Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, susipažinęs su pareiškėjo J. U., a.k. (duomenys neskelbtini) skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka R. B.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad R. B. būdamas neblaivus 2015-02-13 apie 04.00 val. su draugais U., R. R. ir L. grįžęs iš naktinio klubo (duomenys neskelbtini) akademijos (duomenys neskelbtini) be jokios priežasties, tyčia, siekdamas pažeminti, paėmė už J. U. lovos šoninio krašto ir ją apvertė. J. U. dėl šių veiksmų krito ant grindų, o ant jo užkrito lova. Krisdamas J. U. susižalojo kairės kojos blauzdą, kelio sąnarį, paumėjo anksčiau lūžusio dešinės kojos padikaulio skausmas. Dėl savo elgesio R. B. ir kartu su juo buvę draugai neatsiprašė, nepasiaiškino. Pareiškėjas mano, kad R. B. minėtais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. pareiškėjo teigimu mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė jam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo. Pareiškėjas skundu prašo R. B. iškelti baudžiamąją bylą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju - civiliniu ieškovu.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltinimo skundas grąžintinas pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pareiškėjas prašo patraukti R. B. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d. Iš pateikto skundo matyti, kad pareiškėją galimai sužalojo R. B., tačiau skunde nėra nurodyti šio traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens anketiniai duomenys (gimimo data). Šie duomenys reikalingi, teismui priėmus sprendimą dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, kviečiant R. B. į posėdį ir renkant jį charakterizuojančią medžiagą. Be to, skunde nurodoma, kad R. B. galimai padaryta nusikalstama veika nustatyta Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 028-00001-15, tačiau teismui ši medžiaga kartu su skundu nebuvo pateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame ikiteisminiame tyrime pareiškėjas yra įtariamasis, t.y., proceso dalyvis, turintis teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir gauti procesinius dokumentus. Neturint šių duomenų, nėra galimybės nustatyti kaip skunde nurodytos aplinkybės yra susijusios su aukščiau minėto ikiteisminio tyrimo duomenimis. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad po patirtų sužalojimų gydėsi pas gydytojus, tačiau nenurodo nei gydymo įstaigos pavadinimo, nei gydytojų pavardžių. Ši informacija teismui reikalinga, jeigu gydytojai būtų kviečiami liudyti ir esant pagrindui reikėtų iš jų išreikalauti dokumentus, susijusius su pareiškėjo gydymu. Skunde taip pat nenurodyti galimai kartu su R. B. įvykio dieną buvusių asmenų vardai ir jų gyvenamųjų vietų adresai. Neturint minėtų duomenų, šių asmenų neįmanoma identifikuoti ir šaukti į teismo posėdį, jeigu jie būtų pripažinti liudytojais. Skunde pareiškėjas teigia, jog po 2015-02-13 įvykio paūmėjo ankščiau lūžusio dešinės kojos padikaulis. Šiems teiginiams pagrįsti nėra pateikti jokie objektyvus duomenis (pvz. medicininiai dokumentai), nėra duomenų, ar ankščiau patirtas kojos sužalojimas tiesiogiai yra susijęs su skunde nurodytu fiziniu skausmu.

Teismas pažymi, jog kaltinimas turi būti konsoliduotas vienoje vietoje ir tik po juo dėstomi argumentai ir įrodymai (teismui pateiktame skunde kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. turi būti galimai padaryta veika nurodyta ne dviprasmiškai, nukreipiant į priedus ar pan., o suformuluota aiškiai, konkrečiai ir suprantamai). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareikimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis B.b. Nr. 1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai.

Lietuvos Respublikos BPK 413 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikyti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Jis privalo žinoti, kokius konkrečius jo veiksmus, žodžius prašoma pripažinti nusikalstamais ir už tai nubausti.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog J. U. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutarė:

Pareiškėjo J. U., a.k. (duomenys neskelbtini) skundo nepriimti ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarties nuorašą su teismui pateikta medžiaga grąžinti J. U., gyv. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.