- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- I-164-609/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02558-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- V. Z. M.
- Kategorijos
- 12.18Mokestinė nepriemoka ir jos išieškojimas
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei V. Z. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės V. Z. M. (toliau – ir atsakovė) priteisti 197,85 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.
Prašymas (b. l. 3-4) grindžiamas argumentais, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008-12-23 sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007-07-09 Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Argumentuojama, kad Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos numato, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms atliekoms tvarkyti. Atsakovė 197,85 Eur vietine rinkliava apmokestinta už laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2014-12-31 valdytą nekilnojamojo turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2014-12-31 valdytą nekilnojamojo turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsiliepime į prašymą (b. l. 20-22) atsakovė nurodė, jog su prašymo reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teigia, kad nekilnojamojo turto objektais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ji faktiškai nesinaudoja. Nurodo, kad už 2012-2014 metų laikotarpiu geriamas vanduo nebuvo naudojamas, todėl turėjo būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Teigia, kad nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė jos ir R. L. nuosavybė, o nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise lygiomis dalimis priklauso jai ir M. Ž.. Teigia, kad objektuose nėra įrengtų atskirų elektros bei vandens matavimo prietaisų. Nekilnojamojo turto objekte (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 buvo suvartota 499,99 kWh elektros energijos, nes buvo vedama apsaugos sistema, tvarkoma aplinka: pjaunami ir smulkinami medžiai, pjaunama gyvatvorė, vasara pjaunama žolė. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-01-10 iki 2014-12-31, nekilnojamojo turto objekte (duomenys neskelbtini), buvo suvartota 151,98 kWh elektros energijos, nes buvo vedama apsaugos sistema, tvarkoma aplinka, vasara pjaunama žolė. Pažymi, jog 2015 metais už aukščiau nurodytus nekilnojamojo turto objektus buvo pritaikyta nulinė vietinė rinkliava.
Teismo posėdžio metu atsakovė prašo prašymo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į prašymą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pareiškėja informuota šaukimu. Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80, (pakeistu 2008-12-23 sprendimu Nr. T2-426 bei 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-330) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-03-29 sprendimu Nr. T1-81 (pakeistu 2008-12-23 sprendimu Nr. T2-425 bei 2011-11-24 sprendimu Nr. T2-370 ir vėlesni pakeitimai) patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (aktuali 2010-11-25 sprendimo Nr. T2-330 redakcija su vėlesniais pakeitimais). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Pagal bendrąją taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su Savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-21 įsakymu Nr. AD1-154 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4.2 punkte nurodyta, jog tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Pagal Aprašą pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovaujantis nustatomas nekilnojamojo turto nenaudojimo faktas, yra elektros energijos ir vandens tiekėjo pažymos apie sunaudotą elektros energijos ir vandens kiekį. Sprendimas taikyti Nulinę metinę Vietinę rinkliavą šio Tvarkos aprašo 4.2 punkte nustatyta tvarka priimamas, jei elektros energijos ir vandens tiekėjų pažymos patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausiančiame nekilnojamajame turte buvo sunaudota ne daugiau nei 120 KWh elektros energijos ir 1 m³ vandens per praėjusius kalendorinius metus.
Remiantis sistemine Nuostatuose įtvirtintų normų analize matyti, jog aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 yra pažymėjęs, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 buvo nurodyta, jog vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Nepaisant aplinkybės, jog rinkliavos mokėtojas negyvena/nesinaudoja nekilnojamuoju turtu, turimu konkrečios savivaldybės teritorijoje, dėl šios priežasties jis negali būti atleistas nuo aptariamos pareigos. Nuo vietinės rinkliavos mokėjimo toks asmuo gali būti atleistas tik teisės aktų nustatyta tvarka (Rinkliavų įstatymo 12 str.). Pažymėtina, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 8-13) patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2013-09-20 iki 2014-02-05 atsakovė buvo nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke, o nuo 2014-02-05- ½ dalies nurodyto nekilnojamojo turto savininke. Laikotarpiu nuo 2012-11-06 iki 2014-02-05 atsakovė buvo nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke, o nuo 2014-02-05- ½ dalies gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke.
Iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos (b. l. 5) matyti, jog per laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2014-12-31 susidarė 197,85 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas.
Į bylą pateiktos AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos (b. l. 23-24) patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2014-12-31 nekilnojamojo turto objekte adresu (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2014-12-31 nekilnojamojo turto objekte adresu (duomenys neskelbtini), geriamas vanduo nebuvo naudojamas. AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymose (b. l. 25-27) nurodyta, jog laikotarpiais nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31, nuo 2014-01-01 iki 2014-06-01, objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), elektros energijos suvartota nebuvo, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 buvo suvartota 499,99 kWh elektros energijos. AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymose (b. l. 28-29) nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2013-11-21 iki 2013-12-31 objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), elektros energijos suvartota nebuvo, laikotarpiu nuo 2014-01-10 iki 2014-12-31 buvo suvartota 151,98 kWh elektros energijos.
Nors susidariusią situaciją vertinant formaliai matyti, jog suvartotas elektros energijos kiekis neatitinka Apraše nurodyto leidžiamo suvartoti kiekio ir jį viršija, atsakovės teigimu, elektros energija buvo naudojama tik aukščiau nurodytų nekilnojamojo turto objektų aplinkos sutvarkymui (pjaunant žolę, medžių šakas, vedant apsaugos sistemą). 2016-03-16 mokėjimo pranešimas (b.l. 43) patvirtina, kad už 2015 metus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-15 įsakymu Nr. AD1-755 už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-12-16 įsakymu Nr. AD1-3892 už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei taikyta nulinė vietinė rinkliava. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme jau yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-2536-343/2016, kurioje buvo sprendžiamas prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kitos bendraturtės R. L. atžvilgiu, pagrįstumas, kurioje esant nustatytoms analogiškoms aplinkybėms, pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymas buvo atmestas.
Įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta ir aplinkybę, jog 2015 metais atsakovei pritaikytas nulinis vietinės rinkliavos tarifas, teisinio pagrindo išvadai, jog laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2014-12-31 nekilnojamojo turto objektu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2014-12-31 nekilnojamojo turto objektu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė faktiškai naudojosi, nėra. Nustatyta aplinkybė, jog dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2014 metus atsakovė kreipėsi pavėluotai, savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog Nuostatų prasme ginčo laikotarpiu atsakovė buvo atliekų turėtoja ir turėjo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Kadangi laikytina, jog atsakovė įrodė, kad ginčo laikotarpiais ginčo nekilnojamojo turto objektai faktiškai nebuvo naudojami, komunalinės atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti, yra pagrindas pareiškėjos reikalavimo dėl vietinės rinkliavos priteisimo netenkinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
prašymą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.