Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka byloje pagal ieškovės (apeliantė) Balsevičiaus medžio drožinių dirbtuvės apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Balsevičiaus medžio drožinių dirbtuvės ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl teisės pripažinimo ir įpareigojimo nustatymo, trečiasis asmuo VĮ „Klaipėdos regiono keliai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė teismo prašė: 1. Pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į nebaigtą statyti statinį – kavinę-motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį prie kelio (duomenys neskelbtini); 2. Nustatyti ieškovei teisę sudaryti su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos žemės sklypo, reikalingo minėtam ginčo statiniui eksploatuoti, nuomos sutartį; 3. Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos suformuoti sklypą, reikalingą ginčo statiniui eksploatuoti. Ieškinį grindė aplinkybėmis, jog negali tęsti statinio statybos darbų, nes ieškovės pastatytą dalį pastato (pamatus) yra atsisakoma įteisinti, kadangi ieškovė nėra įteisinusi jokių teisių į žemę, kurioje yra pamatai, o žemės sklypą atsisakoma formuoti, nes jame esantys pamatai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovei, vadovaujantis tuo metu galiojusia Statybos įstatymo 23 str. redakcija, pagal suderintą ir patvirtintą projektą 1996-09-23 buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 30, kuris galiojo 10 metų.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kretingos skyriaus, atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 1996-09-19 tarp VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ ir ieškovės pasirašyta sutartis neatitinka nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartims keliamų esminių reikalavimų, yra neteisėta ir niekinė, todėl nesuteikia jokio pagrindo naudotis valstybine žeme, todėl ieškovė negali pateikti jokių žemės sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Šiuo metu nebaigtas statinys turi savavališkos statybos statusą. Ginčo teritorija yra priskirta neprivatizuojamai, visuomenės poreikiams naudojamai žemei, todėl ieškovės prašymas suformuoti žemės sklypą prie nebaigto statyti statinio neturi juridinio pagrindo.

Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pirmuoju ieškinio reikalavimu nesutinka, o dėl kitų reikalavimų palieka spręsti teismui, nes nėra kompetentinga pasisakyti dėl šių ieškinio reikalavimų. Nurodė, kad ieškovė neturi žemės sklypo valdymo pagrindų, todėl negali turėti statytojos teisių ir pareigų, numatytų Statybos įstatyme.

Trečiojo asmens VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ atstovas teismo posėdyje su ieškiniu sutiko. Nurodo, kad 1996-09-19, kai tarp VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ ir ieškovės buvo pasirašyta sutartis dėl poilsio aikštelės nuomos, žemės sklypas buvo priskirtas keliui ir jo infrastruktūrai. Aikštelę išnuomojo kaip statinį, o ne kaip valstybinę žemę. Nuomos sutarties objektas nebuvo įregistruotas viešajame registre.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-06-08 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 11,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad žemės sklypą, kuriame buvo pradėtas ir nebaigtas statyti ginčo statinys, ieškovė valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Iš 2015-02-02 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, jog ginčo teritorija yra magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), kelio ruože nuo 139,205 km iki 144,516 km, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra įregistruotas VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ patikėjimo teise. Argumentavo, jog nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos registravimą reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas, numatantis, kad asmuo, teisėtai pastatęs pastatą, šį pastatą ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str. 9 p., 13 str.). Siekiant įregistruoti nuosavybės teisės įgijimą į nebaigtą statyti statinį, būtina atlikti tokio statinio kadastrinius matavimus, o registruojant pateikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymą apie tai, kad statinys statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Tokios pažymos išdavimo tvarką nustato Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viršininko 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1V-194 „Dėl Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas aprašas. Nebaigto statinio registravimas reglamentuotas ir Statybos įstatymo 34 str. Įvertinęs bylos medžiagą nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad minėta pažyma ieškovei yra išduota. 1996-09-23 Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kretingos rajono tarnybos išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 30 pagal parengtą ir suderintą individualų projektą nebegalioja, leidimas statyti nepratęstas. Atsižvelgdamas į ginčo situacijos teisinius aspektus, įvertintas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad statytojo teisė šiuo atveju neįgyvendinama ir ieškovė neturi statytojos statuso, todėl šiuo atveju nuosavybės teisė į daiktą, t. y. nebaigtą statyti statinį (kavinę-motelį), esantį prie kelio (duomenys neskelbtini), negali atsirasti CK 4.47 str. 4 p. numatytu pagrindu (pagaminant naują daiktą). Pažymėjo, kad ieškovė, būdama verslininkė ir veikdama savo rizika, turėjo būti apdairi, rūpestinga, atidi ir sąžininga bei suvokti terminuotos poilsio aikštelės nuomos sutarties paskirtį ir žinoti jos esmę, suprasti, kad nuomotoja VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ įsipareigojo ieškovei perduoti sutarties dalyką laikinai naudotis už užmokestį, o ieškovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį.

Apeliantė skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Argumentuoja, jog teismas netinkamai kvalifikavo šalių ginčo teisinius santykius, netinkamai taikė ir aiškino materialinės, procesinės teisės normas. Nurodo, jog pasibaigus poilsio aikštelės nuomos sutarčiai ir statybos leidimui ieškovė negali užbaigti statybos, nes nuomotoja VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ prarado valdymo teisę į aikštelės dalį, kurioje stovi nebaigtas statinys. Dėl to negali pratęsti nuomos sutarties, o statybos inspekcija neišduoda pažymos dėl statybos baigtumo, kol ieškovė nepateiks dokumentų, patvirtinančių žemės valdymo teises. Nesant registruotam statiniui, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesprendžia sklypo, reikalingo statiniui eksploatuoti, suformavimo ir išnuomojimo klausimų. Toks uždaras ydingas ratas pažeidžia ieškovės teises ir lūkesčius užbaigti statybą. Teismas neatskleidė ginčo esmės, todėl liko neaišku, kodėl ieškovė, teisėtai pradėjusi formuoti daiktą statybos būdu, negali įgyti savininkės teisių į nebaigtą statybos objektą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.47 str. 4 p., Statybos įstatymo normas. Nepagrįsta vertina teismo išvadą, jog ieškovė, pasibaigus nuomos sutarčiai ir statybos leidimui, nespėjusi iki galo pastatyti statinio, prarado statytojos statusą ir neįgijo nuosavybės teisės į nebaigtą statinį. Teigia, jog ne visos statybos užbaigiamos galiojant statybos leidimui, tačiau tai nereiškia, kad tokia statyba yra nelegali ar negali būti užbaigta. Teismas 2013 m. redakcijos Statybos įstatymą taikė teisiniams faktams, prasidėjusiems dar 1996 m., o tai neteisinga įstatymo taikymo laiko atžvilgiu prasme. Remiasi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007, kurioje išaiškinta, jog nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama teisėtai pradėtame ir vykdomame statybos procese, taip pat ir į nebaigtą statyti statinį. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškovė nėra statytoja, susiedamas statybos faktą su statybos leidimo ir aikštelės nuomos sutarties pasibaigimu. Neteisėtų ieškovės veiksmų teismas nenustatė. Ieškovė teisėtos statybos procese suformavo nebaigtą statyti kavinę-motelį, todėl CK 4.47 str. 4 p. pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teisę į statinį bei teisę reikalauti tokią teisę pripažinti. Teismas ginčą išsprendė formaliai, netinkami įvertino bylos įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas.

Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, teismas tinkamai įvertinto faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas.

Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu apeliacinio skundo reikalavimus palieka vertinti teismo nuožiūra. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nėra sudariusi ginčo žemės nuomos sutarties su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, patikėjimo teise valdančia ginčo sklypą, todėl darytina išvada, kad ieškovė negali įgyvendinti statytojos teisės, taip pat ir gauti pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kurios pagrindu galėtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nebaigtos statybos statinį. Pažymi, jog nuosavybės teisė į naujai pastatytą daiktą gali atsirasti, jeigu statyba buvo vykdoma laikantis tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006) yra pasisakęs, jog asmuo, teisėtai pastatęs statinį, įgyja nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 str. 4 p. pagrindu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimą civilinėje V. R. v. N. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

Nagrinėjamu atveju apeliantė siekia, jog jai būtų pripažinta nuosavybės teisė į nebaigtą statyti statinį – kavinę-motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį prie kelio (duomenys neskelbtini). Reikalavimo dėl nuosavybės teisės į nebaigtą statyti statinį teisiniu pagrindu nurodo CK 4.47 str. 4 p., nustatantį, jog nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą.

CK 4.47 str. 4 p. nustatyta, kad asmuo, pagaminęs daiktą, tampa jo savininku. Kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimo procesas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja į jį nuosavybės teisių. Taigi, kad statytojas įgytų nuosavybės teisę į statinį, turi statybą pradėti, vykdyti ir baigti, laikydamasis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.).

Byloje nustatyta ir įrodyta, jog 1996-09-19 tarp VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ ir ieškovės buvo pasirašyta sutartis dėl poilsio aikštelės nuomos. Sutarties 2 p. įvardytas nuomos tikslas – paslaugų keleiviams organizavimas ir vykdymas (t. 1, b. l. 7–8). 2009-09-18 tarp VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ ir ieškovės pasirašytas susitarimas minėtos sutarties galiojimą pratęsti 6 metams, t. y. iki 2012-09-19 (t. 1, b. l. 9). Pažymėtina, jog minėtoje nuomos sutartyje bei susitarime nėra jokių duomenų apie tai, jog žemės patikėtinė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ ar kita kompetentinga valstybinės valdžios institucija leido (leidžia) ieškovei statyti ginčo teritorijoje statinį, be to, nuomotas minėtiems tikslams žemės sklypas niekada nebuvo ir nėra suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka ieškovės ginčo statiniui (-iams) statyti, eksploatuoti ir pan. (CPK 185 str.).

1996-09-23 Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kretingos rajono tarnybos išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 30 pagal parengtą ir suderintą individualų projektą galiojo iki 2002-09-23 (t. 1, b. l. 10). 2009-08-18 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas Nr. 2.11-475-(14.18) patvirtina, kad buvo atsisakyta išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų, nes nebuvo pateiktas visos apimties projektas, pagal kurį būtų galima identifikuoti statinio statybos žemės sklypą ir po pamatų koregavimo projekte nurodytą kavinės-motelio vietą (t. 1, b. l. 43). Įvertinus šias aplinkybes, pagrįstais pripažintini pirmosios instancijos teismo argumentai, jog minėtas statybos leidimas nebegalioja, taip pat jog byloje nėra jokių duomenų, kad žemės sklypą, kuriame buvo pradėtas ir nebaigtas statyti ginčo statinys, ieškovė valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės kaip statytojos teisė šiuo atveju neįgyvendinama ir ieškovė neturi statytojos statuso, todėl šiuo atveju nuosavybės teisė į daiktą, t. y. nebaigtą ginčo statyti statinį – kavinę-motelį, negali atsirasti CK 4.47 str. 4 p. numatytu pagrindu.

2011-05-09 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimas Nr. (4.7.11.)KS-141 patvirtina, jog juo buvo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl nebaigtos statyti kavinės-motelio kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka įstatymo reikalavimų, inter alia, nepateikta pažyma apie nebaigtą statyti statinį (t. 1, b. l. 42). Teismas pažymi, jog apeliantė turėjo galimybę teritorinio registratoriaus sprendimą apskųsti, tačiau byloje nėra duomenų, kad šia teise buvo pasinaudota. Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d., nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nustatyti ir įvertinti byloje faktiniai duomenys patvirtina, be to, apeliantė ir neginčija, jog statinys Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, statinys nėra pastatytas, o nuomotoje poilsio aikštelės dalyje yra tik ginčo statinio pamatai (fiksuota 2009-07-20) (pamatų baigtumas 6 proc.) (t. 1, b. l. 28).

2011-12-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1945 patvirtina, jog teritorija dešinėje kelio (duomenys neskelbtini), kurioje yra nebaigtas statyti statinys, yra priskirta neprivatizuojamai, visuomenės poreikiams naudojamai žemei (t. 1, b. l. 59–60). 2013-04-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus raštas Nr. 14SD-(14.14.7.)-1172 patvirtina, kad tarnyba atsisakė tenkinti ieškovės prašymą suformuoti žemės sklypą ir sudaryti žemės sklypo nuomos arba pirkimo–pardavimo sutartį. 2015-02-02 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog 2015-01-13 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 14SK-39-(14.14.110.) yra suformuotas 21,4467 ha ploto valstybinės žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-3215-8924) magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), kelio ruože nuo 139,205 km iki 144,516 km, ir įregistruotas VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ patikėjimo teise (t. 1, b. l. 131–132).

Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo ar neegzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 176 str. 1 d., 185 str. 1 d.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

Išanalizavusi ir įvertinusi bylos faktinių duomenų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikėsi, pagrįstai vadovavosi Statybos įstatymo 3 str. 2 d. (statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais), teisingai ir pagrįstai taikė CK 4.47 str. 4 p. numatytą teisinį reguliavimą bei pagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str. 9 p., 13 str. nurodydamas, jog nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos registravimą reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas, numatantis, kad asmuo, teisėtai pastatęs pastatą, šį pastatą ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Vienas bendrųjų ir fundamentaliųjų teisės principų yra tai, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit). Šios taisyklės esmė yra ta, kad įstatymai, išskyrus kai kurias išimtis, paprastai „negrįžta į praeitį“, t. y. jie netaikomi įvykusiems teisiniams faktams ir padariniams, atsiradusiems iki naujo norminio akto įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. lapkričio 29 d. ir kt. nutarimuose, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime konstatavo, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Tai įtvirtinta ir CK 1.7 straipsnyje. Kai šis principas pažeidžiamas taikant teisės aktą, būtų galima daryti išvadą, jog toks pažeidimas, esant aiškiai situacijai, pripažintinas kaip akivaizdi teisės taikymo klaida. Dėl to teismai, aiškindami ir taikydami įstatymo ar kito teisės akto nuostatas, turi atsižvelgti į ginčui taikytinų elgesio taisyklių priėmimo momentą ir jų galiojimą laiko atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, nustatytas ir įvertintas byloje aplinkybes, nurodytus teisinius nuosavybės įgijimo pagrindų, teisės aktų galiojimo laike aspektus, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas neteisingai taikė įstatymus laiko atžvilgiu, jog neatskleidė ginčo esmės, todėl liko neaišku, dėl kokių priežasčių ieškovė negali įgyti savininkės teisių į nebaigtą statybos objektą.

Pagrindo remtis apeliantės nurodyta kasacinio teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007, nėra, nes nurodytos ir šios bylos ratio decidendi (faktinės aplinkybės) skiriasi. Pažymėtina, kad ieškovė, pasibaigus statybos leidimo galiojimui, dėl jo galiojimo pratęsimo ar dėl kito statybą leidžiančio dokumento į kompetentingas jį išduoti institucijas nesikreipė, ginčo statinys faktiškai nepastatytas, statinys nebuvo ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ginčo žemės nuomos sutartis nesudaryta. O nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo nagrinėjama byla, kurioje ieškovė L. B. prašė įpareigoti atsakovę A. D. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti nebaigtą statyti statinį – bitininko namelį ir panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus 2003 m. lapkričio 10 d. pažymą apie nebaigtą statyti statinį; šioje byloje buvo nustatyta, jog atsakovė A. D. ginčo turtą – nebaigtą statyti statinį – bitininko namelį paveldėjo pagal įstatymą po sutuoktinio P. D. mirties ir 2003 m. lapkričio 15 d. įregistravo nuosavybę viešajame registre. Konstatuotina, jog ginčo situacijoje nėra jokio pagrindo pripažinti, jog ieškovė toliau teisėtai tęsia ginčo statinio statybos procesą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kiti apeliantės argumentai (teismas ginčą išsprendė formaliai ir kt.) nėra pagrįsti ir teisiškai reikšmingi, todėl papildomai neanalizuotini.

Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (CK 1.5 str., CPK 3 str., 177–179 str., 185 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantės skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.