Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-06-19 · Civilinė byla Nr. 2A-373-520/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-19
Bylos Nr.
2A-373-520/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis
Pareiškėjas
J. G.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Vilniaus rajono savivaldybei
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-373-520/2009Procesinio sprendimo kategorijos 128.2., 121.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis,sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,dalyvaujant pareiškėjai ir pareiškėjo J. G. (J. G.) atstovei pagal įstatymą J. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjų J. G. ir J. G. (J. G.), kurį pagal įstatymą atstovauja J. G., pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus rajono savivaldybei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai J. G. ir J. G., kurį pagal įstatymą atstovauja J. G., 2008-09-25 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo gyvenamasis namas, daržinė, tvartas, rūsys, pirtis ir yra išlikę šių pastatų pamatų atskiri fragmentai. Nurodė, kad po motinos V. G. mirties jie paveldėjo 3,25 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Jų motinai šis žemės sklypas buvo paskirtas 2003-05-14 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Kadangi pareiškėjų motinos turėtos žemės vietoje buvo įsikūrusi sodų bendrija, atitinkamas žemės sklypas jai buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) Šiame pareiškėjų paveldėtame sklype, kurį iki 1944 m. nuosavybės teise valdė J. T., Vincento (J. T.), pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo Mickūnų valsčiaus Borki dvaro parceliacijos byloje esančio J. D. (T.) turėto turto sąrašą, buvo gyvenamasis namas, daržinė, tvartas, rūsys ir pirtis, kurie 1941-1942 m. buvo sunaikinti, tačiau yra išlikę statinių pamatų fragmentai. Juridinio fakto nustatymas yra reikalingas projektuojant gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškimą tenkino, t. y. nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo gyvenamasis namas, daržinė, tvartas, rūsys ir pirtis ir yra išlikę jų pamatų atskiri fragmentai; juridinis faktas nustatytas gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybos projektavimo tikslu. Teismas nustatė, kad po pareiškėjų motinos V. G. mirties pareiškėjai pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėjo 3,25 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs byloje surinkus rašytinius įrodymus, liudytojo V. T. (T.) parodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo gyvenamasis namas, daržinė, tvartas, rūsys ir pirtis ir yra išlikę jų pamatų atskiri fragmentai.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau VAVA) apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir pareiškimą atmesti. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą. Teismas nepagrįstai vadovavosi antstolės J. Bareikienės 2008-06-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nes jame užfiksuoti faktai, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype matyti įkasti akmenys, nepatvirtina, jog šiame sklype buvo sodyba ir yra išlikę jos pamatai. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2008-07-30 pažymos Nr. R4-2654 ir dokumentų, taip pat 1940 m. karinio žemėlapio dalies kopijos, matyti, kad J. T. (duomenys neskelbtini), turėjo 4,15 dešimtines žemės, todėl iš teismui pateiktų dokumentų nėra aišku, ar J. T. (T.) sodyba buvo pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolės faktinių aplinkybių protokole yra užfiksuota, jog pareiškėjams priklausančiame žemės sklype matyti sutrupėjusio betono likučiai, įkasti akmenys, tačiau apie kitus statinius jokių duomenų nėra užfiksuota.

Atsiliepimas

Pareiškėjai J. G. ir J. G., kurį pagal įstatymą atstovauja J. G., atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; išreikalauti iš Vilniaus rajono aplinkos apsaugos agentūros administracinę bylą Nr.VR-8.1-157. Nurodo, kad teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei tinkamai įvertino visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, atsižvelgė į aplinkybių visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra reikšmingas įrodymas, nes jis turi būti vertinamas kartu su pateiktomis nuotraukomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad yra administracinė byla, kurioje nustatyta, kad šiame sklype esantys pamatai galėjo būti niokojami kitų asmenų, dėl ko galėjo išlikti mažiau pamatų liekanų. Apeliantas nepagrįstai sumenkina byloje esančius įrodymus, nes tai, kad statiniai buvo pareiškėjams priklausančiame sklype, įrodo Aplinkos apsaugos ministerijos Kadastrų ir geodezijos departamento Fondų skyriaus 1940 m. ir 1950 m. žemėlapiai, sklypo Nr.545-2 plano kopija, liudytojo parodymai. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų teismo nustatytas aplinkybes, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, byla nutrauktina (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo iš esmės pareiškėjų J. G. ir J. G. (G.), atstovaujamo pagal įstatymą J. G., reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo gyvenamasis namas, daržinė, tvartas, rūsys, pirtis ir yra išlikę šių pastatų pamatų atskiri fragmentai, nes nebuvo jokio teisinio pagrindo nagrinėti šį pareiškėjų reikalavimą, byla turėjo būti nutraukta. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas pareiškėjų reikalavimas, panaikintinas ir byla nutrauktina.

Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą reglamentuoja CPK 444-448 str. Pagal CPK 444 str. 1 d. teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Jeigu pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), tai teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia pagal CPK 293 str. 1 p. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-97/2009). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs pareiškėjams teisinių pasekmių, todėl klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjams J. G. ir J. G. (G.) nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 3,25 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 6 -7). Pareiškėjai pareiškė reikalavimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šiame žemės sklype buvo gyvenamasis namas, daržinė, tvartas, rūsys, pirtis ir yra išlikę šių pastatų pamatų atskiri fragmentai, nurodė, kad juridinio fakto nustatymas yra reikalingas projektuojant gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybą. Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nebuvo išsamiai nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjų pareiškimą, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo gyvenamasis namas, daržinė, tvartas, rūsys, pirtis ir yra išlikę šių pastatų pamatų atskiri fragmentai, nurodė, kad juridinis faktas nustatytas gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybos projektavimo tikslu, tačiau nenurodė, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę, t. y. nenurodė koks teisės aktas (aktai) numato, kad pareiškėjai galės vykdyti gyvenamojo namo ir ūkio pastatų statybos projektavimo darbus, nustačius, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini),buvo gyvenamasis namas, daržinė, tvartas, rūsys, pirtis ir yra išlikę šių pastatų pamatų atskiri fragmentai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2009-04-08 nutartimi įpareigojo pareiškėją ir J. G. (G.) įstatyminę atstovę J. G. nurodyti, kokiam konkrečiam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo gyvenamasis namas, daržinė, tvartas, rūsys, pirtis ir yra išlikę šių pastatų pamatų atskiri fragmentai, nurodyti teisės aktą (aktus), kuriuo remiantis teigiama, kad pareiškėjai galės projektuoti gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype buvo gyvenamasis namas, daržinė, tvartas, rūsys, pirtis ir yra išlikę šių pastatų pamatų atskiri fragmentai. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas pareiškimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl to, kad numato atstatyti minėtame žemės ūkio paskirties žemės sklype buvusius nugriautus statinius, visų pirma, gyvenamąjį namą, projektuoti gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus bei suformuoti sklypą. Taip pat šiame pareiškime pareiškėjai nurodė, kad jie žemės ūkio veikla užsiimti neplanuoja, nėra užsiregistravę kaip ūkininkai, todėl negali pasinaudoti Žemės įstatymo 25 str. 3 d. numatyta teise statyti ūkininko sodybą ir žemės ūkio veiklai reikalingus pastatus, tačiau vadovaujantis aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto STR 1.01.08:2002, „Statinio statybos rūšys“ 8.5 p., reglamentuojančiu naujo statinio statybą, ir Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 5 p., numatančiu žemės sklypo atidalijimą iš žemės ūkio paskirties žemės, jie galės projektuoti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus bei suformuoti sklypą.

Aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto STR 1.01.08:2002, „Statinio statybos rūšys“ 8.5 p. nustatyta, kad naujo statinio statyba – statybos rūšis, kai yra tikslas statybos sklype, kuriame yra ar nėra statinių, taip pat ir atstatyti buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 5 p. nustato, kad detalusis planas yra rengiamas, kai žemės sklypai atidalijami, padalijami (išskyrus, kai pagal įstatymus privačios žemės sklypus dalyti dalimis neleidžiama) ar sujungiami. Tačiau nei aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8.5 p., nei Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 5 p. nenumato, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype galima atstatyti buvusį gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, juos projektuoti.

Pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, dėl kurio prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio (b. l. 6). Žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus: tikslinamos esamų ūkių žemėvaldų ribos, formuojamos naujos ūkių žemėvaldos, statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga, įrengiami tvenkiniai, sodinamas miškas, žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos (Žemės įstatymo 25 str. 3 d.). Pažymėtina, kad pareiškėjai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslu suprojektuoti gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kreipėsi 2008-09-25. Iki 2008-07-30 galiojusio Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 6 p., kuris galiojo iki 2007-01-30, buvo numatyta, kad žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius namus (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus, tačiau šis poįstatyminis teisės aktas, numatęs galimybę atstatyti (statyti naujus vietoje buvusiųjų) buvusią sodybą esančioje sodybvietėje žemės ūkio paskirties žemėje, Vyriausybės 2008-06-25 nutarimu Nr.616 buvo pripažintas netekusiu galios. Galiojantys teisės aktai nenumato galimybės asmeniui projektuoti ir atstatyti statinius vietoj buvusiųjų statinių žemės ūkio paskirties žemėje, todėl pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jiems jų nurodomų teisinių pasekmių. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, byla nutrauktina CPK 293 str. 1 p. pagrindu.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Rasa GudžiūnienėHenrichas Jaglinskis