- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- e2-1733-490/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- V. J., A. R., O. A. J., M. V. R.
- Trečiasis asmuo
- O. T., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, notarei J
- Kategorijos
- 2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
trečiajam asmeniui O. T., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei I. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovams V. J., O. A. J., A. R., M. V. R. dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo teisių perkėlimo, tretieji asmenys – notarė J. V., O. T., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. T. ieškiniu prašo : 1) perkelti R. T. 1,2300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Daiktas 1), 0,5000 ha ploto žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Daiktas 2), 2,7600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Daiktas 3) pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų-pardavėjų V. J. ir O. A. J. ir pirkėjų A. R. ir M. V. R. 2021-05-13 sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ieškovas R. T. privalo sumokėti atsakovams A. R. ir M. V. R. 12500,- Eur sumą už žemės sklypus - 1,2300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Daiktas 1 kaina 3000,- Eur), 0,5000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Daiktas 2 kaina 1600,- Eur), 2,7600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Daiktas 3 7900,- Eur); 2) priteisti iš atsakovų ieškovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodo, kad jis yra ūkininkas, įregistravęs ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini). Jam nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas yra vienas iš žemės sklypų, kuriuose ieškovas vykdo ūkininko veiklą. Šis žemės sklypas ribojasi su atsakovams V. J. ir O. A. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 22 d. jam tapo žinoma, kad atsakovai V. J. ir O. A. J. pardavė šį žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Ieškovas, kaip besiribojančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkas, turi pirmenybės teisę pirkti šį žemės sklypą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau jam nebuvo suteikta galimybė įgyvendinti savo teisės ir įsigyti besiribojantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą. 2021 m. birželio 22 d. atsitiktinai sužinojęs apie parduotą besiribojantį žemės sklypą, ieškovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrių ( toliau – NŽT), prašydamas pateikti informaciją, kodėl nebuvo tinkamai informuotas apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, bei pateikti pranešimą apie pardavimą ir išsiuntimo dokumentus. 2021 m. liepos 26 d. (duomenys neskelbtini) buvo informuotas, kad 2021 m. vasario 23 d. jam buvo išsiųstas pranešimas apie parduodamą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi pagal žemės sklypo registro (duomenys neskelbtini) duomenis ieškovas šį žemės sklypą valdo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kartu su O. T., pranešimas buvo išsiųstas adresu A. M. adresu (duomenys neskelbtini). Susipažinus su pateiktais dokumentais paaiškėjo, jog 2021 m. vasario mėnesį atsakovai V. J. ir O. A. J. NŽT pateikė pranešimą apie parduodamą 2,7600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo kaina 7900,- Eur. Parduodami tik trys sklypai kartu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Viso 4,49 ha, kaina 12500,- Eur. Nepaisant to, kad NŽT 2021 m. vasario 23 d. pranešimas buvo adresuotas ieškovui ir jo žmonai O. T., tačiau dėl nežinomų priežasčių šis pranešimas buvo išsiųstas tik O. T. deklaruotu gyvenamuoju adresu A. M. (duomenys neskelbtini). Ieškovo faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra įregistruotas ieškovo ūkininko ūkis. Tačiau, kaip matyti iš NŽT pateiktų dokumentų, ieškovui pranešimas išsiųstas, o juo labiau įteiktas, nebuvo. Kadangi nebuvo gautas ieškovo sutikimas, 2021 m. gegužės 13 d. pirkimo pardavimo - sutarties, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, atsakovai V. J. ir O. A. J., besiribojantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kartu su dar dviem žemės sklypais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovams A. R. ir M. V. R. Pirmenybės teisė į parduodamą privatų žemės sklypą nustatyta specialiuosiuose žemės santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, inter alia, LR Žemės įstatyme, LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme. LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas yra specialusis įstatymas, kuriame, inter alia, užtikrinama asmens, nuosavybės teise turinčio žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, pirmumo teisė įsigyti žemę ir nurodytos pardavimo sąlygos, t. y. parduodamo žemės sklypo savininkas siūlymą įsigyti žemę privalo pateikti tokiam asmeniui registruotu laišku (įteikiant), jame turi būti išdėstytos pardavimo sąlygos. Šiame įstatyme nustatytas 15 dienų terminas asmenims pateikti savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti (įstatymo 5 str. 4 d.) užtikrina asmens, nuosavybės teise turinčio žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, pirmenybės teisę realizuoti galimybę įgyti žemę ir šio įstatyme nustatyto termino parduodamo žemės sklypo savininkas privalo laikytis. Tokia pirmenybės teisė yra įstatymo nustatyta garantija, suteikianti asmeniui, nuosavybės teise turinčiam žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3-6 dalyse reglamentuotos žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūros yra imperatyvios. Kaip minėta, ieškovas atitinka visas sąlygas įsigyti besiribojantį žemės sklypą, numatytas LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. 3 p. T.y. ieškovas yra įregistravęs ūkininko ūkį ir vykdo ūkininko veiklą. Jį tenkino žemės sklypų pardavimo sąlygos, t.y. galimybė įsigyti ne tik besiribojantį žemės sklypą, bet ir dar du parduodamus sklypus, bei parduodamų sklypų kaina. Tačiau atsakovai nesilaikė LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 3-6 d. numatytų sąlygų, nesuteikė ieškovui galimybės pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemę ir tokiais savo veiksmais pažeidė ieškovo pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę. LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam butų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos“. Atsižvelgiant į tai, jog buvo pažeistos imperatyvios LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3-6 dalyse reglamentuotos žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūros, nepraleisdamas įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas R. T. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai jis nurodė, kad prieš dvejus metus iš atsakovo V. J. agento buvo gavęs pasiūlymą pirkti gretutinį V. J. sklypą, bet, kadangi kaina buvo didoka, nepirko. Tikėjosi, kad be jo žinios neparduos, už mažesnę kainą būtų pirkęs. Tarnybos Skyriuje jo ir jo ūkio adresas yra žinomas - (duomenys neskelbtini), nes tenka rašyti prašymus, pratęsinėti nuomos sutartis.
Atsiliepimas
Atsakovai V. J. ir O. A. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad jie, kaip žemės sklypo savininkai, savo pareigas įvykdė tinkamai – informavo Nacionalinę žemės tarnybą apie parduodamus žemės sklypus. Tuo tarpu Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. vasario 19 d. iformaciją apie parduodamus žemės sklypus išviešino Nacionalinės žemės tarnybos interneto puslapyje. Taip pat Nacionalinė žamės tarnyba 2021 m. vasario 23 d. raštu tiesiogiai informavo ieškovą, kaip asmenį, turintį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme įtvirtintą pirmumo teisę įsigyti parduodamą sklypą. Taigi atsakovai apie ketinimą parduoti žemės sklypus informavo Nacionalinę žemės tarnybą, o ši tiek viešai internete, tiek raštu asmeniškai apie tai informavo Ieškovą. Ieškovo teiginys, jog jis nebuvo informuotas apie parduodamus žemės sklypus yra klaidingas, kadangi jis pats ieškinyje mini, jog pagal žemės sklypo registro duomenis, ieškovas žemės sklypą valdo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kartu su žmona O. T.. Šiuo atveju pranešimas apie norimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą buvo išsiųstas 2021 m. vasario 23 d. adresu A. M. g. (duomenys neskelbtini) t. y. į ieškovo žmonos O. T. deklaruotąją gyvenamąją vietą. Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, jog jo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1991 m. gegužės 21 d. yra (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Ieškovo sutuoktinės O. T. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1997 m. rugpjūčio 1 d. yra (duomenys neskelbtini), A. M. g. (duomenys neskelbtini). Kadangi Ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra tik kaime, nenurodant, nei gatvės, nei namo numerio, todėl akivaizdu, kad pašto siuntos pristatymas tokiu adresu būtų itin sudėtingas arba net neįmanomas. Tuo tarpu ieškovo sutuoktinės gyvenamoji vieta nurodyta tiksliai, nurodant tiek gatvę, tiek namo ir buto numerius, todėl Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai pranešimą išsiuntė būtent konkrečiu sutuoktinės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Remiantis Lietuvos respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK ) 3.7 straipsnio 1 dalimi santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius, o CK 3.3 straipsnyje numatyta, jog vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų yra sutuoktinių lygiateisiškumas. Lygiateisiškumo principas reiškia, kad vienas sutuoktinis neturi daugiau teisių ar pareigų nei kitas sutuoktinis, vadinasi, ūkis, įregistruotas (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir NŽT Kaišiadorių skyriaus darbuotojas, remdamasis minėtu sutuoktinių lygiateisiškumo principu, galėjo pasirinkti, kuriuo adresu siųsti pranešimą paštu, kadangi abiejų asmenų – tiek ieškovo, tiek jo žmonos teisės valdant bendrą ūkį yra lygios. Taip pat, remiantis CK 3.92 straipsnio 3 dalimi, sudarant sandorius santuokoje yra reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Todėl, gavusi pranešimą į A. M. g. (duomenys neskelbtini), esantį butą apie parduodamą žemės sklypą, O. T. turėjo informuoti ieškovą ir taip pat išreikšti sutikimą arba nesutikimą įsigyti minėtą žemės sklypą. Tai, kad ieškovas teigia, jog jis nebuvo informuotas apie parduodamus žemės sklypus nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistos žemės pardavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Pažymima, jog pats ieškovas turėjo būti aktyvus ir sekti parduodamos žemės skelbimus Nacionalinės žemės tarnybos interneto puslapyje. Taip pat ieškovas ir jo sutuoktinė turėjo būti aktyvūs ir atsakingi bei sekti deklaruotoje gyvenamojoje vietoje gaunamas pašto siuntas. Taigi šiuo atveju ieškovas pirmumo teise nepasinaudojo dėl savo aplaidumo, o jo ieškinyje dėstomi motyvai nėra pagrindas ieškiniui tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovų V. J. ir O. A. J. atstovas advokatas M. Š. prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai jis nurodė, kad šioje byloje atsakovų kaltės nėra jokios, jie nepagrįstai patraukti atsakovais.
Atsakovas A. R. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir parodė, kad jo kaltės dėl ieškinio nėra jokios, jis viską atliko pagal įstatymą, žemės savininkai J. gavo Nacionalinės žemės tarnybos leidimą parduoti žemę, o jis nupirko. Jo ūkis registruotas Birštono savivaldybėje, tačiau žemės turi įvairiuose rajonuose.
Trečiasis asmuo O. T. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko ir parodė, kad ji yra ieškovo sutuoktinė, visą gyvenimą ji gyvena (duomenys neskelbtini), o savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini). Kadangi Kaune realiai ji negyveno, todėl jokių laiškų nėra gavusi, niekada jų gavimo netikrino.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovui R. T. ir O. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, 2021-02-23 Nacionalinė žemės tarnyba išsiuntė pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi pagal žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis šį žemės sklypą valdo ieškovas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kartu su O. T., pranešimas buvo išsiųstas adresu A. M. (duomenys neskelbtini). Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-5 „Dėl Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo pavirtinimo“ (toliau - Aprašas), 4 punkte nurodyta, kad „Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs žemės savininko pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės sklypą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainės www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“ paskelbia informaciją apie parduodamą žemės sklypą. Apie sklypo pardavimą buvo įkelta informacija ir paviešinta. Nėra žinoma ar ieškovas pasinaudojo galimybe dėl viešai prieinamos informacijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 4 d., Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo 3 gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei valstybės žemės fondui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2021 m. vasario 23 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo adresuotas R. T. ir jo žmonai O. T. ir buvo išsiųstas O. T. deklaruotu gyvenamuoju adresu A. M. (duomenys neskelbtini), nepatikrinus R. T. deklaruotos gyvenamosios vietos. Kadangi nebuvo gautas R. T. sutikimas, 2021 m. gegužės 13 d. pirkimo pardavimo – sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu, atsakovai V. J. ir O. A. J., besiribojantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kartu su dar dviem žemės sklypais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovams A. R. ir M. V. R. Nacionalinė žemės tarnyba sutinka, kad ieškovas R. T. atitiko visas sąlygas įsigyti besiribojantį žemės sklypą ir dar du parduodamus sklypus pirmumo teise ir neprieštaraus, jeigu teismas pripažins perkelti pirkėjo teises ir pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens NŽT atstovė I. P. papildomai nurodė, kad pagal pasikeitusią siuntų siuntimo tvarką gavėjo adresas turi būti tikslus, būtina nurodyti ne tik vietovę, bet ir gatvės pavadinimą, kadangi ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nebuvo tikslus, nebuvo nurodyta gatvė, jie siuntė pranešimą ieškovo bendraturtės sutuoktinės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos šalių, jų atstovų bei trečiųjų asmenų paaiškinimų, byloje pateiktų dokumentų duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra ūkininkas, ūkininko ūkį įregistravęs ir veiklą vykdantis nuo 1998 m. gruodžio 4 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovas su sutuoktine trečiuoju asmeniu O. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 2,38 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šis sklypas ribojasi su atsakovams V. J. ir O. A. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiu 2,76 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas ir (ar) ginčo sklypas). Sklypo bendraturčiai pateikė NŽT Kaišiadorių skyriui nustatytos formos bendrą pranešimą apie apsisprendimą parduoti tris žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriame nurodyta pardavimo kaina – 7 900 Eur. NŽT Kaišiadorių skyrius, teisės aktų nustatyta tvarka nustatęs asmenis, kurie turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, t. y. ieškovo bendraturtę sutuoktinę O. T. ir kitus asmenis, parengė šiems asmenims nustatytos formos pranešimus, kuriais informavo apie sklypo bendraturčių pateiktą pranešimą parduoti sklypą už 7 900 Eur, bei išaiškino, kad nusprendus pirkti šį sklypą ar atsisakius jį pirkti, jie turi ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti sutikimą pirkti sklypą ar atsisakymą jį pirkti, taip pat nurodyta kokie dokumentai turi būti pateikti kartu su sutikimu. Ši informacija taip pat buvo patalpinta NŽT internetiniame puslapyje. Ieškovo bendraturtei sutuoktinei O. T. toks pranešimas buvo parengtas 2021 m. vasario 23 d. ir išsiųstas registruotu paštu ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo bendraturtei sutuoktinei O. T. adresuota pašto siunta buvo grąžinta NŽT Kaišiadorių skyriui neįteikta, nes gavėjas siuntos neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą, t. y. ieškovas faktiškai pranešimo (siūlymo) negavo. NŽT Kaišiadorių skyrius, negavęs iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą sklypą, sutikimų ar atsisakymų pirkti žemės sklypą, 2021 m. balandžio 1 d. parengė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti (toliau – pažyma) ir ją perdavė sklypo bendraturčiams, kurie atitinkamai šią pažymą pateikė notarui. 2021 m. gegužės 13 d. pirkimo pardavimo - sutarties, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, atsakovai V. J. ir O. A. J., besiribojantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kartu su dar dviem žemės sklypais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovams A. R. ir M. V. R. Ieškovas 2021 m. birželio 28 d. kreipėsi į NŽT Kaišiadorių skyrių su pretenzija, kad nebuvo tinkamai informuotas apie sklypo pardavimą.
Ieškinys atmestinas.
Šalių ginčo teisinius santykius reglamentuojantys specialūs tesės aktai: Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas (toliau – ŽŪPŽĮĮ ar Įstatymas); ir Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1P-757-(1.3E.) (toliau – Aprašas).
Siekiant užtikrinti asmenų teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę pirmumo tvarka, Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemės sklypo savininko pareiga pranešti apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą per pasirinktą notarą arba Nacionalinę žemės tarnybą. Pranešime, be žemės sklypo pardavimo sąlygų, pardavėjas taip pat privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo.
Šioje byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad ieškovas atitinka ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus, t. y. kad jis turėjo pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę kaip asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu ir atitinkantis šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, t. y. ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs fizinis asmuo, kuris yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. Pranešimas apie parduodamą sklypą ir pardavimo sąlygas buvo siųstas ne pačiam ieškovui, kadangi jo deklaruojamas adresas buvo netikslus (nebuvo nurodytas gatvės pavadinimas ir namo numeris), o ieškovo bendraturtei sutuoktinei O. T., kurios deklaruojamas adresas atitiko reikalavimus.
Ieškovas savo, kaip asmens, turinčio pirmumo teisę įsigyti sklypą, teisių pažeidimą grindžia ta aplinkybe, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie parduodamą sklypą, negavo pranešimo ir dėl to neturėjo galimybės laiku pateikti savo sutikimo jį pirkti.
ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad NŽT teritorinis padalinys apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui ir administracijos direktoriui, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Gavęs šių asmenų sutikimą ar atsisakymą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise, apie parduodamą sklypą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sutikimo ar atsisakymo dienos raštu praneša asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Šie asmenys savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, NŽT teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pasibaigimo dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalis).
Ši pažymos išdavimo procedūra detalizuota Apraše, kurio 4 punktas nustato, kad NŽT teritorinis padalinys, gavęs tiesiogiai iš žemės savininko arba persiųstą notaro žemės savininko pranešimą apie sprendimą parduoti žemės sklypą, per 5 darbo dienas: sutikrina žemės savininko pranešime pateiktus duomenis, Lietuvos Respublikos gyventojų registre atlieka parduodamo žemės sklypo naudotojų ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų paiešką, raštu, kuris siunčiamas registruotu laišku, praneša apie parduodamą žemės sklypą ir žemės savininko nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas naudotojams arba asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu (Aprašo 4.4 punktas) ir (ar) kitiems subjektams, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainės www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“ paskelbia informaciją apie parduodamą žemės sklypą. Aprašo 6 punktas taip pat nustato 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos terminą pateikti sutikimą pirkti žemės sklypą. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti parduodamą žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti parduodamą žemės sklypą, arba pateikė sutikimus pirkti parduodamą žemės sklypą, bet nepateikė dokumentų ir (arba) neatitinka reikalavimų, nurodytų įstatyme, NŽT teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pasibaigimo dienos išduoda Pažymą dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims (Aprašo 12 punktas).
Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalis).
Konkrečiu atveju NŽT Kaišiadorių skyrius, gavęs pardavėjų bendrą pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nustatęs asmenis, kurie turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ieškovo bendraturtei sutuoktinei O. T. 2021 m. vasario 23 d. registruotu paštu jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą apie parduodamą žemės sklypą, jo pardavimo sąlygas, kuriame išaiškino, kad nusprendus pirkti šį sklypą ar atsisakius jį pirkti, ji turi ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti sutikimą pirkti sklypą ar atsisakymą jį pirkti bei apie tai paskelbė NŽT internetiniame puslapyje. Ieškovei adresuota pašto siunta buvo grąžinta NŽT Kaišiadorių skyriui neįteikta, pašto siuntos įteikimo pažymoje (ant voko) nurodyta siuntos grąžinimo priežastis - gavėjas siuntos neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Praėjus 25 kalendorinėms dienoms ir (ar) 17 darbo dienų nuo siuntos išsiuntimo, NŽT Kaišiadorių skyrius, negavęs iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą sklypą, sutikimų ar atsisakymų pirkti žemės sklypą, 2021 m. balandžio 1 d. parengė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją perdavė sklypo bendraturčiams, kurie atitinkamai šią pažymą pateikė notarui.
Ieškovo atstovė advokatė R. G. teismo posėdžio metu teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog ŽŪPŽĮĮ yra specialus įstatymas, todėl civilinio proceso normos dėl dokumentų įteikimo šiuo atveju netaikytinos, o įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatytas reikalavimas „raštu praneša“ reiškia, kad pranešimas turi būti realus. Tačiau šis ieškovo atstovės teiginys yra paneigiamas Įstatymu ir Aprašu : nei ŽŪPŽĮĮ, nei Apraše nėra numatyta procedūra ir NŽT veiksmai tuo atveju, jeigu pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turintiems asmenims registruotu paštu išsiųsti pranešimai yra faktiškai neįteikiami, neradus gavėjų jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, t.y. pažymos išdavimo procedūrą vykdantis NŽT teritorinis padalinys neturi pareigos užtikrinti, kad išsiųsta pašto siunta būtų tinkamai įteikta jos gavėjui. Jeigu siunta yra grąžinama jos siuntėjui, skyrius neturi pareigos ieškoti kitų galimų jos įteikimo būdų. Be to ir pats ieškovas turėjo būti rūpestingesnis ir atidesnis: jo paaiškinimu teismo posėdžio metu nustatyta, kad jau prieš dvejus metus jis gavo iš (duomenys neskelbtini) pasiūlymą pirkti sklypą, bet dėl didokos kainos jo atsisakė, būdamas įsitikinęs, kad be jo žinios sklypo neparduos. Ieškovas galėjo patikslinti savo gyvenamosios vietos adresą, galėjo domėtis parduodamu sklypu, o ne pasyviai tikėtis, kad pranešimas jam bus įteiktas į rankas. Pranešimo siuntimas ieškovo bendraturtei sutuoktinei O. T. neprieštarauja įstatymo reikalavimams (CK 3.87 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pardavėjai įgijo teisę perleisti sklypą kitiems asmenims, išdavimo procedūra konkrečiu atveju nebuvo pažeista.
Aiškindamas jau minėtas ŽŪPŽĮĮ nuostatas, liečiančias pirmumo teisę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodytoje normoje įtvirtintos pirmumo teisės tikslas – užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau negu visi kiti tretieji asmenys ir kuriems šio turto perleidimas gali turėti tiesioginės įtakos ateityje, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2013). Tačiau įstatymo nustatyti apribojimai nepaneigia sutarčių sudarymo laisvės principo (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 31 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai). CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, tačiau draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareiga sudaryti sutartį yra nustatyta įstatymuose ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.163 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, įstatymas nustato konkrečią procedūrą ir gana glaustus terminus, per kuriuos asmenys gali pasinaudoti savo pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Šiems asmenims atsisakius pirkti arba nustatytu laiku nepateikus sutikimo pirkti, arba nepateikus reikiamų dokumentų NŽT teritorinis padalinys privalo išduoti Pažymą dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, tam, kad žemės savininkas šį žemės sklypą galėtų perleisti kitiems asmenims (Aprašo 12 punktas). Priešingu atveju, negavus asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti sklypą, sutikimo ir nepagrįstai delsiant išduoti pažymą, būtų pažeistas jau minėtas sutarties laisvės principas ir nepagrįstai ribojama savininko teisė disponuoti savo turtu. Konkrečiu atveju NŽT Kaišiadorių skyrius, per įstatymo nustatytą terminą negavęs ieškovo ir kitų suinteresuotų asmenų sutikimo, atitinkamą Pažymą, kurios pagrindu vėliau buvo sudarytas sandoris, savininkams išdavė pagrįstai, ieškovų teisių pažeidimas, sudarantis pagrindą perkelti ieškovams pirkėjo teises ir pareigas į ginčo sklypą nenustatytas, todėl teismas sprendžia, kad nėra prielaidų pirkėjo teises ir pareigas perkelti ieškovams.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo o ieškinys yra atmestinas nustačius, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį atmetus, ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, atsakovai duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 51,48 Eur , atmetus ieškinį, jos priteisiamos iš ieškovo valstybei (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 150, 259, 260, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51,48 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 48 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išaiškinant, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.