Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-04 · Civilinė byla Nr. 2S-419-567/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-04
Bylos Nr.
2S-419-567/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
Pareiškėjas
V. M., V. A.
Suinteresuotas asmuo
notarė Rita

Įžanginė dalis

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2291-781/2009 pagal pareiškėjų V. M. ir V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo notarė Rita Slapšienė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai V. M. ir V. A. 2009-09-28 pateikė pareiškimą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl paveldėjimo liudijimo gavimo, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame 17,90 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Lyduokių k.v., (duomenys neskelbtini) k., Ukmergės raj., yra gyvenamojo namo pamatai, laiptai, tvarto ir svirno pamatai (LR CPK 444 str., 445 str.).

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2009-10-26 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų V. M. ir V. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui notarei R. Slapšienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs pareiškėjams teisinių pasekmių, todėl klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Teismas nustatė, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, dėl kurio prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio (1999-05-04 VAVA sprendimas Nr. 81-16215, VĮ Registrų centro pažyma). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi 2009-09-28. Teismas nustatė, kad iki 2008-07-30 galiojusio Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 6 p., kuris galiojo iki 2007-01-30, buvo numatyta, kad žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius namus (vietoj buvusių), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus, tačiau šis poįstatyminis aktas, numatęs galimybę atstatyti (statyti naujus vietoje buvusių) buvusią sodybą esančioje sodybvietėje žemės ūkio paskirties žemėje, Vyriausybės 2008-06-25 nutarimu Nr. 616 buvo pripažintas netekusiu galios. Teismas pažymėjo, jog galiojantys teisės aktai nenumato galimybės asmeniui projektuoti ir atstatyti statinius vietoj buvusių statinių žemės ūkio paskirties žemėje, todėl pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jiems jų nurodomų pasekmių, netgi nustačius jų prašomą juridinį faktą. Teismas nustatė, kad pareiškėjai iki kreipimosi į teismą kreipėsi į viešojo administravimo subjektą, t.y. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyrių bei prašė įteisinti minėtų statinių pamatus. Teismas konstatavo, jog viešojo administravimo subjektas atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, motyvuodamas, kad, atsižvelgiant į faktinę objekto būklę, tai yra pamatų fragmentai, kadastriniai matavimai neatliekami. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai šio vertinimo neginčijo nustatyta tvarka, bet kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nors toks viešojo administravimo subjekto atsisakymas neturi užkirsti kelio pareiškėjams ginti savo teises Administracinių bylų teisenos tvarka ir sąlygomis (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 444 str. 1 d., 445 str.).

Pareiškėja V. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-10-26 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjų V. M. ir V. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui notarei R. Slapšienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Atskirojo skundo argumentai:

1) Pareiškėjai kreipėsi su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, o ne juridinį faktą dėl naujo gyvenamojo namo statybos (vietoje buvusiųjų). Šiuo atveju egzistuoja aplinkybės juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, todėl pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl paveldėjimo liudijimo gavimo.

2) Gyvenamojo namo pamatai, laiptai, tvarto ir svirno pamatai yra žemės sklype, kuris yra priskirtas kraštovaizdžio draustiniui. LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. pareiškėjams numato galimybę atstatyti pastatus (statyti naujus vietoje buvusiųjų) draustinio žemėje. Ši teisės norma galioja nuo 2001-12-04 ir nėra panaikinta. Vyriausybės 1995-12-22 nutarimo Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ panaikinimas neatima pareiškėjų teisės kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo šioje byloje.

3) Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, kad tokią praktiką formuoja ir Vilniaus apygardos teismas (2009-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-373-520/2009) yra nepagrįsta, prieštaraujanti CPK 4 str.

Atskirasis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliantės V. M. atskirojo skundo ribose (CPK 320 str., 338 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir nereiškia, kad pagal kiekvieną pareiškimą turi būti iškelta civilinė byla. Teisė kreiptis į teismą ypatingos teisenos tvarka gali būti realizuojama, esant įstatymų leidėjo apibrėžtoms sąlygoms. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Tai, kad teismas bylą turi išnagrinėti ypatingos teisenos tvarka, nereiškia, kad pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo gali būti priimtas, teismui nustačius, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių (LR CPK 443 str. 7 d., 444 str. 1 d., 445 str.).

Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką šios kategorijos bylose teismai, nustatę, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių pasekmių, turi atsisakyti priimti pareikimą, kaip nenagrinėtiną teisme.

Pareiškime pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl paveldėjimo liudijimo gavimo, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame 17,90 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Lyduokių k.v., (duomenys neskelbtini) k., Ukmergės raj., yra gyvenamojo namo pamatai, laiptai, tvarto ir svirno pamatai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą;

3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Pareiškėja nuo 2006-09-26 yra ½ dalies 17,90 ha žemės sklypo (b.l. 24-25), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Lyduokių k.v., (duomenys neskelbtini)k., Ukmergės raj., savininkė, įgijusi nuosavybės teises pagal 2006-09-25 paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. RS-14769. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto objektams, registruotiems viešame registre, yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o pareiškėjos įvardinti gyvenamojo namo pamatai, laiptai, tvarto ir svirno pamatai nėra registruoti viešame registre kaip nekilnojamojo turto objektai (b.l. 18), todėl pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs teisinių pasekmių paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui. Šiuo atveju pareiškimas nenagrinėtinas teisme ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė šį pareiškimą priimti CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Tai, kad prašomo nustatyti juridinio fakto pagrindu pareiškėja ketina kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nesukuria pareiškėjai asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos, nes pareiškėjos įvardintas turtas nėra įregistruotas viešame registre.

Aplinkybė, kad pareiškėjos įvardinti gyvenamojo namo pamatai, laiptai, tvarto ir svirno pamatai yra žemės sklype, kuris yra priskirtas kraštovaizdžio draustiniui, neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nes pareiškime suformuluotas tikslas dėl juridinio fakto nustatymo yra paveldėjimo liudijimo gavimas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties nuoroda į Vilniaus apygardos teismo 2009-06-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-373-520/2009 neprieštarauja CPK 4 str., nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinius sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomas aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino CPK 137 str. 2 d. 1 p., 444 str. 1 d., 445 str. nuostatas. Apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 5 str., 7 str., 8 str., 313 str., 320 str., 328 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, apeliantė V. M. turi pareigą atlyginti 9,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 41) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos V. M. valstybės naudai 9,75 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Romualda JanovičienėAlgirdas Auruškevičius