Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. D. prašymą dėl specialiosios teisės (vairuoti transporto priemonę) atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gegužės 31 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-431-962/2016 R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 289,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. D. prie prašymo pateikė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus raštą kuriame nurodyta, kad jis Centrinės duomenų bazės duomenimis už administracinius teisės pažeidimus nuo 2016 m. gegužės 30 d. nebaustas, paskirta 289,00 Eur bauda sumokėta 2016 m. liepos 1 d.

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į R. D. prašymą administracinėje byloje, kuriame nurodė, kad remdamiesi teisingumo ir protingumo kriterijais siūlo pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 9 mėnesių.

Prašymas tenkintinas.

Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies ir tuo yra realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. ATPK 329 straipsnyje (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1223 redakcija) nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Šiame įstatyme yra nustatytas išsamus sąrašas aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ir jokie nauji( papildomi) apribojimai asmeniui negali būti sukuriami, o ir esami (esant neaiškumui) negali būti aiškinami taip, kad dėl tokio aiškinimo asmeniui būtų nustatomi papildomi jo teisių apribojimai. Be to, akivaizdu, kad asmens veikos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, t. y. specialiosios teisės terminuotas atėmimas, jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyto specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog yra visos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos, reikšmingos sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo: 1) teisės atėmimo laikotarpiu nepadarytas teisės pažeidimas; 2) yra praėję daugiau kaip pusė paskirtojo laiko (beveik 7 mėnesiai); 3) gauta Vyriausybės įgaliotos atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijos pažyma.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis).

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

R. D. iki specialiosios teisės (vairuoti transporto priemonę) atėmimo administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą, šį administracinį pažeidimą padarė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų. Pareiškėjas turi didelių specialiųjų poreikių. R. D. pažeidimo dieną pažeidimą pilnai pripažino, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi. Šiuo metu yra praėję daugiau nei pusė paskirtojo specialiosios teisės atėmimo termino, jis paskirtą baudą sumokėjo, atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Pareiškėjas supranta savo padaryto pažeidimo pavojingumą, dėl to nuoširdžiai gailisi ir išgyvena, kritiškai vertina savo veiksmus. Teismas sprendžia, kad pažeidėjas suprato savo elgesio neleistinumą, nesiekė išvengti nepatogumų, pakankamai patyrė neigiamų pasekmių ir išgyvenimų, padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio.

Įvertinęs aukščiau aptartų R. D. nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių visetą, pažeidėją charakterizuojančius duomenis, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pažeidėjas pasitaisė, o paskirtos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – auklėjamieji ir prevenciniai tikslai numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-453/2011), todėl specialiosios teisės atėmimo terminas sutrumpintinas likusiam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikui. Tokios ATPK 329 straipsnio nuostatų aiškinimo bei taikymo praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1093-397/2013; Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje ATP-133-317/2014 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 – 288, 329 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo R. D. prašymą dėl specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo tenkinti.

Sutrumpinti R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 (vienerių) metų laikotarpiui terminą, nustatant, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pasibaigia šios nutarties įsiteisėjimo dieną.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.