Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Dariui Staškevičiui, atsakovės atstovui Rokui Žiupsniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2011-12-06 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 14P-1288300-11 už tai, kad jis 2011-12-06 15.44 val., (duomenys neskelbtini) bandė išsinešti prekių už 49,99 Lt už jas nesumokėjęs (b. l. 14). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-30 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjas pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 50 str. ir nubaustas 300 Lt bauda (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2-6244-78/2011, b. l. 16). Pareiškėjas 2012-07-12 kreipėsi į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą (toliau – Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3PK), prašydamas atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje, ištirti naujai paaiškėjusias aplinkybes, t. y. nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ne tam asmeniui bei administracinėn atsakomybėn patrauktas ne tas asmuo (b. l. 24). Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK 2012-07-19 kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą prašydami atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2.-6244-78/2011 paaiškėjus naujoms aplinkybėms (b. l. 21). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-10-04 nutartimi Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK prašymą tenkino ir atnaujino administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2.-6244-78/2011 (b. l. 76). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-10-04 nutarime nustatė, kad pareiškėjas nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 50 str. ir bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukė (b. l. 78–79).

Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK pareigūno veiksmų.

Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Todėl, vadovaujantis Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-04 nutarime nustatytomis aplinkybėmis darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn pareiškėjas buvo patrauktas bei nubaustas nepagrįstai.

Vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010, A444-357/2013), pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas“. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis)“ (žr. pvz., LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-281/2012).

Nagrinėjamu atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: Vilniaus AVPK 3 PK pareigūnas neišsiaiškino, kad asmuo 2011-02-06 padaręs administracinį teisės pažeidimą ir pareiškėjas nėra tas pats asmuo, t. y. neišsiaiškino, ar pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, ar pareiškėjas trauktinas administracinėn atsakomybėn, todėl jo atžvilgiu nepagrįstai buvo priimtas nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas administracine nuobauda. Neteisėtas nubaudimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei kilti CK 6.271 straipsnio pagrindu nėra būtina konkrečių valstybės pareigūnų kaltė. Teisiškai reikšminga yra aplinkybė, kad pareiškėjas buvo neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir dėl to patyrė materialinius nuostolius (išlaidas).

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, vertina kaip turtinę žalą.

Pareiškėjo patirta žala siejama su išlaidomis advokatui už prašymo dėl proceso administracinio teisės pažeidimo byloje atnaujinimo parengimą ir atstovavimą pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo byloje Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme (b. l. 14). Pažymėtina, kad bylinėjimąsi lėmė neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn.

Nors atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad išlaidų administracinio teisės pažeidimo bylose atlyginimo klausimas reglamentuotas ATPK, o šio kodekso 279 straipsnyje nenustatytas išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam surašytas protokolas ir skirta nuobauda, toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas prašo atlyginti turtinę žalą remdamasis CK 6.271 straipsniu. Akivaizdu, kad jo turėtos išlaidos yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010, 2013 m. sausio 14 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr.⁴⁴⁴-357/2013).

CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas nepagrįstas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo nurodytų patirtų nuostolių.

Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat teigia, kad pareiškėjo nurodyta 700 Lt suma, sumokėta advokato padėjėjui viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus maksimalius dydžius, nes pagal Rekomendacijų 8.16 p. už prašymo Vilniaus m. 3 PK surašymą maksimaliai priteistina suma yra 96 Lt, o pagal rekomendacijų 8.18 p., už vieną atstovavimo valandą teisme – 120 Lt. Tačiau toks teiginys nepagrįstas, kadangi ATPK 302²⁰ straipsnyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių organui (pareigūnui), kurio sprendimu ta byla buvo pradėta. Tai reiškia, kad minėtas prašymas, nepaisant to, kad jis nėra paduodamas teismui, pagal savo turinį turi būti prilygintas prašymui atnaujinti procesą, už kurį Rekomendacijų 8.8 p. nustatytas koeficientas – 3. Atsižvelgus į tai, kad minėtos išlaidos neviršijo Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, laikytina, kad išlaidos pagrįstos ir priteistina visa 700 Lt suma.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas tenkintinas ir pareiškėjui priteistinas 700 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.

ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą; kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėjas teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr.698716 (b. l. 5), kuris patvirtina, kad advokatui sumokėta 1 200 Lt suma bei sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas serija DST Nr. 159 ( b. l. 19) iš kurių matyti suteiktų teisinių paslaugų pobūdis: skundo dėl žalos atlyginimo parengimas ir atstovavimas pareiškėjui administracinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Rekomendacijų 7 p. nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Pagal Rekomendacijų 8.2 p., už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 3, už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 (Rekomendacijų 8.18. punktas). Taigi pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK pareiškėjo naudai priteistinas 1200 Lt išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 700 (septynis šimtus litų) Lt turtinei žalai atlyginti ir 1 200 (vieną tūkstantį du šimtus litų) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.