Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. neblaivus vairavo transporto priemonę, o būtent: 2024 m. balandžio 29 d., apie 16.47 val., Vilniuje, Ozo g., ties pastatu Nr. 27, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta. 2024 m. balandžio 29 d. jis važiavo link (duomenys neskelbtini), link namų. Prisivijo policijos ekipažas ir pasakė, kad gavo skambutį, jog jis pabėgo iš įvykio vietos. Sakė, kad nebūtų prašę pūsti. Pripūtė 1,8 promilės. Labai gailisi. Per daug didelis pasitikėjimas savimi. Jautėsi puikiai. Vienintelis paaiškinimas, jog tai galėjo būti dėl kepenų ligos: nevirškina ne tik alkoholio, bet ir angliavandenių. Alkoholį vartojo apie 12 val. nakties, gėrė 100 g. Važiavo namo kitą dieną, buvo po 16 val. Negali paaiškinti, kodėl padidėjo promiles, gal dėl streso. Jis tuo metu nežinojo, kad dėl pusantros promilės yra baudžiamoji atsakomybė. Būtų važiavęs kraują duoti. Mašina jau remontuota, su policija skambino į draudimą ir į UAB (duomenys neskelbtini). Fiksuoti 6 įvykiai, tai pabraukimai, pabraižymai. Mašiną pirko daužtą, bet nežinojo, kad tiek daužta. Dėl veidrodėlio gali paaiškinti, kad važiavo į namus ir sumaišė bėgius, vos užkabino ir veidrodėlis nulūžo. Jam mašina reikalinga, kad vykti į objektą. Jis gyvena už komisinius. Automobilio turi automatinę pavarų dėžę. Jis išvažiuodamas truktelėjo ne į ,,D“, o atbulinį ir užkliudė stulpelį. Automobilis priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Automobilį nuomoja. Pajamas gauna (duomenys neskelbtini). Jis, kaip fizinis asmuo, su šituo automobiliu neturi nieko bendra. Automobilis 2020 metų, yra 4 varantys ratai. Automobilio remontą darė ne jis. Situaciją vertina labai blogai, tai buvo per didelis pasitikėjimas savimi. Turėjo laiko pamąstyti. Policininkai priekaištų dėl vairavimo neturėjo. Jis nėra girtuoklis, panašių atvejų nebuvo. Jis dabar negeria ir nevairuos ateityje. Jam negalima visiškai vartoti alkoholio, nes kenkia kepenims. Jie su R. yra pažįstami nuo universiteto laikų, jis yra kaimynas. Kiekvieną dieną kartu vaikšto. Jis atsižvelgia į jo nuomonę, jie yra šeimos draugai, jis (R. R.) apie jį (A. V.) žino viską, o jis apie jį. Jis dėl šio įvykio jam išrašė velnių. Jo pastaba buvo, kad reikėjo važiuoti ir kraują priduoti. Jis yra vedęs. Vienas sūnus studentas gyvena su kartu, o kitas gyvena savarankiškai.

Kadangi kaltinamasis A. V. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. V. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Visų pirma nori paminėti, kad serga kepenų liga, jam yra kepenų nepakankamumas, jo kepenys sunkiai veikia, neskaido alkoholinių gėrimų. 2024 m. balandžio 27 dienos metu, apie 16 val., vyko pas draugę R. M. ((duomenys neskelbtini)) aptarti verslo reikalų. Jį nuo namų paėmė G. M. ((duomenys neskelbtini)), abu nuvažiavo pas R. ir jie su R. išgėrė 3 butelius vyno (vieną butelį putojančio ir du butelius raudono vyno). Alkoholį išgėrė per maždaug 3 valandas ir G. jį parvežė namo. Grįžęs iš draugų negėrė. Balandžio 28 dieną jis alkoholinių gėrimų nevartojo visai iki kol naktį (nuo 28 d. į 29 d.), kelintą valandą neprisimena, jie susipyko su žmona. Po jų pykčio jis susinervino, žmona nuėjo miegoti, o jis nuėjo įsipilti 100 gramų brendžio ,,Alita“. Išgėręs 100 gramų brendžio jis užmigo. Nežino kelintą valandą užmigo, bet pabudo 8 val. ryte. Atsikėlęs dirbo iš namų, prie kompiuterio, jokių alkoholinių gėrimų negėrė. Dieną, kelintą valandą neprisimena, per ,,facebook“ platformą susirašė su draugu A. J. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), susitarė susitikti pas jį namuose (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Pas draugą vyko automobiliu ,,Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Jis per įmonę UAB (duomenys neskelbtini) nuomojasi minėtą automobilį išperkamąja nuoma (yra įmonės direktorius). Neprisimena kelintą valandą buvo pas draugą namie, tačiau tai buvo dienos metu. Pas draugą buvo neilgai, apie 15-30 minučių. Kartu jokių alkoholinių gėrimų nevartojo, draugas žino apie jo ligą ir jam vartoti alkoholinių gėrimų neleidžia. Išvažiavęs iš draugo automobiliu važiavo link ,,Panoramos“, nuo ,,Panoramos“ į žiedą ir link PPC ,,Akropolis“. Esant netoli ,,Akropolio“ jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad kažkas paskambino ir pasakė, kad jo automobilio veidrodėlis nulaužtas ir jiems reikia patikrinti jo blaivumą. Patikrinus jo blaivumą alkotesteris parodė 1,88 promiles, antru pūtimu virš 2 promilių. Nesuprato, iš kur tokie skaičiai, nes buvo negėręs jokių alkoholinių gėrimų tą dieną, paskutinį kartą gėrė tik 28 d. vakare, prieš miegą, 100 gramų brendžio. Supranta, kad turint kepenų ligą vartoti alkoholinių gėrimų neturėtų ir pasielgė blogai, tačiau ryte ir apskritai visą dieną nesijautė neblaivus, jautėsi gerai, įprastai, kaip visada. Automobilio veidrodėlis buvo nulūžęs, nes 2024 m. kovo pradžioje įvyko eismo įvykis - t. y. sumaišė bėgius ir savo namo kieme užkabino namo vartų stulpelį, dėl ko nulūžo dešinės pusės (keleivio) automobilio veidrodėlis. Nuvykęs į ,,Toyotos“ servisą ir prekybą - (duomenys neskelbtini) dėl įvykio, jam pasakė, kad ant automobilio matomi įvairūs subraižymai ir jis yra po 6 eismo įvykių, todėl remonto suma sieks 8 tūkstančius eurų. Jis jokių kitų eismo įvykio nėra padaręs, automobilio subraižymus matė visada, tik nekreipdavo į juos dėmesio. Automobilis draustas ,,Kasko“ draudimu, draudimas patvirtino žalą ir numatyta automobilį remontuoti gegužės mėnesio pradžioje. Važiavo su nulaužtu veidrodėliu, nes nežinojo, kad to daryti negalima. Labai gailisi, kad gėrė alkoholinius gėrimus ir kad vairavo automobilį, tačiau visiškai nesijautė neblaivus (b. l. 107-110).

Teisimojo posėdžio metu galimas laiduotojas R. R. nurodė, kad su A. yra pažįstami nuo studijų laikų, jis kažkada dirbo su jo mama. Puikiai žino šitą situaciją, tuo metu nebuvo Lietuvoj. Jis tiki, kad tai buvo dėl ligos. Nelabai tiki, kad buvo 1,8 promilių girtumas. Kad buvo išgėręs tai pripažįsta. Jis į kaltinamąjį žiūri kaip ir brolį, gali laiduoti. Jį pažįsta ir tikrai žino, kad jis nėra alkoholikas. Jo neteisia. Jis važinėja dviračiais ir daug vaikšto pėsčias, nuo savo namų eina iki jo, išsiveda ir eina vaikščioti. Susitinka 3 - 4 kartus per savaitę. Bendravimas yra nuolatinis. Kai jis grįžo iš Vietnamo, jis jam pasisakė, atsiuntė jam žinutę, kad pakliuvo išgėręs. Mano, kad yra kaltinamajam autoritetas, gali daryti įtaką. Jie bendrauja nuo (duomenys neskelbtini) metų, kai įstojo į universitetą. Asmeniškai už užstatą laiduoti jis gali. Koks bebūtų sprendimas, bendravimas išliks. Virš mėnesio laiko jis visai nevartoja alkoholio, jam buvo pamoka. Jis patvirtina prašyme nurodytas aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. P. nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) tyrėju. Dirbo nuo 2024 m. balandžio 29 d. 07.00 val. iki 2024 m. balandžio 29 d. 19.00 val. kartu su vyr. patrule L. V. automobiliu (duomenys neskelbtini) pagal jam iš anksto patvirtintą darbo grafiką. Iš OVS apie 16.47 val. gavo pranešimą, kad nuo PC Panorama link pedagoginio žiedo važiuoja automobilis „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, vairuotojas galimai neblaivus. Sujungtas su AVPK iš paskos važiavo pranešėjas. Važiuojant Ukmergės g. link Ozo g. pastebėjo pranešime minėta automobilį „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ant nusukimo sustabdė naudojant garso ir šviesos signalus. Sustabdžius ir priėjus prie automobilio matė, kad automobilyje sėdi vienas asmuo, vairuotojas, kuris prisistatė kaip A. V., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su asmeniu sklido alkoholio kvapas, paklausus, ar asmuo šiandien vartojo alkoholį, pasakė, jog vartojo vakar brendį. Patikrinus neblaivumą alkoholio matuokliu pirmu putimu vairuotojas įpūtė 1,88 promilių, patikrinus pakartotinai po 15 min. įpūtė 2,06 promilių. Su parodymais asmuo sutiko, apie įvykį buvo pranešta VPK OVS (b. l. 27-30).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. S. nurodė, kad 2024 m. balandžio 29 d., apie 16.40 val., Vilniuje, važiavo nuo Studentų g. iki PPC ,,Akropolio“ savo automobiliu. Automobiliu važiavo vienas. Važiuodamas pro Upės g.- Latvių g. sankryžą pamatė pilkos spalvos ,,Toyota RAV 4“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad automobilyje sėdi vienas vyras, jam atrodo, vyras buvo su akiniais. Yra įsitikinęs, kad automobilyje buvo vienas asmuo. Daugiau automobilyje nieko nebuvo. Taip pat pamatė, kad automobilio dešinės pusės (keleivio) veidrodėlis nukritęs, automobilis apibraižytas. Pastebėjo, kad ,,Toyota“ automobilio vairuotojas sankryžoje iš Latvių g. suko į Saltoniškių g. (į kairę), kur jam buvo šalutinis kelias ir nieko nepraleido, jis turėjo praleisti jį ir dar vieną automobilį, tačiau nieko nepraleido ir staigiai pasuko link Saltoniškių g. Jo vairavimas jam pasirodė agresyvus. Jis nusprendė važiuoti už jo. Vairuotojas pasuko į Teodoro Narbuto gatvę ir pradėjo važiuoti per skirtingas eismo juostas, nelygiai, netiesiai. Tada jis nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Paskambinęs kalbėjo su operatore ir sekė automobilį, pasakojo, kur jis važiuoja. Automobilis važiavo link ,,Pedagoginio“ žiedo ir iš jo pasuko į Ukmergės g. Įvažiuodamas į žiedą automobilio vairuotojas nepraleido kitų automobilių, važiuojančių žiede. Taip pat važiuodamas žiedu automobilio vairuotojas iš trečios juostos staigiai persirikiavo į pirmąją eismo juostą, kas galėjo sukelti avarinę situaciją. Pasukęs link Ukmergės g. automobilio vairuotojas kilo į Šeškinės kalną. Važiuodamas į kalną minėto ,,Toyota“ automobilio vairuotojas vos vėl nesukėlė eismo įvykio - iš pirmosios eismo juostos į antrąją (kur važiavo ,,Toyota“ automobilis) rikiavosi autobusas, o ,,Toyota“ automobilio vairuotojas jo nepraleido, vos nekilo eismo įvykis. Autobuso vairuotojas spėjo sustabdyti autobusą ir praleido ,,Toyota“ vairuotoją. Po to važiuodamas kalnu automobilio vairuotojas pasuko link PPC ,,Akropolis“, kur jį pasivijo ir sustabdė policijos pareigūnai. Jis nesustojo, važiavo toliau. Apskritai per visą kelią, važiuojant paskui automobilį, nematė, kad automobilio vairuotojas būtų kažkur atsitrenkęs ar kažkurį automobilį užkliudęs, jis tiesiog sukėlė daug avarinių situacijų. Kaip ir minėjo, automobilis vinguriavo per eismo juostas, važiavo ne tiesiai (b. l. 37-40).

Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjo E. P. 2024 m. balandžio 29 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. balandžio 29 d. 16.47 val. A. V., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Ukmergės gatve, vairavo neblaivus automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas neblaivumas pirmu putimu 1,88 promilių, antru putimu įpūtė 2,06 promilių. Tokiais veiksmais asmuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir užtraukia atsakomybę numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl minėto įvykio tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-9).

2024 m. balandžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra automobilis „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas ant viaduko kelio važiuojamosios dalies, kryptimi nuo Ukmergės gatvės link Ozo gatvės pusės, Vilniuje. Automobilis yra gamyklinis, tamsiai pilkos spalvos, keturių durų. Automobilio pavarų dėžė yra automatinė, pavarų perjungimo svirtis yra automobilio parkavimo padėtyje. Ant automobilio dešinės pusės priekinių durelių paviršiaus ir galinių dešinės pusės durelių paviršiaus yra matomi įbrėžimai, dešinės pusės apžvalgos veidrodėlio rėmas yra nulaužtas, veidrodėlio stiklas yra skilęs. Ant automobilio kairės pusės priekinių durelių paviršiaus taip pat yra matomas įbrėžimas. Automobilio salono viduje, ant galinių sėdynių guli naminių gyvūnų narvas, kuprinė, tuščias plastikinis butelis nuo mineralinio vandens, kuprinė, tušti paketai. Automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu yra paimamas ir pakraunamas ant tralo ir yra priverstinai nuvežamas į policijos saugomų automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Sudervės g. 2E, Avižienių k., Vilniaus r. sav. Kitų objektų ir pėdsakų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, apžiūros metu neaptikta ir nepaimta (b. l. 15-23).

Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 4-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. M. 2024 m. balandžio 29 d. tarnybinis pranešimas dėl nustatytų aplinkybių, kuriame nurodyta, kad 2024 m. balandžio 29 d. dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-16124-24, būnant įvykio vietoje bei bendraujant su A. V., gim. (duomenys neskelbtini), pastarasis paaiškino, kad apgadinimai, esantys ant automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo ir jo dalių, atsirado dėl A. V. kaltės, kuomet jis prieš mėnesį (tiksli data nėra žinoma), nuosavo namo kieme įvažiavo į jam priklausančius kiemo vartus, ir dėl nurodyto įvykio informavo automobilio nuomininką, buvo užregistruota įvykio žala draudimo bendrovėje. A. V. bendravimo metu elektroniniu paštu persiuntė susirašinėjimo su nuomininku nuotrauką, kuri pridedama prie nurodyto tarnybinio pranešimo. Patikrinus automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis LR VRM CDB naršyklėse, buvo nustatyta, kad nurodytas automobilis nuosavybės teise priklauso įmonei UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės direktorius - A. V., gim. (duomenys neskelbtini)). Automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po apžiūros buvo priverstinai išvežtas į policijos saugomų automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Sudervės g. 2E, Avižienių k., Vilniaus r. sav. (b. l. 49).

2024 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas. Atidarius rinkmeną pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92275165778, skambučio pradžia_ 2024-04-29 16_47_10) (1)“ girdima, kuomet pranešėjas praneša, kad važiuoja paskui automobilį ,,Toyota RAV 4“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pas kurį yra numuštas veidrodėlis, subraižytas kampas ir šonas. Automobiliu labai neadekvačiai važiuojama (b. l. 70-74).

2024 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20240429-165353UTC+0300“. Vaizdo įrašas daromas iš policijos pareigūno „BODY“ kameros. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašo trukmė 13 min. 14 sek. Matoma, kaip policijos pareigūnas, vairuodamas tarnybinį automobilį, įsijungia garsinius signalus ir sustoja už pilkos spalvos automobilio. Policijos pareigūnas išlipa iš automobilio ir eina link priešais jį sustojusio automobilio. Matoma, kad sustabdytas automobilis yra ,,Toyota“ markės, valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas atidaro dureles ir žiūri į policijos pareigūnus. Automobilio vairuotojas užsidėjęs juodos spalvos akinius nuo saulės, žilų plaukų, apsivilkęs tamsios spalvos džemperį ir kelnes. Vyras dešinėje rankoje laiko piniginę. Policijos pareigūnas priėjęs kalbasi su automobilio ,,Toyota“ vairuotoju. Pareigūnas nustato 1,88 promilių neblaivumą. „Toyota“ vairuotojas teigia, kad tą dieną alkoholio nevartojo, jį vartojo praeitą dieną, t. y. vakar.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20240429-165357UTC+0300“. Vaizdo įrašas daromas iš policijos pareigūnės „BODY“ kameros. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašo trukmė 4 min. 47 sek. Policijos pareigūnė išlipa iš tarnybinio automobilio ir prieina prie priešais stovinčio pilkos spalvos automobilio dešinės pusės. Matoma, kad sustabdytas automobilis yra ,,Toyota“ markės, valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini). Automobilio dešinės pusės veidrodėlis nukritęs, kabo. Policijos pareigūnė prieina prie vairuotojo, su kuriuo kalba policijos pareigūnas. Po to ji pasako, kad reikia ,,prasipūsti“ ir nueina atnešti alkotesterį. Automobilio ,,Toyota“ vairuotojo pusėje sėdi vyras, kuris užsidėjęs juodos spalvos akinius nuo saulės, žilų plaukų, apsivilkęs tamsios spalvos džemperį ir kelnes. Vyras papučia į alkoholio matuoklį. Matosi, kad alkoholio matuoklis parodo 1,88 promilės girtumą. Policijos pareigūnas paklausia vyro, ar jis vartojo šiandien alkoholį, vyras atsako, kad šiandien ne, bet vakar vartojo.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20240429-170937UTC+0300“. Vaizdo įrašas daromas iš policijos pareigūnės „BODY“ kameros. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašo trukmė 3 min. 35 sek. Matoma, kaip policijos pareigūnė išlipa iš tarnybinio automobilio, prieina prie ankstesniuose vaizdo įrašuose matomo ,,Toyota“ automobilio vairuotojo ir duoda jam alkotesterį papūsti antrą kartą. Policijos pareigūnė bendrauja su vyru. Pareigūnė nustato automobilio ,,Toyota“ vairuotojui 2,06 promilių girtumą (b. l. 65-69).

A. V. 2024 m. rugpjūčio 29 d. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, (b. l. 144-145).

Asmens, siekiančio tapti laiduotoju R. R. 2024 m. rugpjūčio 28 d. prašymas atleisti kaltinamąjį A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant jį artimo draugo R. R. atsakomybėn (b. l. 146-147).

Alkotesterio ,,Drager alcotest 6810“ parodymų šaknelės, iš kurių matyti, kad A. V. 2024 m. balandžio 29 d. 16.52 val. nustatytas 1,88 promilių girtumas, o 2024 m. balandžio 29 d. 17.06 val. nustatytas 2,06 promilių girtumas (b. l. 42-43).

2024 m. balandžio 29 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad A. V. nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. 2024 m. balandžio 29 d. pirmo tikrinimo metu 16.52 val. nustatytas 1,88 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 17.06 val. nustatytas 2,06 promilių girtumas (b. l. 44).

VĮ ,,Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio ,,Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas/savininkas – UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-47).

VšĮ ,,Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2020 m. gamybos periodo automobilio ,,Toyota RAV 4“ vidutinė kaina su PVM Lietuvoje – 27 008 Eur (b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. V. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. A. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. balandžio 29 d., apie 16.47 val., Vilniuje, Ozo g., ties pastatu Nr. 27, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta mažiausiai 1,88 promilių alkoholio koncentracija. Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojų E. P. ir M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio parodymų šaknelėmis, apžiūros protokolais, taip pat pačio kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis nurodė, kad 2024 m. balandžio 28 d. naktį išgėrė 100 gramų brendžio ,,Alita“. A. V. taip pat paaiškino, kad jam yra kepenų nepakankamumas, jos neskaido alkoholinių gėrimų. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, jai nustatytas vidutinis – 1,88 promilių girtumas. Atsižvelgiant į aptartą, į suvartoto alkoholio stiprumą bei į tai, kad kaltinamojo organizmas dėl kepenų nepakankamumo sunkiai skaido alkoholį (b. l. 158-159), darytina išvada, kad A. V. turėjo suvokti, jog vairuoja automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, ir kad vairuoti jis negali. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

A. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. teisiamojo posėdžio metu pateiktas asmens, siekiančio tapti laiduotoju R. R. 2024 m. rugpjūčio 28 d. prašymas atleisti kaltinamąjį A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant jį artimo draugo R. R. atsakomybėn (b. l. 146-147).

Prašyme nurodyta, kad jis yra A. V. artimas draugas, su juo jau ilgą laiką – daugiau nei 30 metų palaiko labai draugiškus santykius, bendrauja beveik kasdien. Kaltinamąjį pažįsta kaip labai draugišką, padorų, kūrybingą, darbštų, nuoširdų, sąžiningą, atsakingą ir moralų asmenį. Kaltinamasis iš karto po įvykio, dėl kurio jam pareikšti kaltinimai, jam pasipasakojo, pripažino padaręs didžiulę klaidą ir labai dėl to gailėjosi ir iki šiol nuoširdžiai gailisi ir išgyvena. Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, jis yra labai geras, gyvena šeimoje, yra vedęs, turi vaikus, jais labai rūpinasi. Jis yra rūpestingas kitų atžvilgiu, daug ir geranoriškai padeda jam darbuose, yra komunikabilus, pareigingas ir, žino, kad jis pasimokė iš savo padarytų klaidų būdamas nepakankamai atidus ir rūpestingas, kas sąlygojo jo neleistiną ir neteisingą elgesį. Kaltinamasis supranta, jog vienintelis būdas atstatyti tas teisines vertybes, kurios buvo iškreiptos jo elgesiu, taip pat atgauti visuomenės ir žmonių pasitikėjimą juo – tai sąžiningas ir teisėtas jo elgesys ateityje, tam jis yra tvirtai apsisprendęs ir pasiryžęs, o jis juo pilnai tiki, nes šį asmenį pažįsta labai gerai. Jis (R. R.) būdamas patikimos reputacijos, neteistas, drausmingas, turintis pastovias pajamas, socialinį statusą, šeimą, dorai gyvenantis ir turėdamas realią galimybę ir kaip draugas, ir kaip kolega, turintis autoritetą daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, mano, kad yra vertas pasitikėjimo asmuo ir sutinka laiduoti už savo draugą A. V.. Mato ir jaučia, kad jau vien pati situacija jo draugui buvo labai skaudi bausmė ir viena didžiausių pamokų, kuri jį labai stipriai pamokė laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, būti atidžiam ir atsakingai vykdyti savo asmenines ir visuomenines pareigas.

A. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jie su R. R. yra pažįstami nuo universiteto laikų, jis yra kaimynas. Kiekvieną dieną kartu vaikšto, jis atsižvelgia į jo nuomonę, jie yra šeimos draugai. Jie vienas apie kitą žino viską. R. R. dėl šio įvykio jam „išrašė velnių“. Jo pastaba buvo, kad reikėjo važiuoti ir priduoti kraują.

Galimas laiduotojas R. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su A. yra pažįstami nuo studijų laikų, t. y. bendrauja nuo (duomenys neskelbtini) m. Jis į kaltinamąjį žiūri kaip ir brolį. Jį pažįsta ir tikrai žino, kad jis nėra alkoholikas, jo dėl to neteisia. Jie susitinka 3-4 kartus per savaitę, bendravimas yra nuolatinis. Kai jis (R. R.) grįžo iš Vietnamo, jis (A. V.) jam pasisakė, atsiuntė jam žinutę, kad pakliuvo išgėręs. Mano, kad yra kaltinamajam autoritetas, gali daryti jam įtaką. A. V. virš mėnesio laiko visai nevartoja alkoholio, jam buvo pamoka.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad A. V. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Antra, A. V. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau jis nėra teistas (b. l. 79-80) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, administracinių nusižengimų registro duomenimis, penkerių metų laikotarpyje A. V. administracine tvarka baustas už nesunkius nusižengimus transportui ir kelių ūkiui, viena bauda nesumokėta (b. l. 83-94). Ketvirta, kaltinamasis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo kaltės prisipažinimo nuoširdumo, atsižvelgė į kaltinamojo A. V. vairuoto automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrą techninę būklę, į tai, ar vizualiai matomi minėto automobilio kėbulo defektai (ne)buvo padaryti būtent nusikalstamos veikos padarymo metu. Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad minėto automobilio dešinės pusės (keleivio) veidrodėlis nukritęs, automobilis apibraižytas. Taip pat, 2024 m. balandžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad ant automobilio dešinės pusės priekinių durelių paviršiaus ir galinių dešinės pusės durelių paviršiaus yra matomi įbrėžimai, dešinės pusės apžvalgos veidrodėlio rėmas yra nulaužtas, veidrodėlio stiklas yra skilęs. Ant automobilio kairės pusės priekinių durelių paviršiaus taip pat yra matomas įbrėžimas. Tačiau byloje yra pateiktas e. laiško fotonuotrauka (b. l. 51), iš kurios matyti, jog automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo nustatyti fiziniai defektai buvo nustatyti dar iki nusikalstamos veikos padarymo, t. y. nustatyti dar 2024 m. balandžio 11 d.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo draugą – R. R.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. V. su draugu sieja artimi ryšiai, draugas jam yra autoritetas. Iš teismui pateikto prašymo bei bylos duomenų matyti, kad R. R. yra dirbantis, teigiamai charakterizuojamas (b. l. 152-154), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis neteistas (b. l. 148), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas už nesunkius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, tačiau nesusijusius su alkoholio vartojimu, baudas sumokėjęs (b. l. 155-157).

Teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimą su 2 000 Eur užstatu, tai bus didesnė paskata tiek pačiam kaltinamajam susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytą valstybės pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojui dėti didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą. Nustatant užstato dydį atsižvelgiama į tai, kad laiduotoju skiriamas R. R. dirba, teisiamojo posėdžio metu R. R. nurodė galintis sumokėti įvairaus dydžio užstatą. Be to, pažymėtina ir tai, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. V., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo R. R. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą su 2 000 Eur (dviejų tūkstančio eurų) dydžio užstatu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad A. V. padarė nusikaltimą neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis A. V. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis A. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija A. V. kraujyje - 1,88 promilės, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. V. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo momento, kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – t. y. nuo 2024 m. balandžio 30 d.

BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad kaltinamojo A. V. vairuotas automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-47). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, automobilio vertę atitinkanti pinigų suma yra konfiskuotina iš kaltinamojo valstybės naudai. Šiuo atveju teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad 2020 m. gamybos periodo automobilio ,,Toyota RAV 4“ vertė su PVM yra 27 008 Eur (b. l. 48).

Vienok, kaltinamojo gynėjas pateikė teismui PVM sąskaitą – faktūrą, iš kurios matyti, kad automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris finansinio lizingo būdu nuomojamas A. V. vadovaujamos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) (b.l.54-57)) UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas 2022-04-15 iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) už 23 000 Eur sumą (b.l.164). Kaltinamasis neginčijo, kad automobilio kaina dėl nusidėvėjimo yra kitokia, nei buvo 2022-04-15 sandorio sudarymo metu, tačiau teigia, kad automobilis buvo tiek nevertas, nes automobiliui buvo reikalingas remontas už 8090,40 Eur (b.l.163). Visgi teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina yra 23 000 Eur, nes už šią sumą automobilį įsigijo tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek ir už nežymiai didesnę kainą finansinio lizingo būdu UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) automobilį finansinio lizingo būdu siekia įsigyti už 23 230 Eur sumą, todėl 230 Eur suma laikytina UAB (duomenys neskelbtini) pelnu (b.l.161). Todėl ta aplinkybė, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2024-05-28 sąskaitą yra numatyti automobilio remonto darbai 8090,40 Eur, nesudaro pagrindo mažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nes pats kaltinamasis nurodė, jog automobilis jau finansinio lizingo sutarties sudarymo metu buvo su galimai nematomais defektais, tačiau tai yra automobilio pirkėjo ir pardavėjo sutartinių santykių dalykas. VšĮ „Emprekis“ nurodyta automobilio vertė nėra individualizuota, ją individualizuoja pirkimo-pardavimo sutartyje bei finansinio lizingo sutartyje nurodyta automobilio kaina, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo A. V. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 23 000 Eur, juo labiau, kad ši suma esmingai nesiskiria ir nuo VšĮ ,,Emprekis“ nurodytos vidutinės automobilio kainos (27 008 Eur). Teismo vertinimu, tokia priemonė šiuo atveju nėra aiškiai neproporcinga ar neteisinga; taip pat pažymėtina, kad byloje nėra pateiktų duomenų, kurie patvirtintų kitokią minėto automobilio kainą (pvz. automobilio ekspertizės aktas).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 111-114) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ ,,Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : voke esanti kompaktinė laikmena (1 vnt.), paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. V., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn 1 (vienerių) metų terminui su 2 000 (dviejų tūkstančių eurų) užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją R. R. per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) užstato sumą į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos Nr. 1-2286-1057/2024 ir teisminio proceso Nr. 1-01-1-16124-2024-5, ir tai, kad jis mokamas už A. V.. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei A. V. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Paskirti A. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 30 d. Apie tai informuoti VĮ ,,Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. V. konfiskuotino turto – automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 23 00 Eur (dvidešimt tris tūkstančius eurų) į valstybės biudžetą.

Kaltinamajam A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ ,,Regitra“.

Išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-2286-1057/2024“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.