Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir perduoto nekilnojamojo turto grąžinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų notarei V. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovės N. B. ieškinys atsakovui V. B. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir perduoto nekilnojamojo turto grąžinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų notarei V. Z.. Ieškovė nurodė, kad 2006-04-03 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta sutartis, kuria ieškovė, kaip rentos gavėja, perdavė atsakovui, kaip rentos mokėtojui, jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias 46/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, su sąlyga išlaikyti rentos gavėją iki gyvos galvos. Sutarties 3 punktu atsakovas įsipareigojo išlaikyti ieškovę iki gyvos galvos, t.y. aprūpinti gyvenamąja patalpa, kas mėnesį skirti vienos minimalios algos dydžio sumą drabužiams bei kitokiai aprangai, maistui, vaistams, reikalui esant, suteikti medicininį aptarnavimą bei priežiūrą, apmokėti rentos gavėjos laidojimo išlaidas. Atsakovas nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų išlaikyti ieškovę ir ja rūpintis, todėl 2008 metais ieškovė norėjo nutraukti sutartį neteismine tvarka, tačiau atsakovas pas notarę neatvyko ir sutartis abipusiu sutarimu nebuvo nutraukta. Nepavykus susitarti taikiai dėl sutarties nutraukimo, ji liko galioti, tačiau rentos mokėtojas ir toliau nevykdė savo įsipareigojimų rūpintis ir išlaikyti ieškovės, kuriai priežiūros ir pagalbos dėl senyvo amžiaus ir silpstančios sveikatos reikia vis labiau. Iki 2012 metų atsakovas aplankydavo ieškovę 1-2 kartus per metus, o nuo 2012 metų ieškovė atsakovo iš viso nėra mačiusi. Ieškovė visą laiką bute gyveno pati, kurio dalis sutarties pagrindu buvo perleista atsakovui. Ieškovė pati mokėjo visus komunalinius mokesčius, tame tarpe ir už atsakovui priklausančios buto dalies šildymą, kitas komunalines paslaugas. Atsakovas prie buto ir ieškovės išlaikymo niekada neprisidėjo. Nuo 2011 metų kartą ar porą kartų per savaitę, ieškovė prašydavo savo sesers A. M. ar dukterėčios L. M. palydėti ją į bažnyčią, pasiimti pensiją, apsipirkti, susitvarkyti namuose. 2012-10-09 ieškovei buvo nustatyta Alzheimerio liga: lengvo laipsnio demencija. Ieškovė 2012-10-23 seseriai išdavė įgaliojimą, kuriuo suteikė teisę atsiimti jos pensiją, tvarkyti jos pinigines lėšas, atlikti kitus veiksmus. Nuo tada ieškovę kiekvieną dieną lankydavo ir padėdavo tvarkyti buityje sesuo A. M. ir dukterėčia L. M.. 2015-06-08 ieškovė pateko į ligoninę, jai buvo atlikta operacija, po to ji buvo perkelta į ŠV. Roko slaugos ligoninę, kur gydėsi laikotarpiu nuo 2015-06-18 iki 2015-10-16. Ligoninėje ją nuolat slaugė ir prižiūrėjo sesuo bei dukterėčia. Ieškovei grįžus iš ligoninės, ja pasikeisdami pastoviai rūpinasi L. M., A. M., D. M. ir J. Š.. Atsakovas pas ieškovę nėra buvęs nuo 2012 metų. Pastaruoju metu finansinę pagalbą ieškovei teikia jos sesuo. Pažymėjo, kad atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų niekada nevykdė ir nevykdo, jis ginčo sutartį pažeidė iš esmės, kas sudaro pagrindą sutartį nutraukti ir grąžinti ieškovei atsakovui perduotą turtą. Teismo prašo nutraukti 2006-04-03 tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir įpareigoti ieškovą grąžinti 46/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 116,26 kv.m. bendro ploto, pastate 1089-5000-2019, 1A2p, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise ieškovei, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisme gautas atsakovo V. B. atsiliepimas į ieškinį. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 1992-08-06 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė su savo broliu – atsakovo tėvu J. B., bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovei perėjo 54/100 buto, o atsakovo tėvui 46/100 buto. 1995-04-08 dovanojimo sutartimi atsakovo tėvas padovanojo ieškovei 6/100 dalis buto, o seseriai S. B. padovanojo 40/100 buto dalis. 2006-01-13 paveldėjimo teisės liudijimu ieškovė paveldėjo iš sesers S. B. 40/100 dalis buto. 2006-04-03 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kurios pagrindu atsakovas įgijo 46/100 buto dalis. Pažymėjo, kad nuo pat sutarties sudarymo dienos iki šiol ieškovė atsakovui nebuvo reiškusi jokių pretenzijų nei žodžiu, nei raštu dėl galimai netinkamo sutarties vykdymo. Apie ieškovės tariamą ketinimą 2008 metais nutraukti sutartį atsakovui nebuvo žinoma ir jam apie tai nebuvo pranešta. Atmestini ieškovės teiginiai, kad ieškovė visą laiką bute gyveno viena, kad atsakovas neprisidėjo prie buto ir ieškovės išlaikymo. Atsakovas nuo gimimo iki 7 metų gyveno ieškovės bute, po mokyklos baigimo ir studijų metais ir vėliau atsakovas gyveno bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su tėvu. Taip pat gyveno butui priklausančiame rūsyje, kuris yra po butu. Minėtą rūsį atsakovas sutvarkė savo lėšomis. Iki sudarant ginčo sutartį, nuo 2004 metų 46/100 buto dalyje, bei kiekvienais studijų metais ir vėliau, gyveno nuomininkas K. R.. Sudarant ginčo sutartį su ieškove buvo sutarta, kad vietoj atsakovo mokėtinos išlaikymo sumos, už atsakovo 46/100 buto dalies nuomą, nuomininkas nuompinigius mokės tiesiogiai ieškovei, kurie padengdavo ir komunalinių mokesčių išlaidas. Atsakovas niekada negaudavo nuompinigių, kurie buvo mokami tiesiogiai ieškovei. Atsakovas pakankamai dažnai aplankydavo ieškovę, pirko jai maisto produktų ir palikdavo pinigų. Atsakovui atvykus aplankyti ieškovės 2013 metais, ieškovė jo neatpažino ir į butą neįsileido. Nėra pagrindo abejoti, jog atsakovas sutartį ateityje vykdys pagal ieškovės poreikius. Atsakovas, remdamasis medicininiais dokumentais, teismo eksperto parengta specialisto išvada, kvestionuoja ieškovės sugebėjimu išreikšti tikrąją savo valią išduoti 2012-10-23 ir 2015-11-09 įgaliojimus, įskaitant ir ieškovės tikrąją valios išraišką nutraukti ginčo sutartį. Tikėtina, kad tikrosios valios išraiškos ieškovė nebuvo išreiškusi ir nenorėjo pareikšti, arba nevisiški galėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų pasekmės. Teismui neišsiaiškinus ieškovės valios dėl 2012-10-23 ir 2015-11-09 įgaliojimų išdavimo aplinkybių, šios bylos esmės atkleidimas yra neįmanomas. 2016-02-24 atstovavimo sutartį su advokate sudarė įgaliotinis J. M., kuris ieškinio rašytiniuose įrodymuose nefigūruoja. Pažymėjo, kad J. M., sudarydamas 2016-02-24 atstovavimo sutartį, ko pasekoje buvo pareikštas ieškinys, viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Teismo prašo ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo notarė V. Z. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad pasirašydamas sutartį atsakovas įsipareigojo išlaikyti ieškovę iki gyvos galvos, t.y. aprūpinti gyvenamąja patalpa, kas mėnesį skirti vienos minimalios algos dydžio sumą drabužiams bei kitokiai aprangai, maistui ir vaistams, reikalui esant, suteikti medicininį aptarnavimą bei priežiūrą, apmokėti rentos gavėjos laidojimo išlaidas. Rentos sutartis buvo sudaryta ieškovei tikinti, kad atsakovas gyvens kartu ir padės ieškovei senatvėje. Atsakovas nevykdė ir nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų išlaikyti ieškovę ir ja rūpintis, todėl dar 2008 metais ieškovė norėjo nutraukti sutartį neteismine tvarka. Atsakovas pripažįsta, jog tinkami nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovas patvirtino, kad nuo 2012 metų jis nebendrauja su ieškove, pas ją nesilankė. Atsakovas neįrodė, kad iki 2011-2012 metų jis teikdavo ieškovei išlaikymą pinigais. Atsakovas pripažino, jog niekada nemokėjo ir neprisidėjo prie komunalinių mokesčių mokėjimo. Byloj nėra jokių įrodymų, jog atsakovas domėjosi ieškovės poreikiais, jos sveikatos būkle. Ieškovė visą laiką gyveno iš savo lėšų, pati mokėjo už būstą, vaistus, maistą, ji niekad negavo išlaikymo iš atsakovo, kaip buvo numatyta sutartyje. Ieškove rūpinosi ir rūpinasi kiti asmenys. Sutartis nuo pat jos sudarymo pradžios buvo pažeista iš esmės. Teismo prašo ieškinį tenkinti.

Į teismo posėdį neatvyko ieškovė N. B., ją atstovauja advokatė L. Z. (atstovavimo sutartis, tomas 1, e.b.l. 7), asmenys pagal įgaliojimą J. M. ir L. M. (tomas 1, e.b.l. 8). Į teismo posėdį neatvyko trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų notarė V. Z., apie posėdį pranešta tinkamai (tomas 3, e.b.l. 176). Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (CPK 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2006-04-03 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta sutartis, kuria ieškovė, kaip rentos gavėja, perdavė atsakovui, kaip rentos mokėtojui, jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias 46/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, su sąlyga išlaikyti rentos gavėją iki gyvos galvos (tomas 1, e.b.l. 11-12). Sutarties 3 punktu atsakovas įsipareigojo išlaikyti ieškovę iki gyvos galvos, t.y. aprūpinti gyvenamąja patalpa, kas mėnesį skirti vienos minimalios algos dydžio sumą drabužiams bei kitokiai aprangai, maistui, vaistams, reikalui esant, suteikti medicininį aptarnavimą bei priežiūrą, apmokėti rentos gavėjos laidojimo išlaidas.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymo ir jos nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo.

Vadovaujantis CK 6.460 straipsnio 1 dalimi, pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje nurodyti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – asmens išlaikymas, t. y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natūra: aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra (CK 6.461 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013).

Byloje nagrinėjamu atveju pagal 2006-04-03 tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą sutartį ieškovė, kaip rentos gavėja, perdavė atsakovui, kaip rentos mokėtojui, jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias 46/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, su sąlyga išlaikyti rentos gavėją iki gyvos galvos. Sutarties 3 punktu atsakovas įsipareigojo išlaikyti ieškovę iki gyvos galvos, t.y. aprūpinti gyvenamąja patalpa, kas mėnesį skirti vienos minimalios algos dydžio sumą drabužiams bei kitokiai aprangai, maistui, vaistams, reikalui esant, suteikti medicininį aptarnavimą bei priežiūrą, apmokėti rentos gavėjos laidojimo išlaidas ( e.b. 1 t.b.l.11). Tai, kad atsakovas nuo 2012 metų nebendravo su ieškove, nevykdė sutartinių įsipareigojimų, neteikė išlaikymo ieškovei, kas mėnesį neskyrė vienos minimalios algos dydžio sumos drabužiams bei kitokiai aprangai, maistui, vaistams, neteikė medicininio aptarnavimo bei priežiūros byloje ginčo nėra, kadangi ir pats atsakovas šią aplinkybę pripažįsta. Tai, kad atsakovas neteikė išlaikymo, nevykdė Sutarties 3 punkte prisiimtų įsipareigojimų ir iki 2012 metų patvirtinta tiek ieškovės atstovų, tiek liudytojų N. S., R. D., R. D., M. G. paaiškinimais, kurios pasisakė, jog atsakovo nematė ieškovės namuose ja rūpinantis ar teikiant išlaikymą, negirdėjo, jog ieškovė būtų pasakojusi apie atsakovo teiktą rentą. Tuo tarpu atsakovo argumentus, jog jis iki 2012 metų teikė išlaikymą ieškovei teismas vertina kaip nenuoseklius ir prieštaringus. Nors atsakovas nurodė, kad ieškovei teikė kas mėnesį po 100-200 Lt, tačiau tai nepatvirtino jokiais rašytiniais įrodymais, o jo prašymu teismo posėdyje apklausta liudytoja A. J. (atsakovo vaikų motina, gyvenanti su atsakovu nuo 2008 metų) pasisakė, jog apie atsakovo pasirašytą ginčo sutartį ir teiktą išlaikymą nieko nežinojo. Svarbu ir tai, kad ginčo sutartyje šalys buvo susitarę dėl vienos minimalios mėnesinė algos dydžio išlaikymo, todėl 100-200 Lt išlaikymas net ir jo teikimo atveju būtų laikomas kaip nepateisinusiu rentos gavėjos teisėtų lūkesčių. Atsakovo pateikti į bylą rašytiniai įrodymai, t.y. banko sąskaitos išrašai apie mokėjimus atliktus parduotuvėje „Maxima“, patys savaime neįrodo, kad maisto produktai buvo pirkti ieškovei, be to, dalis į bylą pateiktų mokėjimų minėtoje parduotuvėje atlikti 2012 -2013 metais, o šiuo laikotarpiu atsakovas ir pats pripažįsta išlaikymo ieškovei neteikęs (e.b. 2 t. b.l. 189-193). Net gi laikant, jog pirkti produktai buvo skirti ieškovei (kas kitų aplinkybių kontekste mažai tikėtina), pažymėtina, kad 2010 metais, pirkta net ne kas mėnesį, o rečiau: 2010-01-12, 2010-03-16, 2010-07-13, 2010-08-03,2010-08-10, 2010-10-13, 2010-10-26, 2010-12-24, 2011-01-03, 2011-03-21 (e.b. 2 t. b.l.193). Atsakovo į bylą pateikti įrodymai, kad po ieškinio pateikimo jis 2016-06-03 raštu kreipėsi į ieškove besirūpinantį asmenį A. M. dėl pagalbos teikimo, bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog atsakovas nepateko į ieškovės gyvenamąsias patalpas, nepatvirtina aplinkybės apie jo siekimą geranoriškai rūpintis ieškove, priešingai, vertintini tik kaip gynimasis nuo ieškinio reikalavimų (e.b. 2 t. 179,180, 3 t. b.l. 3-17, 143). Svarbu ir tai, kad 2016-06-30 kreipimesi į A. M. atsakovas ir pats pripažįsta, kad tik 2016-06-03 sužinojo apie ieškovės faktinę fizinę ir psichinę būklę bei, kad nežino sąskaitos numerio, į kurią galėtų būti pervedama renta. Teismas atmeta kaip nepagrįstus bei neįrodytus atsakovo argumentus, kad šalys buvo žodžiu susitarę dėl rentos mokėjimo pakeitimo, ieškovei gaunant nuomos mokestį už atsakovui priklausančią buto dalį. Nors teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. R. paaiškino mokėjęs 400 Lt nuomos mokestį, tačiau neesant rašytinių susitarimų apie ginčo sutarties pakeitimus, nėra pagrindo teigti apie rentos mokėjimą tokiu būdu, tuo pačiu pažymint, jog atsakovas (to neneigė teisminio nagrinėjimo metu) nuo pat nuosavybės įsigijimo neprisidėjo prie nuosavybės išlaikymo, nemokėjo nei komunalinių, nei bendro naudojimo mokesčių. Tai patvirtina ir ieškovės dar 2008-12-10 notarei V. Z. rašytas kreipimaisis dėl rentos sutarties, kuriame be kitų aplinkybių, ieškovė nurodė, jog V. B. darbo reikalai ir materialinė padėtis nėra geri, todėl jis nei iki šiol, nei dabar negali rentos gavėjai N. B., turinčiai 78 metus, padėti (e.b. 3t. b.l. 149).

Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Byloje nagrinėjamu atveju, įvertinus įrodymų visetą, neabejotinai nustatyta, jog atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų: kas mėnesį neskyrė vienos minimalios algos dydžio sumos drabužiams bei kitokiai aprangai, maistui, vaistams, nors ir buvo reikalinga, nesuteikė medicininio aptarnavimo bei priežiūros (CPK 178 str.).

CK 6.464 str. 2 d. numatyta galimybė rentos gavėjui nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Klausimas, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas įvertinant išvardytus sutarties ypatumus. Esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, todėl kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių lieka neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006).

Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą neabejotinai išvadai, kad ieškovės asmeniniai interesai, negaunant iš atsakovo reikiamos materialinės paramos, nesirūpinant jos sveikata, kai sutarties vykdymas ieškovei tapo gyvybiškai svarbus (nuo 2014-12-14 neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, nuo 2015-06-15 neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis), buvo iš esmės suvaržyti, nes ieškovė reikalinga slaugos ir priežiūros, negali pati pasirūpinti sveikatos priežiūros ir buitiniais poreikiais (e.b. 1 t. b.l. 88,89). Pagal teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų N. S., R. D., R. D., M. G. bei ieškovės atstovų paaiškinimus ja nuolat rūpinasi, slaugo artimi giminaičiai A. M., L. M.. Atsakovui nevykdant sutarties, ieškovė negavo to, ko tikėjosi gauti pagal sutartį, t.y. nei išlaikymo, nei priežiūros, o griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra išlaikymo iki gyvos galvos sutartyse labai svarbus. Tokiu atsakovo neveikimu buvo prarastas pasitikėjimas juo bei padaryta žala ieškovės interesams ir tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu, kas yra teisinis pagrindas sutarčiai nutraukti (CK 6.464 str. 2 d.).

Vienu iš argumentų, kuriuo ginasi atsakovas, nurodomas ieškovės nesugebėjimas išreikšti savo valią ieškovei pasirašant 2012-10-23 ir 2015-11-09 įgaliojimus bei ieškovės nesugebėjimas išreikšti tikrąją savo valią nutraukti ginčo sutartį teismine tvarka ir pasirašyti 2016-07-12 pareiškimą, kuriuo patvirtino savo valią nutraukti 2006-04-3 sudarytą ginčo sutartį (e.b. 1t., b.l.8-10,84,85, 3 t. b.l.173). 2012-10-23 ir 2015-11-09 įgaliojimus patvirtino Vilniaus miesto keturiasdešimt pirmojo notarų biuro notarė V. Z.. 2016-07-12 ieškovės pareiškimą dėl 2006-04-03 sutarties nutraukimo dėl to, kad V. B. niekada ja nesirūpino, patvirtino Vilniaus m. 25-ojo notaro biuro notarė D. J., abiems notarėms ieškovės psichinės sveikatos būklė nekėlė abejonių. Pažymėtina tai, kad Vilniaus miesto keturiasdešimt pirmojo notarų biuro notarė V. Z. 2016-07-19 parengiamojo teismo posėdžio metu į teismo klausimą dėl ieškovės valios trūkumo, bendraujant su ieškove birželio mėnesį, pasisakė, jog, nors ieškovės dėmesio koncentracija kiek lėtesnė, tačiau notarei nekilo abejonių dėl ieškovės valios trūkumų. 2012-10-23 ir 2015-11-09 įgaliojimus bei 2016-07-12 pareiškimo parašo tikrumą tvirtino skirtingi notarai, o pats notarinio veiksmo atlikimas, esant jam nenuginčytam ir vertinant, kad notaras, būdamas valstybės įgaliotu atstovu, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo kriterijai ir kuris, esant bet kokioms abejonėms dėl ginčijamų fizinių ir juridinių asmenų subjektinių teisių ar juridinių faktų, atsisako atlikti notarinį veiksmą, leidžia daryti išvadą, jog valios ieškovės trūkumų nenustatyta (Notariato įstatymo 1 straipsnis, 40 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, jog nėra jokių duomenų dėl ieškovės neveiksnumo sričių nustatymo teismine tvarka, o vien 2016-06-02 VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada (e.b.2 t. b.l. 175) nėra pagrindas šioje byloje spręsti dėl ieškovės neveiksnumo sričių nustatymo (Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnis). Svarbu ir tai, kad 2016-06-02 VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada padaryta vertinus tik atsakovo pateiktus medicininius dokumentus, nebendravus su ieškove, išsamiai neištyrus visų psichinei būklei nustatyti reikšmingų duomenų, o tik išanalizavus teorines prielaidas.

Įvertinus anksčiau nurodytus argumentus ir teismui pripažinus atsakovui iš esmės pažeidus sutartį, ieškinys tenkinamas, nutraukiant 2006-04-03 tarp ieškovės N. B. ir atsakovo V. B. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir įpareigojant atsakovą V. B. grąžinti 46/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 116,26 kv.m. bendro ploto, pastate 1089-5000-2019, 1A2p, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise ieškovei N. B..

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 108,00 Eur žyminis mokestis ir 1542,70 Eur atstovavimo išlaidos (e.b.l t. b.l.6). Spręsdamas dėl ieškovei atlygintinų advokato pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, taip pat atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą. Nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Įvertinus parengtų procesinių dokumentų kiekį (ieškinys) bylos apimtį (3 tomai), teismo posėdžių skaičių ( 3 teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 4 val. 45 min.), tai, kad byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Teismas, įvertinęs teisinės pagalbos apimtį ir vadovaudamasis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, išlaidas patirtas advokato pagalbai apmokėti mažina iki 1000,00 Eur ir priteisia ieškovei iš atsakovo 1108,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaujantis LR CPK 92 str. iš atsakovo priteisima 4,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti 2006-04-03 tarp ieškovės N. B., a.k(duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir įpareigoti atsakovą V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti 46/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 116,26 kv.m. bendro ploto, pastate 1089-5000-2019, 1A2p, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise ieškovei N. B., a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei N. B., a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1108,00 Eur (tūkstantis šimtas aštuoni Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,28 Eur (keturis Eur 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.