Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-11-20 · Administracinė byla Nr. I2-4070-631/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-20
Bylos Nr.
I2-4070-631/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09608-2023-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
R. Š.
Atsakovas
Nacionalinei teismų administracijai
Administracinė byla Nr. I2-4070-631/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09608-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. skundą atsakovei Nacionalinei teismų administracijai, dėl sprendimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja 2023-12-27 kreipėsi į administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA, Administracija) 2023-10-26 raštą Nr. 4R-1477- (6.1Mr) „Dėl Jūsų prašymo“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovę Nacionalinę teismų administraciją pakartotinai išnagrinėti 2023-10-19 prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą.

Paaiškina, kad 2023-10-19 prašymu (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Administraciją. Prašyme nurodė, kad 2022 ir 2023 metais buvo priimti Tauragės apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismų sprendimai civilinėse bylose Nr. e2-43-607/2022 ir e2A- 254-796/2023, kuriais, pasak pareiškėjos, buvo pažeistos jos, kaip Lietuvos Respublikos pilietės teisės į teisingą ir nešališką bylos išnagrinėjimą, teisė būti išklausytai, buvo pažeisti bendrieji teisingumo bei protingumo principai.

Nurodo, kad Nacionalinė teismų administracija 2023-10-26 raštu Nr. 4R-1477-(6.1Mr) „Dėl Jūsų prašymo“ pranešė, kad Administracija pagal kompetenciją negali spręsti Prašyme išdėstytų kausimų. Tai yra, Prašymo atsakovė neišnagrinėjo iš esmės ir jo nepersiuntė kitai institucijai nagrinėti pagal kompetenciją.?

Teigia, kad nagrinėjant bylą pirmąja instancija, teisėja D. Ž. nenusišalino, nors turėjo ir galėjo žinoti, jog yra galimas interesų konfliktas tarp šalių ir teisme dirbančių asmenų, turinčių galimybę daryti įtaką teisingo ir tinkamo sprendimo priėmimui. Atsižvelgiant į tai, vertina, jog teismai pažeidė pareiškėjos teisę į nešališką bylos nagrinėjimą, leisdami pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėti teisėjai, kurios artimoje profesinėje aplinkoje yra asmuo, galimai turintis suinteresuotumą bylos baigtimi. O Administracija pareiškėjos prašymo dėl teisėjos veiksmų nenusišalinant nepersiuntė nagrinėti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.

Šalies argumentai

Teigia, kad įvertinus skundžiamo Rašto turinį, matyti, kad sprendime nurodytas nepakankamas pareiškėjos Prašymo netenkinimo teisinis pagrindas, nepateikta pakankamai teisinių motyvų, kas įrodo, kad skundžiamas Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje įtvirtintų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, konkrečiai 5 ir 6 punktų nuostatų, todėl, pasak pareiškėjos, yra pagrindas Raštą laikyti neteisėtu.

Papildomai pažymi, kad skundžiamas Raštas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą. Taip pat nurodo, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais bei to paties 3 straipsnio 5 punkte įtvirtinto išsamumo principo. Tačiau šie principai priimant Raštą akivaizdžiai pažeisti, nes Raštas teisiškai nepakankamai motyvuotas, neišsamus, argumentuotai nepasisakyta dėl Prašyme išdėstytų motyvų, pareiškėjai atsakovės atsakymas yra visiškai neaiškus.

Papildomai pažymi, kad jeigu atsakovė manė, kad pareiškėjos pateiktas Prašymas visa apimtimi nepriskirtinas jai nagrinėti pagal kompetenciją, tai atsakovė, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi turėjo pareigą Prašymą, visa apimtimi ar dalyje persiųsti nagrinėti kitai institucijai pagal kompetenciją, tačiau to nepadarė (b. l. 2-7).

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė teismų administracija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakydama į Prašymą, atsakovė pareiškėjai paaiškino, kad Administracija yra teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti įstaiga. Atsakovė pažymėjo, kad Administracija nenagrinėja bylų, neturi teisės vertinti teismų procesinių sprendimų teisėtumo ar pagrįstumo ir negali daryti įtakos bylą nagrinėjančiam ar nagrinėjusiam teismui, kadangi bet koks kišimasis į teismų veiklą yra draudžiamas ir būtų teismų bei teisėjų nepriklausomumo principo pažeidimas. Atsakovė nurodė, jog negali vertinti pareiškėjos Prašyme nurodytų argumentų, susijusių su teismų priimtų procesinių sprendimų bei atliktų procesinių veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu, bei kad teismo priimtų procesinių sprendimų bei atliktų procesinių veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas tik apeliacine ar kasacine tvarka, pažymint, jog tokia tvarka peržiūrint teismo sprendimą įvertinamas ir teismo nepriklausomumo bei nešališkumo klausimas. Atsakovė pažymėjo, kad jokia kitokia teismų procesinių sprendimų kontrolės forma įstatymo yra neleistina, kaip prieštaraujanti teismo (teisėjo) nepriklausomumo principui.

Nurodo, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, ir visiškai sutiktina su pareiškėja, jog tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei išsamumo principų. Žinoma, kad VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, jog viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. O VAĮ 3 straipsnio 5 punktas nustato išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis įtvirtina reikalavimus, taikytinus administraciniam sprendimui, o minimo straipsnio dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškina, kad teisingumo vykdymo funkcijos negali vykdyti jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas. Atitinkamai, teisminė valdžia negali iš kitos valstybės valdžios institucijos perimti jai priskirtų funkcijų. Atsakydama į pareiškėjos teiginį dėl teisėjos D. Ž. nenusišalinimo ir galimo jos interesų konflikto, pažymi, jog Administracijai nėra suteikta teisė spręsti teisėjų drausminės atsakomybės klausimų. Pagal Teismų įstatymo 85 straipsnio 1 dalį, drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus sprendžia Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisėjai drausmine tvarka gali atsakyti trimis atvejais: už teisėjo vardą žeminantį poelgį, už kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą ir už įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą. Todėl, manant, jog teisėjo (teisėjų) veiksmuose yra nusižengimo, numatyto Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, požymių, pagal Teismų įstatymo 84 straipsnio 4 dalį ir Teisėjų tarybos 2013 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 13P-9- (7.1.2) patvirtintus Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatus, asmuo turi teisę motyvuotu prašymu kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo.

Vertina, kad skundžiamas Raštas yra surašytas laikantis viešojo administravimo principų, motyvuotas, jį rengiant buvo įvertintos pareiškėjos Prašyme nurodytos aplinkybės ir nustatyta, jog jos yra susijusios su konkrečioje civilinėje byloje priimtu ir instancine tvarka (nustatyta proceso teisės normomis) įvertintu teismo sprendimu (pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo, kai apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą; kaip nurodyta prašyme, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepriėmė kasacinio skundo). Todėl mano, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai nurodė pareiškėjai, kad Administracija neturi teisės spręsti pareiškėjos 2023 m. spalio 19 d. Prašyme išdėstyto reikalavimo –padėti įvykdyti teisingumą bei tokiais savo veiksmais įrodyti, kad teismai ir teisinė sistema, kaip kompleksas, Lietuvoje yra teisinės ir demokratinės valstybės principo gynėjai, skirti ginti jos teises. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, atsakovė nenagrinėja bylų ir neturi teisės vertinti teismų procesinių sprendimų teisėtumo ar pagrįstumo, t. y. pareiškėjai buvo/yra žinoma atsakovės kompetencija.

Administracijos nuomone, pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, dėl kurių atsakovės 2023 m. spalio 26 d. raštas Nr. 4R-1477-(6.1Mr) „Dėl Jūsų prašymo“ turėtų būti panaikintas ir atsakovė turėtų būti įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. spalio 19 d. prašymą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą, yra visiškai nepagrįsti, ir skundą prašo atmesti visa apimtimi (b. l. 37-43).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės teismų administracijos 2023-10-26 rašto Nr. 4R-1477- (6.1Mr) „Dėl Jūsų prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo (b.l.12-13).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Administracijoje 2023 m. spalio 20 d. buvo gautas pareiškėjos 2023 m. spalio 19 d. prašymas, kuriame pareiškėja teigė, kad Tauragės apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismų sprendimais civilinėse bylose Nr. e2-43-607/2022 ir Nr. e2A-254-796/2023 buvo pažeistos jos teisės į teisingą ir nešališką bylos išnagrinėjimą, teisė būti išklausytai, buvo pažeisti bendrieji teisingumo bei protingumo principai. Pareiškėja prašė įsigilinti į pateikiamą situaciją ir padėti įvykdyti teisingumą (b.l.8-11).

Atsakydama į Prašymą, atsakovė skundžiamu Raštu pareiškėjai paaiškino, kad Administracija yra teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti įstaiga. Atsakovė pažymėjo, kad Administracija nenagrinėja bylų, neturi teisės vertinti teismų procesinių sprendimų teisėtumo ar pagrįstumo ir negali daryti įtakos bylą nagrinėjančiam ar nagrinėjusiam teismui, kadangi bet koks kišimasis į teismų veiklą yra draudžiamas ir būtų teismų bei teisėjų nepriklausomumo principo pažeidimas. Atsakovė nurodė, jog tai reiškia, kad Administracija negali vertinti pareiškėjos Prašyme nurodytų argumentų, susijusių su teismų priimtų procesinių sprendimų bei atliktų procesinių veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu, bei kad teismo priimtų procesinių sprendimų bei atliktų procesinių veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas tik apeliacine ar kasacine tvarka, pažymint, jog tokia tvarka peržiūrint teismo sprendimą įvertinamas ir teismo nepriklausomumo bei nešališkumo klausimas. Iš Prašymo turinio buvo matyti, tokia teise pareiškėja pasinaudojo ir Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-43-607/2022 buvo patikrintas apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2A-254-796/2023. Atsakovė pažymėjo, kad jokia kitokia teismų procesinių sprendimų kontrolės forma įstatymo yra neleistina, kaip prieštaraujanti teismo (teisėjo) nepriklausomumo principui.

Taip pat, atsakovė, atsižvelgdama į pateiktą informaciją, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi, informavo pareiškėją, kad Administracija pagal kompetenciją negali spręsti Prašyme išdėstytų klausimų ir nurodė, jog šis Administracijos atsakymas gali būti apskųstas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (b.l.12-13).

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės Raštu, kreipėsi į teismą.

VAĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi numatytais principais. Vienas iš minėtų principų yra išsamumo (VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė Raštu pateikė pareiškėjai visą informaciją klausimu, dėl kurio pareiškėja kreipėsi. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes apie prašyme suformuluotą kreipimąsi ir informaciją bei atsakovės atsakymo (Rašto) turinį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai buvo pateikta jos prašoma informacija ir atsakyta į jos prašymą pagal atsakovės kompetenciją. Informacija išdėstyta aiškiai, argumentuotai ir išsamiai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė būtų pažeidusi anksčiau nurodytas VAĮ normas.

Pažymėtina, kad Administracija teisingai ir pagrįstai paaiškino pareiškėjai, kad negali vertinti pareiškėjos Prašyme nurodytų argumentų, susijusių su teismų priimtų procesinių sprendimų bei atliktų procesinių veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu, bei kad teismų priimtų procesinių sprendimų bei atliktų procesinių veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas tik bylas nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, pažymint, jog tik tokia tvarka peržiūrint teismo sprendimą, gali būti įvertinamas ir teismo nepriklausomumo bei nešališkumo klausimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (LVAT 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, LVAT yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (LVAT 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).

Taigi, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teismas vertina, jog pagal savo turinį 2023-10-26 Raštas Nr. 4R-1477- (6.1Mr) yra informacinio pobūdžio, kuriame atsakyta į pareiškėjos 2023 m. spalio 19 d. prašymą. Šiame Rašte pareiškėjos klausimas aptartas pakankamai išsamiai, išaiškinta NTA kompetencija teismų institucijų srityje, nurodyta, kokiais teisės aktais atsakovė vadovaujasi, teikdama atsakymą dėl pareiškėjos prašymo.

Teismas vertina, kad skundžiamas Raštas atitinka pareiškėjos pateikto prašymo turinį, o pateikiama informacija yra detali, išsami ir laikytina pakankama informacinio pobūdžio prasme. Pareiškėjos nesutikimas su Raštu yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, kuri savaime neapsprendžia skundžiamo rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamame Rašte motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame atsakyta į esminius atsakovės kompetencijai priskirtus pareiškėjos prašymo klausimus. Nenustatyta, kad nagrinėjant prašymą buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, kurie būtų pagrindas pripažinti neteisėtu ginčijamą atsakovės Raštą.

Taigi, teismo vertinimu, Administracijos 2023-10-26 Raštas Nr. 4R-1477- (6.1Mr) yra motyvuotas, pagrįstas ir išsamus, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais argumentais.

Skundžiamą Raštą pripažinus teisėtu, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame Sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas plačiau nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė