- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-30
- Bylos Nr.
- eI-2089-968/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00718-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Jolita Rasiukevičienė, Iveta Pelienė
- Atsakovas
- Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, Kauno technologijos universitetui
- Pareiškėjas
- P. B.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Jolitos Rasiukevičienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos atstovei G. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno technologijos universitetui ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (Elektroninės bylos Nr. eI-2089-968/2018 (toliau – e. byla) 1 t., b. l. 1–5), prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybines etikos komisijos (toliau – Komisija) 2018-01-17 sprendimą Nr. KS-8 „Dėl P. B.“ (toliau – Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde teigia, kad Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Nurodo, kad Sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų ir 3 straipsnyje įtvirtintų išsamumo bei įstatymų viršenybės principų. Sprendime neįvertinta, kad Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – Kontrolierius) tarnybos (toliau – Tarnyba) pranešimai, į kuriuos Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU) darbuotojai parengė atsakymus, gauti KTU bendruoju elektroniniu paštu ir kad KTU vadovas asmeniškai dokumentų neregistruoja, nenukreipia jų vykdymui, nevertina jo turinio prieš atsakymus parengiant kompetentingiems asmenims. Taip pat Sprendime neatsižvelgta, kad pareiškėjui Tarnybos atliekamo tyrimo, dėl kurio gauti užklausimai, apimtis buvo nurodyta tik 2017-10-17, o Tarnyba turėjo galimybę susisiekti su pareiškėju asmeniniais kontaktiniais duomenimis, tačiau dokumentus siuntė į KTU. Šios aplinkybės patvirtina, jog KTU darbuotojų atsakymai į Tarnybos raštus buvo parengti dėl objektyviai susiklosčiusių faktinių aplinkybių, o ne tikslingų pareiškėjo veiksmų, nukreiptų į asmeninės naudos gavimą. Nors viešojoje erdvėje buvo nurodyta, kad Tarnyba atlieka tyrimą dėl pareiškėjo monografijos, tačiau nei viename iš paklausimų nebuvo konkrečiai įvardintas tiriamo skundo dalykas, nustatinėjamų aplinkybių apimtis, numatomo susitikimo klausimų pobūdis ir pan. Sprendime nepaaiškinama, kodėl Komisija mano, kad KTU darbuotojai, registruodami ir atsakydami į gautus raštus, „buvo atitraukti nuo tiesioginio jų darbo funkcijų vykdymo“. Priimant Sprendimą, nebuvo ištirta, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis darbuotojai parengė atsakymus į paklausimus, ar tai išėjo už jų darbo apimties ribų, ar dėl to kilo kliūtys efektyviai vykdyti pareigas. Sprendimas yra neaiškus, iš jo negalima suprasti Komisijos atliktų vertinimų bei duomenų, kuriais ji rėmėsi jį priimdama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2010-10-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1262/2010, 2008-09-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-2146/2008 yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje yra pateiktos bendrųjų nuostatų pavidalu suformuluotos valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privalomo elgesio taisyklės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju kvalifikuojant veikos priešingumą teisei, būtina remtis ir kitomis teisės normomis, patvirtinančiomis ar paneigiančiomis veikos priešingumą teisei. LVAT 2008-02-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-756-55/2008 yra konstatavęs, kad Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintos teisės normos pagal galiojimo apimtis laikytinos bendrosiomis teisės normomis, nustatančiomis bendrąsias elgesio taisykles, yra taikomos neribotam subjektų ratui ir nustato specialiųjų normų formulavimo kryptį ir metodą, ši norma nenustato konkrečių elgesio taisyklių, kurių pažeidimas galėtų užtraukti atsakomybę; konkrečios elgesio taisyklės, nustatomos specialiosiomis teisės normomis, kurios dėstomos kituose Įstatymo skirsniuose ar kituose teisės aktuose. Todėl Komisija, siekdama konstatuoti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, turėjo nurodyti ir konkrečias elgesio taisykles nustatančių Įstatymo straipsnių ir jų dalių ar kitų teisės aktų pažeidimą. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas gavo asmeninę naudą ir kad jis pasinaudojo einamomis pareigomis.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Komisija atsiliepime (e. bylos 1 t., b. l. 28–32) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas veikė pasyviai ir leido, kad jo tarnybinėje veikloje atsirastų Įstatymo nuostatoms prieštaraujanti veika. Jokie teisės aktai neribojo Tarnybos teisės į tuometinį KTU rektorių kreiptis viešai skelbiamais jo tarnybinio elektroninio pašto adresais, o iš Tarnybos raštų turinio matyti, kad jie yra asmeninio pobūdžio. Iš pareiškėjo pasirašytų raštų turinio matyti, kad jam buvo žinoma, jog tyrimas atliekamas ne dėl KTU rektoriaus veiklos, o dėl jo kaip privataus asmens, konkrečiai dėl habilitacijai pateiktos monografijos. Gavęs Tarnybos raštus ir aiškiai supratęs asmeninį jų pobūdį, būdamas rūpestingas ir atidus vadovas, pareiškėjas privalėjo imtis konkrečių veiksmų užkirsti kelią Įstatymo nuostatų pažeidimui atsirasti. Abejonės, jeigu tokios yra, atitenka viešojo intereso naudai, todėl pagrįsti, kad pareiškėjo tarnybinis elgesys buvo tinkamas privalo jis pats. Sprendimas priimtas remiantis tyrimo metu surinkta medžiaga, vadovaujantis atitinkamais teisės aktais bei juose įtvirtintais teisėtumo, nešališkumo, skaidrumo, viešumo ir kt. principais, paremtas galiojančia Lietuvos teismų praktika. Šiame sprendime įvertinti Komisijai pateikti KTU dokumentai, atsakingų darbuotojų paaiškinimai, tyrimas buvo vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme (toliau – VTEKĮ) nustatytų procedūrų, pareiškėjui suteiktos visos galimybės būti tinkamai išklausytam.
Teismo posėdyje Komisijos atstovės iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepimo į skundą nepateikė. Jos atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno technologijos universitetas (toliau – KTU) atsiliepimo į skundą nepateikė, jo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Šioje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Komisija pripažino, kad pareiškėjas, buvęs KTU rektorius, Tarnybai pateikęs šio universiteto darbuotojų parengtus, su jo habilitacijai pateiktos monografijos tyrimu susijusius asmeninio pobūdžio raštus, pasinaudojo universiteto žmogiškaisiais ištekliais ne tarnybos tikslais ir pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teisėtumo ir pagrįstumo.
7.1. Tarnyba 2017-09-27 raštu Nr. S-402 (toliau – 2017-09-27 raštas) (e. bylos 1 t., b. l. 109) informavo pareiškėją apie Tarnyboje 2017-08-28 pradėtą nagrinėti skundą galimus jo akademinės etikos pažeidimus dėl habilitacijai pateiktos monografijos ir paprašė atvykti bei pateikti su šiuo klausimu susijusią informaciją. Tarnybos 2017-09-27 raštas adresuotas pareiškėjui ir išsiųstas jo elektroninio pašto adresu rektorius@ktu.lt ir ktu@ktu.lt. Atsakant į 2017-09-27 raštą, ant oficialaus KTU blanko Tarnybai pateiktas 2017-10-03 raštas Nr. DV10-629 (toliau – 2017-10-03 atsakymas) (e. bylos 1 t., b. l. 104), kuriame, be kita ko, teigiama, kad „2017-08-28 pradėtas nagrinėti skundas dėl galimų mano akademinės etikos pažeidimų, susijusių su habilitacijai pateikta monografija <...>. Informuoju, kad esu pasirengęs bendradarbiauti ir visą man žinomą informaciją bei paaiškinimus, kurie susiję su nagrinėjamu skundu, Tarnybai pateikti raštu“. KTU blanke įforminto rašto rengėja I. A., pasirašė – pareiškėjas.
7.2. Tarnyba 2017-10-04 raštu Nr. S-407 (toliau – 2017-10-04 raštas) (e. bylos 1 t., b. l. 110) kreipėsi į pareiškėją, prašydama atvykti ir pateikti paaiškinimus apie monografijos „Transfer of International Managment Principles to CEECs“ bei jos santraukos rašymą, leidimą ir gynimą, nuo kurių priklausys tolesni klausimai. Tarnybos 2017-10-09 raštas adresuotas pareiškėjui, tuometiniam KTU rektoriui, ir išsiųstas jo elektroninio pašto adresu rektorius@ktu.lt ir šio rašto kopija išsiųsta adresu ktu@ktu.lt. Atsakant į 2017-10-04 raštą, ant oficialaus KTU blanko Tarnybai pateiktas 2017-10-06 raštas Nr. DV10-639 (toliau – 2017-10-06 atsakymas) (e. bylos 1 t., b. l. 105), kuriame, be kita ko, teigiama: „Dar kartą pakartosiu, kad esu pasirengęs bendradarbiauti, siekdamas, kad Tarnybos atliekamas tyrimas dėl galimų mano akademinės etikos pažeidimų vyktų kuo sklandžiau, nešališkiau ir objektyviau. Būtent dėl nurodytos priežasties dar kartą siūlau pateikti tyrimui atlikti reikiamus klausimus raštu, į kuriuos atsakysiu per įmanomai trumpiausią laiką ir kaip galėdamas išsamiau <...>“. KTU blanke įforminto rašto rengėja R. D., pasirašė – pareiškėjas.
7.3. Tarnyba 2017-10-09 raštu Nr. S-416 (toliau – 2017-10-09 raštas) (e. bylos 1 t., b. l. 111) kreipėsi į pareiškėją, prašydama atvykti ir pateikti paaiškinimus dėl galimų akademinės etikos pažeidimų, susijusių su jo monografija „Transfer of International Managment Principles to CEECs“ bei jos pagrindu parengta santrauka. Tarnybos 2017-10-09 rašte, be kita ko, pareiškėjo prašoma atsisakius atvykti į Tarnybą, nurodyti telefono numerį ir tikslų laiką, kada galima būtų su juo susisiekti ir užduoti klausimus apie habilitacijai pateiktą monografiją arba skirti susitikimą, Kontrolieriui atvykstant į KTU. Tarnybos 2017-10-09 raštas adresuotas pareiškėjui ir išsiųstas jo elektroninio pašto adresais rektorius@ktu.lt, petras.barsauskas@ktu.lt ir šio rašto kopija išsiųsta adresu ktu@ktu.lt. Atsakant į 2017-10-09 raštą, ant oficialaus KTU blanko Tarnybai pateiktas 2017-10-10 raštas Nr. DV10-00654 (toliau – 2017-10-10 atsakymas) (e. bylos 1 t., b. l. 106–107), kuriame, be kita ko, teigiama: „Atsakant į visus Jūsų kvietimus atvykti, buvo pabrėžiama, kad esu pasirengęs bendradarbiauti ir visą man žinomą informaciją bei paaiškinimus, susijusius su nagrinėjamu skundu, Tarnybai pateikti raštu. Rašte, nepaisant pakartotinio prašymo, nenurodėte teisinio pagrindo, kuriuo remiantis mano atvykimas į Jūsų tarnybą man būtų privalomas <...>“. KTU blanke įforminto rašto rengėja R. B., pasirašė – pareiškėjas.
7.4. Tarnyba 2017-10-19 raštu Nr. S-432 „Dėl galimo P. B. viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimo“ (toliau – 2017-10-19 raštas) (e. bylos 1 t., b. l. 102–103) Komisiją informavo apie tai, kad, Tarnybai atliekant tyrimą dėl pareiškėjo akademinės etikos pažeidimų, pareiškėjas Tarnybas teikė paaiškinimus, kuriuos rengė KTU darbuotojai, tokiu būdu pareiškėjas galimai pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tarnyba 2017-10-27 raštu Nr. S-449 „Dėl Kauno technologijos universiteto rektoriaus P. B. veiklos įvertinimo“ (toliau – 2017-10-27 raštas) (e. bylos 1 t., b. l. 108) Komisijai išsiuntė pareiškėjui adresuotus 2017-09-27, 2017-10-04 ir 2017-10-09 raštus.
7.5. Komisija 2017-10-31 raštu Nr. S-2751-(2.5.) informavo Kontrolierių apie tai, kad, vadovaudamasi VTEKĮ 17 straipsnio 2 punktu, 20 straipsniu, 28 straipsnio 1 ir 5 dalimis, nusprendė atlikti tyrimą ir įvertinti, ar P. B. nepažeidė Įstatymo įtvirtintos prievolės nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kai galimai nurodė pavaldiems darbuotojams rengti Tarnybai atsakymus dėl skundo, tiesiogiai susijusio su jo paties habilitacijai pateikta monografija (e. bylos 1 t., b. l. 149). Atlikdama galimą pareiškėjo pažeidimo tyrimą, Komisija, be kita ko: apie tyrimą informavo pareiškėją ir gavo išsamius jo paaiškinimus su priedais (e. bylos 1 t., b. l. 150, 152–155); apie tyrimą informavo KTU ir gavo šio universiteto detalius paaiškinimus (e. bylos 1 t., b. l. 88–92, 151); pareiškėjui išsiuntė informaciją apie Komisijos posėdį (e. bylos 1 t., b. l. 93); klausimą dėl pareiškėjo Komisija svarstė 2018-01-22 posėdyje (e. bylos 1 t., b. l. 170–173).
7.6. Komisija 2017-01-17 priėmė skundžiamą Sprendimą (e. bylos 1 t., b. l. 97–101), kuriame, be kita ko:
(1) nustatė aplinkybes, susijusias su KTU teisiniu statusu, pareiškėjo paskyrimu KTU rektoriumi, jo teisėmis, pareigomis. Taip pat nustatė, kad KTU lėšas sudaro ir valstybės biudžeto lėšos studijoms, kad rektorius organizuoja aukštosios mokyklos veiklą, atsako už tinkamą aukštosios mokyklos lėšų naudojimą. Nustatė ir tai, kad Tarnyboje 2017-08-28 pradėtas nagrinėti skundas dėl galimų pareiškėjo akademinės etikos pažeidimų, susijusių su jo habilitacijai pateikta monografija ir pristatė Tarnybos 2017-09-27, 2017-10-04, 2017-10-09 raštų ir į juos teiktų 2017-10-03, 2017-10-06, 2017-10-10 atsakymų turinį, jų priėmimo aplinkybes ir pareiškėjo paaiškinimus;
(2) konstatavo, kad: eidamas KTU rektoriaus pareigas, pareiškėjas buvo priskirtinas valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, kuriems Įstatymo nuostatos taikomos tiesiogiai ir visos apimties; viešųjų interesų viršenybei užtikrinti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; nagrinėjant pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui klausimą, svarbūs du aspektai – ar jis pasinaudojo pareigomis asmeniniais tikslais ir, ar gavo iš to naudos; išnagrinėjus tyrimo metu surinktą medžiagą darytina išvada, kad pareiškėjas, gavęs Tarnybos raštus, būdamas rūpestingas ir atidus vadovas, galėjo ir turėjo suprasti, kad tyrimas atliekamas ne dėl KTU rektoriaus veiklos, o dėl jo kaip privataus asmens, konkrečiai dėl habilitacijai pateiktos monografijos; tai, kad jis suprato, jog Tarnyboje tyrimas atliekamas ne dėl KTU rektoriaus, o dėl jo kaip privataus asmens veiklos, patvirtina atsakymų į Tarnybos raštus, P. B. kalba pirmuoju asmeniu ir aiškiai nurodo, kad dėl galimų jo akademinės etikos pažeidimų, susijusių su habilitacijai pateikta monografija, yra pasirengęs bendradarbiauti ir visą žinomą informaciją bei paaiškinimus, kurie susiję su nagrinėjamu skundu, Kontrolieriui pateiks raštu; visi trys tarnybai teikti atsakymai įforminti pagal bendruosius dokumentų rengimo ir įforminimo reikalavimus, kurie taikomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, tarp jų ir viešosioms įstaigoms, dokumentuose yra visi privalomi jų rekvizitai, pagal kuriuos identifikuojamas dokumento sudarytojas, rengėjas ir jį pasirašantis asmuo, nurodoma, kad jų sudarytojas yra KTU, pateiktos rengėjų nuorodos, iš kurių matyti, kad aptariamus su P. B. habilitacijai pateiktos monografijos tyrimu susijusius asmeninio pobūdžio raštus parengė skirtingi KTU darbuotojai, dokumentų parašo rekvizite nurodoma, kad juos pasirašė tuometinis KTU rektorius P. B.; jokie teisės aktai neribojo Kontrolieriaus teisės į tuometinį KTU rektorių kreiptis viešai skelbiamais jo tarnybinio elektroninio pašto adresais, kad atsiųstųjų raštų turinys yra asmeninio pobūdžio, P. B. privalėjo imtis atitinkamų veiksmų ir pats asmeniškai pateikti atsakymus; Komisijai tyrimo metu pateikti dokumentai patvirtina, kad Tarnybos raštai buvo užregistruoti KTU elektroninių dokumentų valdymo sistemoje, duoti nurodymai atsakingiems darbuotojams parengti į juos atsakymus, atsakomieji raštai įforminti KTU blanke ir, nors iš jų turinio galima suprasti, kad atsakoma išimtinai P. B. vardu, tačiau po tokiu tekstu pateiktos rengėjų nuorodos; visapusiškai įvertinusi tyrimo metu gautą medžiagą, galiojantį teisinį reguliavimą, Komisija padarė išvadą, kad P. B. pasirašyti, tačiau jo vardu universiteto darbuotojų parengti asmeninio pobūdžio raštai patvirtina, jog tokiais buvusio rektoriaus veiksmais universiteto darbuotojai buvo atitraukti nuo tiesioginio jų darbo funkcijų vykdymo, ko pasėkoje P. B., pasinaudodamas einamomis pareigomis, gavo asmeninės naudos sau; P. B. nepateikė Komisijai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Kontrolieriui pateikti raštai buvo ne asmeninio pobūdžio, o susiję su jo, kaip KTU rektoriaus, statusu ir veikla;
(3) nusprendė pripažinti, kad buvęs KTU rektorius P. B., Tarnybai pateikęs universiteto darbuotojų parengtus, su jo habilitacijai pateiktos monografijos tyrimu susijusius asmeninio pobūdžio raštus, pasinaudojo universiteto žmogiškaisiais ištekliais ne tarnybos tikslais ir pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
8. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo laikotarpiu (t. y. Tarnybos 2017-09-27, 2017-10-04, 2017-10-09 raštų ir į juos teiktų 2017-10-03, 2017-10-06, 2017-10-10 atsakymų rengimo metu) pareiškėjas ėjo KTU rektoriaus pareigas, kad jis buvo priskirtinas valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, kuriems tiesiogiai taikomos Įstatymo nuostatos ir kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo atsakingas už tinkamą KTU veiklos organizavimą, jam skirtų lėšų naudojimą. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad 2017-10-03, 2017-10-06, 2017-10-10 atsakymus į Tarnybos 2017-09-27, 2017-10-04, 2017-10-09 raštus rengė ne pats pareiškėjas, o KTU darbuotojai, kurie atsakymuose nurodyti rengėjais ir kad šiuos atsakymus pareiškėjas pasirašė kaip KTU rektorius. Nėra ginčo ir dėl to, kad 2017-10-03, 2017-10-06, 2017-10-10 atsakymai buvo parengti KTU darbuotojų (šiuose atsakymuose nurodytų rengėjais) darbo metu.
9. Pareiškėjas skunde teigia, kad sprendimas yra nemotyvuotas, kad jis neatitinka aiškumo ir konkretumo reikalavimų, nes jame įvardinta tik blanketinė teisės norma (t. y. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nenustatant specialiosios normos, kurią pažeidė pareiškėjas ir kad Komisija nepagrįstai konstatavo tarnybinės etikos pažeidimo faktą. Atsakovė su nurodytais pareiškėjos argumentais nesutinka.
10. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą nuodugniu, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
11. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. LVAT yra pažymėjęs, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas yra bendrojo pobūdžio norma, įpareigojanti nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, todėl, kiekvienu konkrečiu atveju kvalifikuojant veikos priešingumą teisei, būtina remtis ir kitomis teisės normomis, patvirtinančiomis ar paneigiančiomis veikos priešingumą teisei (žr. 2008-09-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-2146/2008, 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1233-442/2017). Tam, kad būtų konstatuotas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto įpareigojimo nevykdymas būtina nustatyti, jog kiekvienu konkrečiu atveju, asmuo, kuriam taikomas Įstatymas, pažeisdamas jo veiklą valstybinėje tarnyboje reglamentuojančių teisės aktų normas, naudojosi pareigomis, siekdamas asmeninės naudos gavimo. Taigi minėto Įstatymo pažeidimo konstatavimui privalu ne tik nustatyti neteisėto naudojimosi pareigomis, turint tikslą gauti asmeninę naudą, faktą, bet ir nustatyti, kokios asmeninės naudos buvo siekiama neteisėtu naudojimusi pareigomis (žr. 2008-09-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-2146/2008, 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1233-442/2017).
12. Pareiškėjas, be kita ko, remdamasis LVAT 2010-10-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1262/2010, 2008-09-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-2146/2008 ir 2008-02-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-756-55/2008 pateiktais išaiškinimais, teigia, kad Komisija, siekdama konstatuoti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, turėjo nurodyti ir konkrečias elgesio taisykles nustatančių Įstatymo straipsnių ir jų dalių ar kitų teisės aktų pažeidimą. Atsakant į šį pareiškėjo argumentą, pirmiausiai pažymėtina, kad nesutampa jo minimų ir nagrinėjamos administracinių bylų ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Pažymėtina, ir tai, kad Įstatymo kituose straipsniuose (jų dalyse, punktuose) nėra suformuluotos atskiros nuostatos (elgesio taisyklės), kuriuose būtų detalizuojama 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pareiga valstybinėje tarnyboje dirbantiems arba jiems prilyginamiems asmenims nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad Sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas vien dėl to, kad jame konstatuotas tik Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas.
13. Sprendime pakankamai detaliai atskleistos nagrinėjamu atveju reikšmingos KTU rektoriaus funkcijos, t. y. nustatyta, kad rektorius (kuriuo ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas) organizuoja aukštosios mokyklos veiklą, be kita ko, atsako už tinkamą aukštosios mokyklos lėšų naudojimą. Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla abejonių, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos pareigos pažeidimas konstatuotas KTU rektoriaus veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų rektoriaus (kuriuo ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas) pareigų tinkamai organizuoti aukštosios mokyklos veiklą, atsakyti už tinkamą aukštosios mokyklos lėšų naudojimą, netinkamo įgyvendinimo kontekste.
14. Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas yra nemotyvuotas. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti motyvuotas; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Sprendimo turinį (žr. šio teismo sprendimo 7.6 punktą) įvertinus visų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste, darytina išvada, kad Sprendimas yra pakankamai motyvuotas (motyvų išdėstymas yra adekvatus ir pakankamas), pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo teiginys, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, atmestinas, kaip nepagrįstas.
15. Įvertinus Komisijos veiksmus, susijusius su Įstatymo pažeidimo tyrimu ir Sprendimo priėmimu (žr. šio teismo sprendimo 7.5 punktą), nenustatyta, jog Komisija nagrinėjamu atveju būtų viršijusi jai suteiktus įgaliojimus, pažeidusi teisės principus, ar būtų padariusi esminius procedūrinius pažeidimus. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Sprendimas priimtas nesilaikant VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų išsamumo bei įstatymų viršenybės principų, vertintinas kritiškai.
16. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, iš esmės sutinka su Sprendime pateiktu nagrinėjamu atveju reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimu. Pritaria Sprendime išdėstytai Komisijos pozicijai, kad pareiškėjas, gavęs Tarnybos 2017-09-27, 2017-10-04, 2017-10-09 raštus, būdamas rūpestingas ir atidus vadovas, suprato (galėjo ir turėjo suprasti), jog tyrimas atliekamas ne dėl KTU rektoriaus veiklos, o dėl jo kaip privataus asmens, konkrečiai dėl habilitacijai pateiktos monografijos. Taip pat pritartina Komisijos išvadai, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju privalėjo pats asmeniškai pateikti atsakymus. Teismo nuomone, Komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasirašyti, tačiau jo vardu universiteto darbuotojų parengti asmeninio pobūdžio raštai patvirtina, jog tokiais buvusio rektoriaus veiksmais universiteto darbuotojai buvo atitraukti nuo tiesioginio jų darbo funkcijų vykdymo, ko pasėkoje pareiškėjas, pasinaudodamas einamomis pareigomis, gavo asmeninės naudos sau.
17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Komisija teisėtai ir pagrįstai nusprendė pripažinti, jog buvęs KTU rektorius P. B., Tarnybai pateikęs universiteto darbuotojų parengtus, su jo habilitacijai pateiktos monografijos tyrimu susijusius asmeninio pobūdžio raštus, pasinaudojo universiteto žmogiškaisiais ištekliais ne tarnybos tikslais ir pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jo naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundas atmestinas. Netenkinus pareiškėjo skundo, netenkintinas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Pareiškėja išdėsto daugiau argumentų, tačiau jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo P. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.