Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – T. Š., Vilniaus m. 26-asis notarų biuras, valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo S. B. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne) nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas S. B., gimęs (duomenys neskelbtini) yra M. B. ir N. B. sūnus. Pareiškėjo motina M. B., (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirė (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), M. B., gyvenusiai (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos nuosavybės teisės į 7,28 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sprendimo 7 punkte nurodyta, kad vienas iš Sprendimo egzempliorių įteikiamas pretendentės M. B. turto paveldėtojams. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. gegužės 21 d. išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, jog pareiškėjo motinai M. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2004 m. kovo 30 d. apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro 2024 m. balandžio 8 d. rašte ,,Dėl informacijos pateikimo“ patvirtinta, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki 2001 m. liepos 1 d. paveldėjimo byla po M. B. mirties nebuvo pradėta. Taip pat šiuo raštu patvirtinta, kad pagal testamentų registro išrašo duomenis, paveldėjimo byla po M. B. mirties nebuvo pradėta ir laikotarpiu nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. Pareiškėjo teigimu, po motinos M. B. mirties pareiškėjas velionės palikimą priėmė faktiškai pradėjęs aukščiau aptartą turtą (palikimą) valdyti.

7. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

8. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).

9. Pareiškėjas nurodė, kad po motinos M. B. mirties nepertraukiamai valdė paveldimą turtą (žemės sklypą), nes 2005 – 2006 m. sklypo dalyje augino bulves, vėliau visame sklype pjovė krūmus, šienavo žolę. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad pareiškėjas po motinos mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą, juo rūpindamasis kaip savo. Mirusiosios M. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po M. B. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Mirusiosios turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais S. B. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

10. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas S. B. po motinos M. B. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo S. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.