- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-18
- Bylos Nr.
- 1-1170-825/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00157-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Kaltinamasis
- K. A.
- Nukentėjusysis
- J. O. A., V. B.
- Advokatai
- Albertas Trumpulis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Žiegždriuose, Kauno rajone, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas: 2013 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo, teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d.; 2015 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo, teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 253 str. 1 d., 258 str. 2 d., 60 parų arešto bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. A. kaltinamas tuo, kad 2015 m. gruodžio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Žiegždrių kaime, Kauno rajone, iš J. O. A. pagrobtu raktu atsirakinęs duris įsibrovė į V. B. priklausantį butą, iš kurio pagrobė V. B. priklausančius 80 eurų įvairiomis kupiūromis, 0,5 litro talpos butelį spirito, 20 eurų vertės, 0,7 litro talpos butelį „Trejos Devynerios“, 17 eurų vertės, 0,5 litro talpos butelį baltos spalvos alkoholinio gėrimo, 8 eurų vertės, bei J. O. A. priklausančius 0,5 litro talpos butelį degtinės, 5 eurų vertės, 0,5 litro talpos butelį degtinės ,,Kristalinė“, 5 eurų vertės, ir 0,5 litro talpos butelį ,,Žalios devynerios“, 7,99 eurų vertės, tuo padarydamas nekentėjusiajai V. B. bendrą 125 eurų turtinę žalą, o nukentėjusiajai J. O. A.bendrą 17,99 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis K. A. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 30 d., vėlai vakare, Žiegždriuose, kur gyveno su mama, iš mamos rankinės paėmė raktus nuo B. buto. Pas mamą buvo raktai, nes kaimynė išvažiuodama į užsienį paliko pasirūpinti gėlėmis. Kai jis (A.) buvo nuėjęs į kaimynės butą, pastebėjo maišelį, kuriame buvo degtinė. Iš vakaro buvo išgėręs alaus, jei būtų buvęs blaivas, būtų nevogęs. Nuėjęs į butą, paėmė baltą plastikinį maišelį, kuriame buvo pusės litro „Gaspadorių“, kito 0,5 litro, „Trejos devynerios“, rusiška „Kristalinė“ ir dar kažkokių gėrimų. Buvo 5, gal 6 buteliai. Jokių pinigų neėmė, tik maišelį, į kurį daugiau nieko nedėjo. Niekas be jo negalėjo išgerti, jis vienas išgėrė. Spirito ten negalėjo būti. Ieškinį pripažįsta, nori įsidarbinti, sutiktų gydytis nuo alkoholizmo.
Nukentėjusioji J. O. A. paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 30 d. su K. A. buvo B. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Žiegždriuose, kad atsuktų radiatorius. Grįžus namo B. buto raktus įsidėjo į rankinuką ir nuėjo miegoti. Kitą dieną, išvažiavus į miestą, pasigedo B. buto raktų. Kai grįžo namo, rado sūnų girtą ir suprato, kad jis paėmė buto raktus. B. butas buvo neužrakintas, raktą rado ant staliuko. A. prisipažino 30 d. vakare. Maišiuką A. buvo pasislėpusi nuo A., nes jis viską išgeria. Maišiuke buvo „Žalios devynerios“, „Kristalinė“, „Švogerių“, likeris ir dar kito pusė. Dėl 80 eurų nieko nežino. Alkoholis (trys buteliai) buvo jos, dėl spirito nežino. Jai padaryta 17,99 eurų žala. Kai A.prasiblaivė, prisipažino. Ką paėmė iš B., nežino. Buvo atvažiavęs B. sūnus ir sakė, kad aukso ir pinigų nerado.
Nukentėjusioji V. B. ikiteisminio tyrimo metu (22 – 24 b. l.) paaiškino, kad 2015 m. birželio 27 d. išvažiavo dirbti į Vokietiją. Išvažiuodama padavė savo atsarginį buto raktą kaimynei J. O. A., kurios paprašė, kad palaistytų gėles ir esant reikalui įleistų į butą darbininkus. A. 2016 m. sausio 1 d. pasakė jai (B.), kad K. buvo paėmęs buto raktus ir vogė. Išvažiavus į miestą A. pasigedo buto raktų. Kai grįžo namo į Žiegždrius, nuėjo į jos butą, bet buto durys buvo užrakintos. Tada nubėgo į savo butą, bet jis taip pat buvo užrakintas, o sūnaus nebuvo namie. Po kažkiek laiko sūnus grįžo namo visiškai girtas. J. klausinėjant, kur V. raktas, ir ką paėmė iš jos buto, K. jai atsake, kad auksą. Nuėjusi į B. butą, duris rado praviras, kambaryje ant staliuko buvo raktas ir pamatė, kad dingę alkoholinių gėrimų buteliai, kuriuos buvo pasidėjusi A. pas B., kad A. neišgertų. Kai A. papasakojo B., tai jos sūnus kartu su drauge ir jos seserimi nuvažiavo į butą ir B. nurodymu pirmiausiai ieškojo aukso, tačiau nerado, taip pat nerado spintoje buvusių 80 eurų smulkiomis kupiūromis. Taip pat trūko alkoholinių gėrimų. Apžiūrėjęs butą, sūnus iškvietė policiją. B. grįžusi namo 2016 m. sausio 17 d. apžiūrėjusi butą, nerado alkoholinių gėrimų, kurių bendra vertė 35 eurai. B. apžiūrėjusi butą, rado savo auksą, iš aukso nieko nedingo. Tačiau nerado 80 eurų. Daugiau niekas iš namų nedingo. Nukentėjusioji V. B. taip pat paaiškino, kad dėl šio ikiteisminio tyrimo turėjo laikinai palikti savo darbą Vokietijoje ir grįžti į Lietuvą, dėl ko patyrė išlaidas: kelionė pirmyn/atgal, 300 eurų; dėl to, kad turėjo palikti savo darbą 12 dienų, neuždirbo 480 eurų, kuriuos būtų uždirbusi, jei nebūtų reikėję grįžti į Lietuvą. Patirta turtinė žala sudaro papildomai 780 eurų. Iš viso dėl šios vagystės patyrė bendrą turtinę 935 eurų žalą.
Apžiūros protokolu (10 – 18 b. l.) nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Žiegždriai, Kauno rajonas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo K. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. pasitvirtino ir yra įrodyta.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. A. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad neėmė jokių pinigų, tik maišelį su alkoholiniais gėrimais, neėmė spirito. Nors kaltinamasis savo kaltės dėl pagrobtų 80 eurų nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios V. B. ikiteisminio tyrimo metu (22 – 24 b. l.) duotais paaiškinimais, kad apžiūrėjus butą, nerado 80 eurų. Kitos kaltinime nurodytos aplinkybės dėl pagrobtų alkoholinių gėrimų (0,5 litro talpos butelio spirito, 20 eurų vertės, 0,7 litro talpos butelio „Trejos devynerios“, 17 eurų vertės, 0,5 litro talpos butelio baltos spalvos alkoholinio gėrimo, 8 eurų vertės, 0,5 litro talpos butelio degtinės, 5 eurų vertės, 0,5 litro talpos butelio degtinės ,,Kristalinė“, 5 eurų vertės, ir 0,5 litro talpos butelio ,,Žalios devynerios“, 7,99 eurų vertės) iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Žiegždriuose, Kauno rsjonsd, įrodytos tiek paties kaltinamojo K. A., tiek nukentėjusiosios J. O. Alionienės teisme duotais paaiškinimais, tiek nukentėjusiosios V. B. ikiteisminio tyrimo metu (22 - 24 b. l.) duotais paaiškinimais bei įvykio vietos apžiūros protokolu (10 – 18 b. l.). Teismo vertinimu, pats kaltinamasis nurodė, kad pagrobtus gėrimus išgėrė pats, todėl galėjo neprisiminti visų pagrobtų alkoholinių gėrimų kiekio, tačiau remiantis kitais byloje esančiais nukentėjusiųjų parodymais, kaltinamojo kaltė dėl pagrobto alkoholio kiekio įrodyta.
Subjektyviai kaltinamasis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, veikė tiesiogine tyčia, siekdamas savanaudiškų tikslų. Dėl jo nusikalstamų veiksmų buvo sukeltos pasekmės, nukentėjusiosios J. O. A. ir V. B. patyrė turtinę žalą. Tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo veiksmų neginčijamai nustatytas priežastinis ryšys.
Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, sandėlius ir kt.). Taigi nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką įsibrovimu taip pat laikomi tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009). Šiuo atveju, kaltinamojo veiksmai įsibraunant į patalpą pasireiškė tuo, kad jis neteisėtai pagrobė J. O. A. rankinuke esantį V. B. buto raktą ir taip neteisėtai įsibrovė į V. B. priklausantį butą. Taigi, veika teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., esant jo veiksmus kvalifikuojančiam požymiui – įsibrovimui į patalpą.
K. A. 2015 m. gruodžio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Žiegždrių kaime, Kauno rajone, iš J. O. A. pagrobtu raktu atsirakinęs duris įsibrovė į V. B. priklausantį butą, iš kurio pagrobė V. B. priklausančius 80 eurų įvairiomis kupiūromis, 0,5 litro talpos butelį spirito, 20 eurų vertės, 0,7 litro talpos butelį „Trejos Devynerios“, 17 eurų vertės, 0,5 litro talpos butelį baltos spalvos alkoholinio gėrimo, 8 eurų vertės, bei J. O. A. priklausančius 0,5 litro talpos butelį degtinės, 5 eurų vertės, 0,5 litro talpos butelį degtinės ,,Kristalinė“, 5 eurų vertės, ir 0,5 litro talpos butelį ,,Žalios devynerios“, 7,99 eurų vertės, tuo padarydamas nekentėjusiajai V. B. bendrą 125 eurų turtinę žalą, o nukentėjusiajai J. O. A. bendrą 17,99 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į kaltinamojo K. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Kaltinamasis K. A. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų. Nusikalstama veika, t. y. svetimo turto grobimu iš nukentėjusiųjų J. O. A. ir V. B., padaryta turtinė žala.
Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo K. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jis yra teistas du kartus, baustas administracine tvarka (75 – 78 b. l.), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (73 b. l.), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (74 b. l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (76 b. l.). Teismas taip pat atsižvelgia, kad K. A. nedirbantis.
Kadangi kaltinamasis nepripažino visų kaltinime nurodytų aplinkybių, teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. Teismas pripažįsta sunkinančia aplinkybe, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.). Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas (45 b. l.).
Šio padaryto nusikaltimo ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę.
Teismo nuomone, K. A. taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. dėl bausmės vykdymo atidėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. 9 d., į bausmės laiką įskaitytinas K. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d., 15 val. 30 min. (43 b. l.) iki 2016 m. sausio 3 d., 13 val. 30 min. (50 b. l.).
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 – 254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 – 291 straipsniai) ir kt.
Civilinė ieškovė V. B. pareiškė 935 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, ikiteisminio tyrimo metu pateikė dokumentus dėl patirtos turtinės žalos (25 – 34 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu V. B. nurodė, kad jos patirtą turtinę žalą sudaro: kelionės iš Vokietijos į Lietuvą pirmyn/atgal patirtos išlaidos, 300 eurų; dėl to, kad turėjo palikti savo darbą 12 dienų, neuždirbo 480 eurų, kuriuos būtų uždirbusi, jei nebūtų reikėję grįžti į Lietuvą. Taigi patirta turtinė žala sudaro papildomai 780 eurų. Iš viso dėl šios vagystės patyrė bendrą turtinę 935 eurų žalą.
Teismo vertinimu, civilinio ieškovo V. B. prašoma priteisti turtinė žala dėl 935 eurų pagrįsta, todėl priteistina visa apimtimi.
Nukentėjusiosios V. B. atstovas advokatas Albertas Trumpulis prašo priteisti iš kaltinamojo turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Kadangi kaltinamojo K. A. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta, todėl nukentėjusiosios V. B. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos 500 eurų sumai 113 b. l.).
Kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (51 – 52 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 - 307 str., teismas
nusprendžia:
K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., bausmės vykdymą K. A. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant K. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei gydytis nuo alkoholizmo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į paskirtąją bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. sausio 1 d. 15 val. 30 min. iki 2016 m. sausio 3 d. 13 val. 30 min. ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti 2 (dviem) dienomis.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 935 (devynis šimtus trisdešimt penkis) eurus turtinei žalai atlyginti.
Priteisti V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) eurų nukentėjusiojo advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.