Tauragės apylinkės teismo nutarimas

ROIK: 23197314976 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.10.4

2024 m. vasario 8 d.

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui U. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija ir AAD) vyriausiojo specialisto U. R. 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR­­­_N-1296-2023 (toliau – nutarimas) V. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje ir nubaustas 800 Eur bauda su administracinio poveikio priemonėmis – teisės medžioti atėmimu 3 metams ir traktoriaus „Zetor P. P. 120“, valst. Nr. T5264A – konfiskavimu už tai, kad 2023 sausio 26 d. 6.00 val., būdamas medžioklės klubo „Judrė“ medžiotoju, žinodamas, kad neteisėtai sumedžiotas tauriojo elnio patinas, jį traktoriumi pargabeno į žvėrių dorojimo vietą, esančią V. Z. sodyboje, tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 58.2 punkto 58.2.3. papunktį, taip pat nevykdė medžioklės naudotojo pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte, taip pat pasiėmė neteisėtai sumedžioto gyvūno produkcijos dalį.

Teismo posėdyje V. Z. paaiškino, kad paprastai neidavo į klubo susirinkimus, bet į 2022-12-09 susirinkimą važiavo, nes buvo geras žmogus ir jį norėjo priimti į būrelį. Medžiotojų klube yra eilinis medžiotojas. A. K. neturi medžiotojų klube jokių pareigų. Jie yra lyg be valdybos, yra tik vadovas. Susirinkimą vedė vadovas R. M.. Jis atvažiavo vėliau - turėjo prasidėti 6 val., o prasidėjo 7¹⁰ val. Buvo pagarsinti darbotvarkės klausimai. Visą susirinkimo laiką buvo žiūrimas futbolas. Jis buvo už vairo, todėl jokio alkoholio nevartojo. Šiame susirinkime ar buvo kalbama kiek žvėrių jau sumedžiota, nepamena, gal buvo išėjęs į lauką. Susirinkimo metu eidavo kartais parūkyti, o iki susirinkimo galo likus 3-5 min. išėjo iš jo. Teismui pagarsinus 2022-12-09 visuotinio susirinkimo protokolo 9.4 punktą paaiškino, kad negirdėjo kalbos apie tai. Susirinkimo protokolo nėra perskaitęs, niekas jo neatsiuntė, jis nebuvo įdėtas nei į internetą, nei el. paštą. Susirinkimo protokolą anksčiau atsiųsdavo, šiemet negavo. Nežino kiek laiko rašomi protokolai, nežino kada buvo surašytas (2022-12-09) protokolas nes jis nebuvo išsiųstas. Apie sumedžiotų žvėrių limitus, kai jie baigdavosi, R. M. visiems išsiųsdavo SMS žinutes, bet šį kartą apie sumedžiotų elnių limitus žinutės negavo, apie tai, kad elnių patinų limitai išnaudoti, nežinojo. Šiemet buvo (SMS) tik dėl vilkų ir briedžių, kad limitai išnaudoti, o apie elnius SMS žinutės nebuvo. 2023-01-26 naktį medžiotojai lupo šernus jo sodyboje. Ar vyks medžioklė, iš vakaro nežinojo. Atsikėlęs apie pusę šešių ryte ėjo į tualetą. A. K. jam pasakė, kad vakare nušovė (sužeidė) elnią, reikia pargabenti. Klausė ar lapą (medžioklės) turi surašęs, jis sakė „taip“. Medžioklės lape buvo įrašyti du šernai ir elnias. K. K. paprašė parvežti, jam nebuvo jokių minčių kad kažkas negerai. Bevažiuojant gavo žinutę iš pirmininko, kad sumedžiotas elnio patinas, prašo dalyvauti. Visiems klubo nariams pranešama, kad jei nori gali atvažiuoti į dalybas, nėra taip, kad kas nusišauna, tas ir dalinasi. Atvažiuoja kas gali. Klubo vadovas buvo Austrijoje, todėl nebuvo atvykęs. Nuvažiavo visi, jie parodė kur yra elnias, pašvietė su šviesa, įkėlė elnią, jis užvertė kaušą ir parvežė. Dar buvo sustojęs kieme, įpylė karšto vandens. Jis prie elnio dorojimo neprisidėjo, tik parvežė. Dorojant elnią buvo A. K., S. B. Z. L.. Iki tol kol išvažiavo medžiotojai, jam nekilo minčių, kad kažkas negerai, išvažiavo į mišką dirbti. Vakare gamtos apsauga prie jų padėjo važinėti ir jo žmona pasakė, kad prisidirbo – jai paskambino K. ar B. žmona kad neteisėtai sumedžiotas elnias. Jis dėl sumedžioto žvėries niekam neskambino, nes nepagalvojo. A. K. buvo vadovas (medžioklės), jis ir turėjo pranešti gamtos apsaugai. Nežino, ar tuo metu, kai sužinojo apie neteisėtą sumedžiojimo faktą, apie tai jau žinojo gamtosauga. Buvo tokia nusistovėjusi tvarka, kad medžiotojai jam palikdavo už pašėrimą mėsos. Be to, jis duodavo ir karštą vandenį, ir už kurą neprašydavo pinigų jei reikėdavo parvežti gyvūną, taip pat jokios naudos negaudavo ir iš to, kad klubas naudojasi lupykla ir dviem pirtyje esančiais šaldikliais. Jis niekad neprašo palikti mėsos. Jo šeima kanopinių mėsos nevalgo, ją kartais išdalindavo žmonėms, jei šernai išknisdavo jų laukus. Tą kartą jam pirtyje esančiame šaldiklyje buvo palikta apie 5-6 kg mėsos. Pirtyje yra du klubo šaldikliai, mėsa jam buvo palikta medžioklės klubo šaldiklyje. Jis jos savo reikmėms nesuvartojo, neišdalino, jos nelietė. Ji buvo šaldiklyje sušalusi. Kai atvažiavo gamtos apsauga, ją atidavė. Į protokolo surašymą, kuris buvo surašytas Klaipėdoje, kvietimą gavo, buvo atvykęs. Jį surašė M.. Kai atvyko, kabinetas buvo užimtas, jis sėdėjo koridoriuje. Pakišo protokolą, sakė „sutinki-nesutinki“, jis sakė „sutinku“. Padėjo parašą, bet neskaitė, nes akinių neturėjo pasiėmęs, tai jis (M.) parašė ant balto popieriaus lapo didesnėmis raidėmis nusižengimo esmę, nustatytas aplinkybes. Jis perskaitė. Ten buvo mažiau užrašyta nei protokole. Kas gali jam grėsti už tai, niekas neaiškino. Nepamena ar ta eilutė, kad pripažįsta pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, kuri parašyta protokole, jam buvo paskaityta. Šiuo metu baudos nėra sumokėjęs, dar kol kas turi medžiotojo bilietą ir teisę medžioti. Traktoriaus yra 7 metų, jo vertė yra apie 35-40 tūkstančių eurų. Jam traktoriaus konfiskavimas būtų didelis nuostolis. 2023-11-26 vadovavo medžioklei. Gavo medžioklės lapą, kurio titulinė dalis buvo užpildyta. Jei neužpildytas medžioklės lape medžioklės būdas, tai suprato, kad viską galima dar šauti. Duomenys apie sumedžiotus žvėris yra antroje lapo pusėje, jis jį pildė. Ragų skaičiaus neužpildė, nes nebuvo ragų, jie labai trumpi buvo 4-5 cm. Medžiotojas pamatavo ragus ir fotografavo. Nesuprato patys ar tai jauniklis ar patinas, ragų nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

ANK 290 straipsnio 8 dalyje administracinė atsakomybė nustatyta už tris veikas: 1) gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą; 2) neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą; 3) neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą. Kadangi veikos yra alternatyvios, administracinei atsakomybei pakanka konstatuoti bent vieno iš nurodytų veiksmų atlikimą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už vieną iš jame nurodytų veikų – neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą.

Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti visus konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Aptariamo nusižengimo tiesioginis objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga. Nusižengimo dalykas – gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama. Veika – neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas. Nusižengimo subjektas yra specialusis, tai yra medžiotojas – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-5-689/2020).

ANK 290 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė. Šios normos dispozicijos blanketiškumas pasireiškia tuo, kad jos aprašyme vartojama neteisėtumo sąvoka, taip pat nurodomas administracinio nusižengimo dalykas „gyvūnas, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės “, kurio aprašymo normos dispozicijoje ir kituose ANK straipsniuose nėra. Todėl aptariama normos dispozicija tam, kad būtų išsiaiškinti nusižengimo objekto (dalyko) požymiai ir sąvoka „neteisėtai“, netiesiogiai nukreipia į kitą norminį teisės aktą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintas Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisykles (toliau - Medžioklės taisyklės). Tokiu atveju traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn kaltinime turi būti nurodytas konkretus Medžioklės taisyklių punktas ar punktai, kuriuos asmuo galimai pažeidė.

Medžioklės tvarką, medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą, kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje tvarką, saugaus elgesio medžioklėje ir kitus medžiojimo reikalavimus nustato Medžioklės taisyklės.

V. Z. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje su prie traktoriaus hidraulinio keltuvo prikabintomis šakėmis į žvėrių dorojimo vietą pakrovęs gabeno neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną bei savo veiksmais pažeidė Medžioklės taisyklių 258; 28.5.; 58.2.3 punktus. Nutarime administracinio nusižengimo byloje jau traktuojama, kad V. Z. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2. punktą ir 58.2.3. papunktį. Bylai aktualios Medžioklės taisyklių redakcijos, galiojusios nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. iki 2023 m. vasario 15 d., 58.2.3 punkte nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Z.ir jo atstovas ginčija Institucijos priimto nutarimo dėl alternatyvaus administracinio nusižengimo objektyviojo požymio – neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimo, pagrįstumą ir teisėtumą. Atsižvelgiant į byloje keliamą ANK 290 straipsnio 8 dalies dėl neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimo taikymo pagrįstumo klausimą, pažymėtina, kad šiuo atveju aktualus sumedžioto gyvūno neteisėtumo nustatymo momentas.

Medžioklės taisyklių 22 punkte nurodyta, kad prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotus gyvūnus doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Medžiojant tykojant arba sėlinant, informacija apie gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje prieš išvežant juos iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad medžiotojų klubo „J.“ medžioklės plotų vienete šio klubo medžiotojas A. K. 2023 m. sausio 25 d. vakare sumedžiojo tauriojo elnio patiną. Iš Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „J.“ 2022-12-09 medžioklės lapo Nr. 64 (b. l. 30) matyti, kad 2022-01-25 medžioklėje dalyvavo A. K., Z. L. ir S. B., sumedžiotas elnio patinas ir du šernai. Grafoje „Duomenys apie sumedžiotų elninių žvėrių ragus“ įrašyta, kad kairiojo ir dešiniojo ragų šakų skaičius po 6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Z. teigia, kad 2023-01-26 ryte A. K. paprašius iš elnio sumedžiojimo vietos pargabenti šį sumedžiotą žvėrį, pirmiausia patikrino, ar jo sumedžiojimo faktas užfiksuotas medžioklės lape, ir tik įsitikinęs kad medžioklės lapas užpildytas teisingai, žvėrį pargabeno į jo dorojimo vietą. Duomenų, kad prieš gabenant sumedžiotą elnią apie tai nebūtų įrašyta medžioklės lape, Institucija nepateikė ir neįrodinėja, taigi darytina išvada, kad tauriojo elnio sumedžiojimo faktas buvo tinkamai užfiksuotas medžioklės dokumente dar prieš pradedant jį gabenti. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad V. Z. namai, kuriuose įrengta medžiotojų klubo „J.“ pirminio žvėrių apdorojimo aikštelė, yra šio klubo medžioklės plotų vieneto teritorijoje. Tokiu būdu, V. Z., pargabendamas sumedžiotą elnią, o tai įvyko maždaug už 800 metrų nuo jo namų, į jo dorojimo vietą, jo iš medžioklės plotų vieneto teritorijos ribų neišvežė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 29 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-648/2023, aptarusi Medžioklės taisyklių 22 punkto reguliavimą, konstatavo, kad, pagal šių taisyklių punkto nuostatas, medžioklės neteisėtumą, padarant žalos gamtai, lemia ne pats gyvūno sumedžiojimo faktas, bet nustatyta tvarka į medžioklės lapą duomenų apie sumedžiotus gyvūnus neįrašymas. Minimo 22 punkto nuostatos įtvirtina skirtingą duomenų apie sumedžiotą gyvūną įrašymo į medžioklės lapą tvarką: 1) apie gyvūnus, kurių medžioklė yra limituojama, duomenys į medžioklės lapą įrašomi prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant doroti; 2) kitu atveju duomenys apie sumedžiotus gyvūnus į medžioklės lapą įrašomi prieš išvežant juos iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, 3) arba prieš pradedant doroti.

Pažymėtina, kad medžioklė, kurioje buvo sumedžiotas minimas tauriojo elnio patinas, vyko Medžioklės taisyklėse nustatytais leistinais terminais, leistinu būdu, turint medžioklės lapą ir jį tinkamai užpildžius. Sumedžiotas elnias buvo gabenamas į pirminio apdorojimo aikštelę, kuri yra registruota ir pripažinta tinkama Veterinarijos tarnybos. Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad medžiojimas – laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Akivaizdu, kad šiuo atveju V. Z. šių veiksmų neatliko. Taigi nagrinėjamoje situacijoje vertinant V. Z., kuris minimoje medžioklėje nedalyvavo ir kuriam nebuvo inkriminuotas gyvūno, kurį sumedžioti šis neturėjo teisės, sumedžiojimas, veiksmus, gabenimo metu gyvūnas vis dar buvo laikomas sumedžiotu teisėtai Medžioklės taisyklių 22 punkto prasme.

Aptartų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Institucija, šiuo atveju patraukdama administracinėn atsakomybėn V. Z. dėl sumedžioto elnio gabenimo, minimas Medžioklės taisyklių 22 punkto nuostatas taikė plečiamai. Teismo įsitikinimu, V. Z., kuris medžioklėje nedalyvavo, įsitikinus, kad tauriojo elnio patino sumedžiojimo faktas medžioklės lape užfiksuotas tinkamai, jam atsakomybė dėl šio žvėries gabenimo medžioklės plotų viduje iki jo dorojimo, nekyla. Pareigą įsitikinti, ar žvėries sumedžiojimo limitai nėra išnaudoti turi jį šaunantis medžiotojas. Neabejotina, kad bet kuriuo atveju, sumedžiotas tauriojo elnio patinas jo sumedžiojimo vietoje likti negalėjo – jis arba turėjo būti išdorotas ir jo skerdiena pasidalinta tarp medžiotojų jo teisėto sumedžiojimo atveju, kuo V. Z. buvo įsitikinęs, arba sunaikinta įstatymų nustatyta tvarka. Todėl neatmestina situacija, kad patys Institucijos pareigūnai būtų buvę priversti prašyti V. Z. pargabenti elnią iš sunkiai privažiuojamos vietos tam, kad jį galėtų išsigabenti sunaikinimui.

Institucija V. Z. veiksmų neteisėtumą sieja su aplinkybe, kad tauriojo elnio patinas buvo sumedžiotas jau išnaudojus šių žvėrių sumedžiojimo limitus ir V. Z. apie tai žinojo – 2022 m. gruodžio 9 d. vykusiame MK „J.“ narių visuotiniame susirikime, kuriame dalyvavo ir V. Z., klubo pirmininkas apie tai informavo. Medžioklės taisyklių 28 punkte nustatyta, kad medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama: briedis, taurusis elnias, vilkas. Iš minimo susirinkimo protokolo matyti, kad jo 9.4. punkte rašoma, jog „Klubo „J.“ pirmininkas R. M. informuoja Klubo „Judrė“ narius apie tai, jog kanopinių žvėrių – briedžio patino ir tauriojo elnio patino, kurių medžioklė limituojama už 2022-2023 metus Šilalės, Klaipėdos, Šilutės rajonų medžioklės plotų vienete visi limitai yra išnaudoti“. Liudytoju teisme apklaustas šio medžiotojų klubo pirmininkas R. M. paaiškino, kad susirinkimą vedė atsakingai, išsamiai ir atsakingai, nenukrypdamas nuo darbotvarkės. Visi buvo savo vietose, aplink vieną stalą. Balsavimas buvo realus ir visi kėlė rankas, skaičiavo pats balsus, matė visų rankas.

Administracinė atsakomybėn patrauktas V. Z. tiek skunde teismui tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė priešingai – šio susirinkimo pagrindinis akcentas buvo per televizorių rodomos sporto varžybos ir alus, susirinkimas prasidėjo vėliau nei buvo nurodyta, nes daugiau nei valandą vėlavo klubo pirmininkas. Visą susirinkimo laiką buvo žiūrimas futbolas, jis alkoholio nevartojo nes vairavo. Nepamena, ar susirinkime ar buvo kalbama kiek žvėrių sumedžiota. Gal buvo išėjęs į lauką, nes susirinkimo metu eidavo kartais parūkyti, o iki susirinkimo galo likus 3-5 min. išėjo iš jo. Niekas jam neperskaitė ir neatsiuntė susirinkimo protokolo, jis nebuvo įdėtas nei į internetą, nei el. paštą. Susirinkimo protokolą anksčiau atsiųsdavo, šiemet negavo. Apie sumedžiotų žvėrių limitus, kai jie baigdavosi, R. M. visiems išsiųsdavo SMS žinutes, bet šį kartą apie sumedžiotų elnių limitus žinutės negavo, apie tai, kad elnių patinų limitai išnaudoti, nežinojo. Šiemet SMS buvo siunčiamos tik dėl vilkų ir briedžių. Liudytojas A. K. paaiškino, kad susirinkimo metu buvo „pasikalbėjimai iš šono“, negirdėjo, kad sakinys jog elnių sumedžiojimo limitai išnaudoti, būtų pasakytas. Ne visą laiką susirinkime dalyvavo, išeidavo. Ten vyko balaganas, kas alų gėrė, kas futbolą žiūrėjo. Galvojo, kad lapkričio mėnesį sumedžiotą kitą elniuką užrašė kaip antrametį prie jauniklių. SMS žinutės, kad elnių limitai pasibaigę, negavo, tuo ir vadovavosi šaudamas. Liudytojas D. V. paaiškino, kad yra aktyvus šio klubo medžiotojas. Susirinkimas vyko ne taip sklandžiai, vieni ateidavo, kiti išeidavo, dar vyko futbolo varžybos, buvo ir brendžio vartojama. Visada apie sumedžiotą žvėrį informuoja pirmininkas, bet kad elnių limitai išnaudoti, žinutės negavo.

Tokiu būdu, esminę reikšmę nustatant A. Z. veikos subjektyviosios pusės elementą kaltę turi aplinkybė, ar jis prieš pargabendamas sumedžiotą tauriojo elnio patiną jau žinojo, kad jis sumedžiotas neteisėtai, tai yra, jau pasibaigus šios rūšies sumedžiojimo limitams MK „J.“. Nustatyta, kad šio medžioklės klubo medžioklės plotai yra trijuose: Klaipėdos, Šilalės, Šilutės ir Skuodo rajonuose. Liudytojas R. M. paaiškino, kad 2022-2023 m. elnių limitas buvo bendrai penki - du patinai ir 3 patelės iki metų. Skuode limitai atskirai duodami, nes yra du skirtingi medžioklės plotai. V. Z. teigia, kad nėra aktyvus medžiotojas, daugiau medžioja šernus, nes jie kenkia pasėliams. Klube nėra valdybos, jam vienasmeniškai vadovauja klubo pirmininkas. Pastarasis, liudydamas teisme paaiškino, kad 2022-12-09 vykusio visuotinio klubo narių susirinkimo metu aplinkybę apie išnaudotus limitus elnių patinams 2022-2023 metų sezonui aiškino, tačiau teisme apklausti liudytojais esami ar buvę šio klubo nariai A. K., D. V., taip pat V. Z. teigė, kad ši aplinkybė susirinkimo metu nebuvo akcentuota arba jie tuo metu buvo išėję. Pagal klube nusistovėjusią praktiką, išnaudojus bet kurios rūšies medžiojamųjų žvėrių limitus, medžiotojai apie tai klubo pirmininko SMS žinute visuomet būdavo informuojami. Vienok, šiuo atveju to nebuvo padaryta. Tiek V. Z., tiek liudytojas A. K. teigė, kad paskutinio iki tol sumedžioto elnio ragai buvo labai trumpi, šakų nebuvo, todėl apie jas ir nėra jokios žymos medžioklės lape. Jie manė, kad toks elnias priskirtinas prie jauniklių. Iš Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „J.“ 2022-11-26 medžioklės lapo Nr. 61 matyti (b. l. 32), kad tą dieną buvo sumedžiota 1 briedis, 1 taurusis elnias ir 1 stirna – paskutinius du žvėris sumedžiojo D. V., kuris buvo apklaustas teisme liudytoju. Grafoje „Duomenys apie sumedžiotų elninių žvėrių ragus“ įrašyta, kad kairiojo ir dešiniojo ragų ilgis atitinkamai 4 ir 5 cm, o ragų šakų skaičius nenurodytas. Medžioklei vadovavęs V. Z. paaiškino, kad jų nebuvo, dėl to ragų šakų skaičius ir neįrašytas. Analizuojant medžioklės lapo struktūrą matyti, kad tituliniame lape yra bendro pobūdžio informacija: kas medžioklės vadovas, kokiam medžiotojų klubui jis išduotas, kokiu medžioklės būdu ir kokius žvėris ar paukščius leidžiama sumedžioti, medžioklės lapo galiojimo terminas, jį išdavusio asmens duomenys. Grafoje „Medžioklės ataskaita“ įrašomi duomenys apie tai kas, kiek ir kokių žvėrių sumedžiojo. Antrame medžioklės lapo puslapyje yra grafos duomenims apie sumedžiotus šernus, apie elninių žvėrių: briedžių, tauriųjų elnių, stirninų ragus. Medžioklės taisyklių 21 punkte apie medžioklės tvarką pasakyta, kad prieš pradedant medžioti vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius; medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, taip patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje; pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką; prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Tokiu būdu, medžioklės lape medžioklės vadovui nėra pareigos nustatyti sumedžioto žvėries amžiaus ir apie tai padaryti atžymas, todėl sumedžiojus jauną tauriojo elnio patiną, kai jo ragai tik pradeda dygti, jo sumedžiojimo metu nustatyti ar jis pirmametis ar vyresnis, galimybės nėra. Pagal medžioklės praktiką, visi elniniai žvėrys, kurių ragų ilgis nėra ilgesnis už jų ausis, laikomi jaunikliais ir selekciniais. Iš duomenų aptartame 2022-11-26 medžioklės lape Nr. 61 darytina išvada, kad elnio sumedžiojimo metu buvo pagrindas manyti, kad jis priskirtinas jauniklių grupei. Pažymėtina, kad nuo 2000 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Medžioklės taisyklės, iki 2018 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje dalies medžiojamų gyvūnų (iš jų ir tauriųjų elnių) medžioklė buvo licencijuojama (licencijuojamų gyvūnų sąrašas tam tikrais laikotarpiais keitėsi). Tuo metu kiekvienam licencijuojamam gyvūnui sumedžioti buvo išduodama licencija, kurioje buvo nurodyta, kokios rūšies ir kokiam konkrečiai tos rūšies žvėriui (patelei ir jaunikliui ar suaugusiam patinui) ji išduota. Nagrinėjamu atveju ši tvarka nebegaliojo, todėl iš duomenų medžioklės lape, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, sumedžiojimo vietoje nustatyti ar sumedžiotas suaugęs elnio patinas ar jauniklis, galimybė yra ne visada, ypač tais atvejais, kai sumedžiojamo žvėries ragai tik pradeda augti ar jie selekciniai. Pagal galiojančią tvarką, kiekvienais metais, pasibaigus medžioklės sezonui, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) rajoniniam skyriui medžiotojai privalo pateikti apžiūrai atitinkamai apdorotus sumedžiotų žvėrių ragus su kaukolės dalimis. Iš LMŽD Klaipėdos skyriaus rašto (b. l. 55) matyti, kad trofėjų apžiūrai MK „J.“ medžiotojai D. V. ir G. R. pristatė 2022/23 m. sezone sumedžiotus tauriojo elnio trofėjus. Abu sumedžioti elniai antramečiai, atrankiniai, jie nėra priskiriami jauniklių grupei. Taigi, aplinkybė, kad 2022-11-26 MK „J.“ medžiotojo D. V. sumedžiotas elnias priskirtinas suaugusiųjų grupei, paaiškėjo tik po 2023-04-22 įvykusios trofėjų apžiūros.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Įvertinęs aukščiau aprašytus duomenis, teismas daro išvadą, kad Institucija neįrodė, jog pareiškėjas V. Z. elnio gabenimo metu žinojo, kad tauriojo elnio sumedžiojimo limitai MK „J.“ medžioklės plotų vienete yra išnaudoti, todėl jam nekyla atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį dėl A. K. sumedžioto tauriojo elnio patino gabenimo, o traktorius Zetor, P. P. 120, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotas nepagrįstai. Iš byloje ištirtų aplinkybių viseto darytina išvada, kad nėra neginčijamų duomenų, jog MK „J.“ 2022-12-09 vykusio susirinkimo metu buvo kalbama apie tai, kad tuo metu elnių patinų sumedžiojimo limitai jau išnaudoti, juo labiau, kad apie tai girdėjo ir žinojo V. Z.. Nors liudytojas R. M. teigė, kad susirinkimas vyko griežtai laikantis darbotvarkės ir nepertraukiamai jame dalyvaujant visiems jame buvusiems nariams, iš kitų liudytojų parodymų visumos darytina išvada, kad šis susirinkimas vyko chaotiškai, prasidėjo stipriai vėluojant atvykti pačiam R. M., jo metu vieni žiūrėjo televizijos sporto transliacijas, kiti vartojo alkoholį, ateidinėjo ir išeidinėjo viso susirinkimo metu, kas leidžia abejoti, ar tuo momentu, kai buvo svarstomas klausimas dėl žvėrių sumedžiojimo limitų, V. Z. buvo susirinkimo salėje ir šio klausimo svarstyme dalyvavo – jis paaiškino, kad ne kartą išeidinėjo iš salės parūkyti, o dar nesibaigus susirinkimui, išvyko. Įvertinant aplinkybę, kad darbotvarkėje klausimas dėl žvėrių sumedžiojimo limitų buvo svarstomas priešpaskutinis, neatmestina, kad tuo metu V. Z. susirinkime jau nebuvo. Susirinkimo protokolas nei V. Z. nei kitiems klubo nariams nebuvo įteiktas nei asmeniškai nei per socialinius tinklus, jo garso įrašas nebuvo daromas. Nors minimo susirinkimo surašymo data nurodyta 2022-12-09, akivaizdu, kad dėl protokolo apimties (10 lapų) to susirinkimo dieną nebuvo galima padaryti fiziškai. Pats R. M. paaiškino, kad protokolas buvo surašytas kelių dienų laikotarpiu, teigia, kad protokolą rašė pats, tačiau nežino ar rastų informaciją kompiuteryje kada rašyta. Neabejotina, kad šie duomenys kompiuteryje lieka ir, teismo vertinimu, nereikia turėti didelio kompiuterinio raštingumo, kad šiuos duomenis (dokumento surašymo ar jo redagavimo datos) surasti ir pateikti. V. Z. ir jo atstovui abejonių dėl protokolo surašymo laiko ir jo galimo vėlesnio redagavimo kelia ir aplinkybė, kad jo paskutiniam lape nėra jokio teksto, tačiau susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus parašai sudėti lapo apačioje. Įvertinant aplinkybę, kad kituose lapuose tekstas suredaguotas preciziškai tiksliai (tarpas tarp pastraipų viena eilutė, tarp punktų 2 eilutės, tekstas išlygintas abipuse lygiuote), toks redagavimo netikslumas paskutiniame lape kelia pagrįstų abejonių, ar protokolo tekstas nebuvo vėliau redaguojamas, juo labiau, kad R. M. nenurodė nė vieno asmens, kuriam susirinkimo protokolas būtų buvęs išsiųstas. Pažymėtina, kad medžiotojų praktikoje yra įprasta susirinkimų protokolus išsiųsti visiems klubų nariams tiek surašius protokolo projektą, pastaboms dėl protokolo pateikti, tiek nedelsiant po to, kai protokolas pasirašomas. Aptartos aplinkybės leidžia abejoti, ar elnio sumedžiojimo metu susirinkimo protokolas buvo surašytas, o jei buvo – ar nebuvo po to redaguojamas. Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad, pagal nusistovėjusią praktiką, informaciją apie tai, kad tam tikros rūšies sumedžiojimo limitai yra išnaudoti, klubo pirmininkas R. M. nedelsiant SMS žinute pateikdavo visiems medžiotojams, tačiau po 2022-11-26 sumedžioto elnio to nepadarė. Klubo pirmininkas teisme aiškino, kad gal techninės kliūtys, kad negavo (tos žinutės). Patvirtino, kad buvo siunčiama SMS ne tik dėl vilkų, briedžių limitų išnaudojimo, bet ir elnių. Šis informacijos pateikimo būdas buvo vienintelis, kuriuo R. M. informuodavo medžiotojus apie itin svarbų medžioklės momentą – medžioklės limitų išnaudojimą, todėl šiuo atveju darytina išvada, kad kitą rytą po tauriojo elnio A. K. sumedžiojimo 2023-01-25, klubo pirmininkas nebuvo įsitikinęs, kad šios rūšies žvėrių sumedžiojimo limitas yra išnaudotas. Tokią išvadą patvirtina R. M. visiems klubo medžiotojams išsiųsta SMS žinutė: „Gerb. Klubo nariai sumedžiotas elnio patinas Šilalės raj. Prašome dalyvauti. Apie dalyvavimą praneškite A. K.. Pirmininkas“. Teisme aiškindamas šios žinutės prasmę R. M. teigė, kad ja norėjo pasakyti, kaip ir visada, kad sumedžiotas elnio patinas. Kadangi visi žinojo apie limitų išnaudojimą, tai nematė reikalo apie tai pranešti. Vėliau teigė, kad šia žinute galėjo ištransliuoti, kad prašo dalyvauti tyrime. Vienok, teigdamas, kad po limito sumedžiojus žvėrį, reikia pranešti aplinkosaugos departamentui, aiškina pats to nepadaręs. Vėliau pats gavo iš aplinkosaugos žinią, kad jie gavo informaciją apie sumedžiotą žvėrį, taip ir prasidėjo tyrimas. Tokie nenuoseklūs ir prieštaringi R. M. paaiškinimai teisme sudaro pagrindą teismui juos vertinti kritiškai. Pažymėtina, kad iš Institucijos 2023-01-27 pavedimo atlikti patikrinimą Nr. SPR1-229 (b. l. 13) matyti, kad šio neplaninio patikrinimo tikslas: patikrinti Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „J.“ Šilalės rajono „J.“ medžioklės ploto vieneto medžioklės lapus, išduotus nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. sausio 26 d. ir išsiaiškinti, ar buvo viršytas tauriųjų elnių sumedžiojimo limitas per 2022-2023 m. medžioklės sezoną, kas patvirtina, kad tuo metu dar nebuvo žinoma, ar elninių žvėrių sumedžiojimo limitai šiame medžiotojų klube išnaudoti.

Sisteminė aptartų faktinių aplinkybių visumos analizė sudaro pagrindą teigti, kad elnio gabenimo metu 2023-01-26 ryte ir pats klubo pirmininkas R. M. nesuprato ar nebuvo įsitikinęs, kad tauriojo elnio patinų sumedžiojimo limitai jau išnaudoti, todėl nepagrįstai visą atsakomybę dėl elnio sumedžiojimo perkėlė ant 2023-01-25 medžioklėje dalyvavusių asmenų ir sumedžiotą žvėrį kitą rytą pargabenusio V. Z., kurie šio įvykio neslėpė, žvėries sumedžiojimo faktą įrašė medžioklės lape, apie sumedžiotą žvėrį informavo klubo pirmininką. MK „J.“ medžioklės plotai yra keliuose rajonuose, taigi nustatomi atskiri sumedžiojimo limitai: iš Medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2022-2023 m. medžioklės sezoną limito (b. l. 38-40) matyti, kad Skuodo rajone Klaipėdos m. MŽK „J.“ MVP leista sumedžioti 2 tauriuosius elnius, iš jų 1 patiną, o tam pačiam medžiotojų klubui Šilalės rajone leista sumedžioti 6 tauriuosius elnius, iš jų 2 patinus. Nesant klubo pirmininko tinkamo komunikavimo su klubo nariais medžiotojais tiek informuojant apie Klubo susirinkimuose priimtus sprendimus, tiek, kaip nagrinėjamu atveju, neinformuojant apie tai, kad elnių patinų sumedžiojimo limitai išnaudoti, pastarieji, teismo įsitikinimu, būdami sąžiningi ir atsakingi medžiotojai - R. M. teisme paaiškino, kad V. Z. yra sąžiningas, atsakingas, padedantis žmogus - tačiau neturėdami teisinių žinių, šios aplinkybės nesuprato, dėl to turi didelių teisinių problemų - A. K. pripažintas kaltu dėl neteisėto elnio sumedžiojimo su iš to sekančiomis pasekmėmis, du medžioklėje dalyvavę svečiai taip pat nubausti pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, o V. Z. priverstas ilgai bylinėtis teisme, atitinkamai turėdamas atstovavimo išlaidų tam, kad įrodytų savo nekaltumą. Įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Teismo įsitikinimu, Institucija byloje įrodymus rinko ir juos vertino selektyviai, pirmenybę teikdama tik asmenų kaltę patvirtinantiems įrodymams, tai yra klubo narių visuotinio susirinkimo protokolo turiniui, nevertindama nei jo surašymo aplinkybių bei netikrindama šio turinio pagrįstumą. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolą V. Z. surašęs liudytojas D. M. teisme patvirtino, kad V. Z. jam minėjo, jog klubo pirmininkas visiems išsiuntinėjo žinutę dėl elnio dorojimo, tačiau neprašė jos parodyti, nes nebuvo poreikio, kas akivaizdžiai patvirtina jo išankstinį nusistatymą dėl V. Z. kaltės. Pažymėtina, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, jis įvykio tyrimo metu neturėjo atstovo. Tyrimas buvo atliekamas ilgai, V. Z. turėjo ne kartą vykti į Institucijos būstinę Klaipėdoje, ne kartą rašė paaiškinimus, administracinio nusižengimo protokolas jam buvo surašytas tik po daugiau nei trijų mėnesių po įvykio. Akivaizdu, kad tokia situacija jį veikė, todėl V. Z. 2023-02-08 paaiškinime, kuris surašytas spausdintu tekstu ir kurį surašė Institucijos vyr. specialistas D. M., kuriuo pareiškėjas sutinka, kad parveždamas sumedžiotą elnią padarė nusižengimą ir dėl to gailisi (b. l. 29), laikytinas formaliu, neįrodančiu, kad jis žinojo, kad elnias sumedžiotas neteisėtai, todėl nesukeliančiu jam teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad 2023-01-28 paaiškinime savo ranka jis parašė, kad 2023-01-25 buvo sumedžiotas elnio patinas, jį parvežė savo traktoriumi į lupyklą, jis patikrino medžioklės lapą, buvo viskas užpildyta. Jis nežinojo kad yra pasibaigusi kvota. Jis prie elnio dorojimo nedalyvavo, jam paliko dalį skerdienos, elnio kailis yra duobėje (b. l. 23).

Pareiškėjas kaltinamas ir tuo, kad žinodamas apie neteisėtai sumedžiotą gyvūną, nevykdė medžioklės naudotojo pareigos kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas, taip pat pasiėmė neteisėtai sumedžioto gyvūno dalį medžioklės produkcijos, kas yra draudžiama.

Medžioklės taisyklių 28.5. nustato, kad medžioklės plotų naudotojai apie įvykius, nurodytus 28.2-28.4 papunkčiuose, telefonu (duomenys neskelbtini) informuoja A. T. jie turi padaryti prieš pradėdami sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykdami iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų atliekamas pirmiau.

28.2. kai medžioklėje varant vieno varymo metu arba medžioklėje tykojant, kurioje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, sumedžiojama daugiau medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, nei yra limito šiems gyvūnams sumedžioti likutis, medžioklės lape nedelsiant (medžioklėje varant – pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (1 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas AAD elektroniniu paštu.

28.3. kai teisėtai medžiojant stirnų ir/ar briedžių pateles ir jauniklius sumedžiojamas ragus numetęs stirnos ar briedžio patinas arba medžiojant briedžio jauniklius sumedžiojamas gumbaragis patinas arba antrametė briedžio patelė, arba sumedžiojamas sužeistas, sužalotas ar akivaizdžiai sergantis medžiojamasis gyvūnas, kuriam nustatytas jo medžiojimo terminas, tačiau sumedžiojimo limitas išnaudotas, medžioklės lape nedelsiant (medžioklėje varant − pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (2 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas AAD elektroniniu paštu;

28.4. medžioklės plotų naudotojai, sumedžioję vilką, per 12 valandų pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – tarnyba) informaciją elektronine forma, prieiga prie kurios skelbiama tarnybos tinklalapio https://vstt.lrv.lt rubrikos „Biologinės įvairovės apsauga“ skiltyje „Žvėrių apskaita“ šią informaciją: vilko sumedžiojimo data ir vieta (savivaldybės, seniūnijos pavadinimas, miško pavadinimas, sumedžiojimo vietos koordinates WGS formatu pagal Globalaus pozicionavimo (GPS) sistemą), vilką sumedžiojusio medžiotojo vardo raidė, pavardė, informacija apie sumedžiotą vilką (vilko sumedžiojimo būdas, apytikslis amžius, lytis, išoriniai požymiai, kiti aiškiai matomi defektai), jei žinoma – informacija apie vilkų grupę, iš kurios individas sumedžiotas (sumedžiotas vilkas priklausė vilkų grupei, kurioje iš viso buvo vilkų, iš jų suaugusių vilkų ir jauniklių vilkų). Medžioklės plotų naudotojas privalo užtikrinti, kad būtų paimti sumedžioto vilko mėginiai, skirti tolesniems sumedžioto vilko amžiaus, genetiniams ir produktyvumo tyrimams, ir išsaugoti, kol juos iš sumedžiojusio asmens paims tarnybos įgaliotas atstovas. Mėginiai paimami, saugomi, minėtam atstovui perduodami pagal Medžioklės taisyklių 9 priedą.

Iš nurodytų norminių teisės aktų nuostatų matyti, kad nei Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas nei Medžioklės taisyklių 28.5. papunktis, kuris, beje, nenurodytas skundžiamame nutarime, nenustato medžioklės plotų naudotojams pareigos informuoti AAD tais atvejais, kai neteisėtai sumedžiojamas elnias. Juo labiau tokia pareiga negali būti nustatyta asmeniui, kaltinamam padariusiam įstatymo uždraustą veiką, nes tokiu atveju šis asmuo būtų verčiamas pats pranešti apie tai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatos dėl asmens nekaltumo prezumpcijos bei draudimo versti duoti parodymus prieš save lemia požiūrį į žmogų, kurio turi būti laikomasi ir teisinėje tikrovėje, tai yra praktikoje, kad nei vienas žmogus, pareigūnas ar institucija neturi teisės versti kitą asmenį duoti parodymus prieš save ar savo artimą, nebent tas asmuo savo noru sutinka tai daryti.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad Institucija nepagrįstai kaltina V. Z. ir dėl sumedžioto elnio dalies produkcijos pasiėmimo. Viso proceso metu pareiškėjas nuosekliai teigė, kad jis elnią dorojant nedalyvavo, jį parvežęs išvyko darbuotis į mišką. Byloje nėra jokių įrodymų, kad V. Z. būtų prašęs ar reikalavęs palikti jam dalį sumedžioto elnio skerdienos, priešingai - jis nuosekliai teigė, kad elninių žvėrių mėsos nevalgo. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad V. Z. yra vienintelis medžiotojas MK „J.“ narys Šilalės rajone, todėl dar 2015 metais Klubo visuotinio susirinkimo metu nuspręsta jo namuose įrengti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę, kuri įregistruota Veterinarijos tarnyboje. Tam tikslui V. Z. paskyrė vieną patalpą sumedžiotų žvėrių dorojimui, o pirtyje pastatyti du klubo šaldikliai šiai produkcijai laikyti. Jokios finansinės naudos dėl leidimo naudotis jam priklausančiomis patalpomis V. Z. iš klubo negauna, už sunaudotą vandenį ir elektrą bei sumedžiotų žvėrių pargabenimą jam nėra kompensuojama, tačiau kartais medžiotojai jam palieka dalį produkcijos, su kuria jis atsilygina ūkininkams už tai, kad šie nereiškia pretenzijų dėl žvėrių padarytos žalos jų pasėliams. Nustatyta, kad išdoroję elnią, tai padarę medžiotojai (A. K., Z. L. ir S. B.) dalį skerdienos paliko ir V. Z. klubui priklausančiame šaldiklyje, esančiame pirtyje. Ši skerdiena paimta 2023-01-26 Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (b. l. 20), pažymėtina, kad šiame protokole nurodyta tik tai, kad paimta tauriojo elnio skerdiena, tačiau nenurodyta kiek jos paimta. Tokiu būdu, nėra jokių įrodymų dėl to, kad V. Z., kaip nurodoma nutarime administracinio nusižengimo byloje, pasiėmė dalį šio gyvūno produkcijos, netgi abejotina, ar apie tai, kad jam palikta dalis elnienos, jis buvo informuotas iki tol, kol ją paėmė Institucijos pareigūnai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 646 straipsniais,

nutaria:

P. V. Z. skundą patenkinti.

P. A. ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto U. R. 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR­_N-1296-2023 ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį T. T. apylinkės T. T. rūmams.