teisėją turi būti duodamas griežtai laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų (2006 m. gegužės 9 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad minėtos teisėjų institucijos patarimai Respublikos Prezidentui turi būti racionaliai argumentuoti, motyvai, dėl kurių patariama tam tikrą asmenį atleisti iš teisėjo pareigų (o jeigu yra atleidžiamas iš pareigų Aukščiausiojo Teismo teisėjas – patariama teikti jo kandidatūrą Seimui), turi būti aiškiai išdėstyti (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).

65. Konstitucinis Teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendime nurodė, kad Teismų įstatymo 90 straipsnis (su 2013 m. spalio 8 d. pakeitimu) neužkerta kelio Teisėjų tarybai nagrinėjant klausimą dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iš pareigų pagal Konstituciją paisyti visų iš jos kylančių tinkamo teisinio proceso reikalavimų ir priimti aiškius, racionaliai argumentuotus sprendimus. Taip pat Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tai, ar atleidžiant Aukščiausiojo Teismo teisėją (atitinkamai ir Apeliacinio teismo teisėją) iš pareigų buvo laikomasi tinkamo teisinio proceso reikalavimų, yra fakto klausimas, o faktinių aplinkybių ir duomenų, kurie yra individualių poįstatyminių teisės aktų pagrindas, tyrimas, duomenų pagrįstumo, pakankamumo vertinimas pirmiausia priklauso atitinkamas bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai (2007 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai, 2019 m. sausio 23 d. sprendimas).

66. Atsižvelgiant į tai, minėti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti, bei konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių kontekste pagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl nurodyto prašymo ištirti, ar Teismų įstatymo 90 straipsnis tiek, kiek jame nėra nustatytų teisėjo atleidimo iš pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto (Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkto) pagrindu tvarkos ir procedūrų, atitinkančių konstitucinius tinkamo teisinio proceso reikalavimus, atitinka Konstituciją bei remdamasis konstitucinės doktrinos nuostatomis vertino, ar nebuvo pažeista ieškovo teisė į tinkamą teisinį procesą.

Dėl ieškovo teisės susipažinti su informacija

67. Apeliantas nurodo, kad jam buvo nepagrįstai apribota teisė susipažinti su jo atleidimo teisminiame procese dalyvaujančioms (atitinkamus sprendimus priimančioms) valstybės institucijoms – Respublikos Prezidentui, Seimui ir Teisėjų tarybai – pateikta informacija, kuria remiantis buvo nuspręsta atleisti jį iš pareigų, bei atitinkamai teikti paaiškinimus dėl teisėjo vardą žeminančio poelgio nebuvimo.

68. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovui nebuvo pateikta susipažinti visa ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, kuri buvo pateikta ir su kuria susipažino Teisėjų taryba, sprendžianti dėl ieškovo atleidimo iš Apeliacinio teismo teisėjo pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, ir ieškovas patvirtino bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pirmosios instancijos teisme, kad ieškovui buvo leista susipažinti tik su 2018 m. spalio 25 d. pokalbio stenograma (2020 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio civilinėje byloje e2-994-910/2020 garso įrašas: 52 min. 33 sek. – 53 min. 01 sek.).

69. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 177 straipsnio dalį, ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Taigi ieškovo galimybė susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos dalimi, kuri buvo pateikta Teisėjų tarybai, buvo apribota įstatyme įtvirtintu pagrindu ir Teisėjų taryba be prokuroro leidimo negalėjo suteikti ieškovui galimybės su minėta medžiaga susipažinti.

70. Iš byloje esančio Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 28 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui matyti, kad ieškovas buvo informuotas apie Teisėjų tarybos posėdžio, kuriame bus tęsiamas Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekreto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą“, kuriuo Respublikos Prezidentas prašo Teisėjų tarybos patarimo dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui pritarti ieškovo atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, svarstymas, vietą ir laiką; ieškovui buvo nurodyta, kokie konkretūs ieškovo poelgiai, kuriais ieškovas galimai pažemino teisėjo vardą, bus vertinami ir kokiu aspektu, t. y. Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų teisėjų elgesio principų aspektu. Taigi iš pranešimo turinio matyti, kad ieškovui buvo aiškiai nurodyta, dėl kokių konkrečių jo poelgių suderinamumo su Teisėjų etikos kodekse įtvirtintais teisėjo elgesio principais Teisėjų tarybos posėdyje bus sprendžiama, nurodytas jo poelgio apytikris laikas, įvardinti konkretūs asmenys, susitikimo vieta, taip pat klausimai, kuriais su įvardytu asmeniu bendrauta, t. y. pokalbių turinys.

71. Įvertinusi pranešime nurodytą informaciją, taip pat tai, kad ieškovui buvo leista susipažinti su 2018 m. spalio 25 d. jo pokalbio stenograma, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas, turėdamas tokio išsamumo informaciją, kokie konkretūs jo poelgiai bus svarstomi kaip galimai pažeminę teisėjo vardą, galėjo duoti Teisėjų tarybos posėdyje paaiškinimus dėl nurodytų aplinkybių bei atitinkamai paneigti, kad nurodytas poelgis gali būti pripažintas pažeminusiu teisėjo vardą.

72. Iš byloje esančio Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 30 d. posėdžio protokolo matyti, kad ieškovui posėdžio metu buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl vertinamo jo poelgio, galimai pažeminusio teisėjo vardą. Tačiau iš byloje esančio minėto Teisėjų tarybos posėdžio garso įrašo nustatyta, kad ieškovas atsisakė duoti paaiškinimus dėl svarstomo jo atleidimo iš pareigų faktinio pagrindo, jokių paaiškinimų neteikė, atsisakymą grįsdamas iš esmės tuo, kad jam nėra suteikta visa informacija.

73. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartimi pagal atsakovės Teisėjų tarybos 2020 m. liepos 22 d. prašymą išreikalavo iš Generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos dalį, kuri buvo pateikta Teisėjų tarybai sprendžiant klausimą dėl patarimo Respublikos Prezidentui teikti Seimui pritarti ieškovo atleidimui iš Apeliacinio teismo teisėjo pareigų. Generalinė prokuratūra 2020 m. liepos 30 d. pateikė teismui reikalautą medžiagą. Pirmosios instancijos teismas apie minėtos ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikimą 2020 m. liepos 30 d. raštu informavo bylos šalis. Iš 2020 m. rugpjūčio 4 d. ieškovo atstovo prašymo dėl bylos atidėjimo matyti, kad ieškovas kartu su atstovu 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo atvykę į Vilniaus apygardos teismą ir susipažino su į bylą pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Iš pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 13 d. posėdžio garso įrašo nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat atsisakė teikti paaiškinimus apie Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 28 d. pranešime nurodytus pokalbius, jų turinį (2020 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-994-910/2020 garso įrašas: 27 min. 00 sek. – 34 min. 50 sek.).

74. Nustatytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo teisės susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos dalimi, kuri buvo pateikta Teisėjų tarybai, 2019 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje sprendusiai dėl patarimo Respublikos Prezidentui kreiptis į Seimą dėl pritarimo atleisti ieškovą iš Apeliacinio teismo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, buvo apribota teisėtai, toks ribojimas įtvirtintas BPK 177 straipsnio 1 dalyje, ribojimu siekta teisėto tikslo – nepakenkti vykdomam ikiteisminiam tikslui, ribojimas buvo būtinas ir proporcingas – ieškovui buvo atskleistos konkrečios faktinės aplinkybės dėl jo poelgių.

75. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė Teisėjų taryba neišsiaiškino tyrimą atliekančio pareigūno bei nepagrindė, kaip ikiteisminio tyrimo duomenų neatskleidimas gali paveikti ikiteisminio turimo rezultatą, kadangi, kaip minėta, pagal BPK 177 straipsnio 1 dalį, teisė paskelbti ikiteisminio tyrimo medžiagą bei kokia apimtimi yra išimtinai suteikiama tik prokurorui ir tik prokuroras turi teisę spręsti dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei kokia jos apimtimi.

76. Aplinkybė, kad ieškovas, susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos dalimi, kuri buvo pateikta Teisėjų tarybai, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat atsisakė teikti paaiškinimus dėl savo poelgių, kuriais buvo pažemintas teisėjo vardas, sudaro pagrindą manyti, kad ieškovas tik deklaratyviai teigia, kad buvo pažeista teisė į gynybą.

77. Pažymėtina, kad iš 2018 m. spalio 25 d. pokalbio stenogramos, su kuria ieškovui buvo leista susipažinti, turinio aiškiai matyti, kokie ieškovo konkretūs poelgiai buvo vertinami kaip galimai pažeminę teisėjo vardą. Stenogramoje fiksuotas ieškovo ir kaltinamojo baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 25 d. susitikimas kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kurio metu pokalbio dalyviai aptarinėjo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu 2018 m. spalio 22 d. paskelbtą Kauno apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje, tarėsi dėl galimybės bylą su apeliaciniu skundu paskirti palankiam teisėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, Teisėjų taryba, turėdama tokius duomenis, su kuriais ieškovas buvo supažindintas, turėjo pakankamą pagrindą nurodytus ieškovo veiksmus vertinti kaip nesuderinamus su teisėjo etikai keliamais reikalavimais ir priimti ginčijamą 2020 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą – patarti Respublikos Prezidentui dėl teikimo Seimui pritarti ieškovo atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų.

Dėl Teisėjų tarybos narės nenusišalinimo

78. Ieškovas taip pat teigia, kad Teisėjų tarybai priimant nutarimą dėl patarimo Respublikos Prezidentui kreiptis į Seimą dėl pritarimo atleisti jį iš Apeliacinio teismo pareigų nebuvo užtikrintas subjektyvusis nešališkumas, kadangi posėdyje dalyvavo ir balsavo Teisėjų tarybos narė Vilniaus apygardos teismo pirmininkė (duomenys neskelbtini), kuri sankcionavo kriminalinės žvalgybos veiksmus.

79. Pagal Teisėjų tarybos darbo reglamento 25 punktą Teisėjų tarybos narys turi nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas nuo klausimo Tarybos posėdyje svarstymo, jei yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl šio Tarybos nario nešališkumo. Reglamento 26 punkte nustatyta, kad pareikšti nušalinimą turi teisę bet kuris Tarybos narys ar asmuo, su kurio teisine padėtimi, teisėmis ar pareigomis susijęs klausimas turi būti svarstomas Tarybos posėdyje, arba šio asmens įgaliotas atstovas. Pareiškimas nušalinti Tarybos narį nuo klausimo svarstymo turi būti motyvuotas, jis pateikiamas Tarybai.

80. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininkė L. B. sankcionavo kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš ieškovą. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininkė (duomenys neskelbtini) yra Teisėjų tarybos narė ir dalyvavo bei balsavo 2019 m. rugpjūčio 30 d. Teisėjų tarybos posėdyje sprendžiant dėl patarimo Respublikos Prezidentui kreiptis į Seimą dėl pritarimo atleisti ieškovą iš Apeliacinio teismo pareigų.

81. Iš 2019 m. rugpjūčio 30 d. Teisėjų tarybos posėdžio protokolo nustatyta, kad posėdyje dalyvavo 18 Tarybos narių; posėdyje dėl patarimo Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui pritarti dėl ieškovo atleidimo iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų „už“ balsavo 17, „prieš“ – 1 Tarybos narys.

82. Pagal Teisėjų tarybos darbo reglamento 50 punktą tarybos nutarimas yra priimtas, jeigu jam pritaria daugiau kaip pusė visų Tarybos narių.

83. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei Teisėjų tarybos darbo reglamento nuostatas, darytina išvada, kad net ir pripažinus, kad Teisėjų tarybos narė Vilniaus apygardos teismo pirmininkė L. B. turėjo nusišalinti ar būti nušalinta nuo ieškovo klausimo nagrinėjimo, Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas dėl patarimo Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui pritarti dėl ieškovo atleidimo iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų nebūtų kitoks, kadangi absoliuti 2019 m. rugpjūčio 30 d. Teisėjų tarybos posėdyje dalyvavusių tarybos narių dauguma balsavo už nutarimo priėmimą. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo abejoti Teisėjų tarybos balsavimo rezultatais nurodytu darbotvarkės klausimu.

Dėl įgaliojimų sustabdymo ir atleidimo pagrindo nesutapimo

84. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovo įgaliojimai Respublikos Prezidento 2019 m. vasario 19 d. dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyti Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalies pagrindu (Teismų įstatymo 47 straipsnio 1 dalis), tačiau į Teisėjų tarybą patarimo kreiptasi kitu teisiniu pagrindu – Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu (Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalis), nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė.

85. CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Dėl apskųsto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo sprendžiama vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas.

86. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybė dėl įgaliojimų sustabdymo ir kreipimosi į Teisėjų tarybą teisinio pagrindo ieškovui neabejotinai buvo žinoma bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tačiau ieškovas ja nesirėmė, vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti su šia aplinkybe susiję argumentai nenagrinėjami ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Be to, nėra pagrindo nepritarti atsakovo Respublikos Prezidento išsakytam argumentui, kad būtent dėl tos priežasties, jog ieškovo įgaliojimai jau buvo sustabdyti, Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekreto Nr. (duomenys neskelbtini) preambulėje daroma nuoroda į 2019 m. vasario 19 d. dekretą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo šis klausimas ir buvo išspręstas. Respublikos Prezidentas teisingai nurodo, kad 2019 m. liepos 30 d. dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai stabdyti teisėjo įgaliojimus, nepriklausomai nuo to, koks stabdymo pagrindas, būtų buvęs perteklinis veiksmas, nesukeliantis naujų teisinių pasekmių.

Dėl bylos procesinės baigties

87. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados yra teisėtos bei pagrįstos, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigia, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

88. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

89. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, ieškovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Duomenų, patvirtinančių atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, byloje nėra, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.