Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Investa Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kazachstane registruotos bendrovės „Epic Production Studio LTD“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investa Baltic“ dėl sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos – apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

10. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

12. Sutarčių 1.1 papunktyje pardavėja (apeliantė) įsipareigojo parduoti pirkėjai (ieškovei) įrangą pagal priedą Nr. 1. Šalys nepateikė priedo Nr. 1 į bylą. Bendra sutarties suma – 429 604,58 JAV dolerių (sutarčių 2.2 papunktis). Prekės turėjo būti pristatytos DAP sąlygomis Almatoje, Kazachstane (Incoterms 2010) per 180 darbo dienų nuo avanso gavimo dienos (sutarčių 2.2, 3.1 papunkčiai). Pagal sutarčių 6.2 papunktį, jei prekių pristatymo vėlavimas viršija 12 mėnesių, pirkėja turi teisę visiškai ar iš dalies nutraukti sutartį, neatlygindama pardavėjai dėl sutarties nutraukimo patirtų išlaidų ar nuostolių.

13. Sutarties 14.2 papunktyje šalys susitarė, kad, kai dėl sutarties vykdymo kyla šalių ar jų atstovų ginčas, nesutarimas ar klausimas, kurio nepavyksta išspręsti taikiai, toks ginčas, nesutarimas ar klausimas sprendžiamas arbitraže, išskyrus bendrųjų teismų jurisdikciją, arbitražo (ekonominiame) teisme pardavėjos buveinės vietoje.

14. Apeliantė 2021 m. gegužės 28 d. ir 2021 m. birželio 4 d. išrašė išankstines sąskaitas, kurių bendra suma – 429 604,58 JAV dolerių pagal 2021 m. gegužės 24 d. sutartį Nr. 05/18/7 (200 000 + 229 604,58) (1 t., b. l. 84; 4 t., b. l. 64, 65).

15. Ieškovė 2021 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymu pervedė atsakovei 429 604,58 JAV dolerių, mokėjimo paskirtyje nurodė: „Visas apmokėjimas už prekes pagal 2021 m. gegužės 24 d. sutartį Nr. 06/02/5“ (1 t., b. l. 19, 20). Ieškovė 2021 m. birželio 17 d. pranešimu UAB „Medicinos bankas“ patikslino, kad ji, pervesdama 429 604,58 JAV dolerių, nurodė neteisingą sutarties numerį. Mokėjimas atliktas pagal 2021 m. gegužės 24 d. sutartį Nr. 05/18/7 (2 t., b. l. 37).

16. Apeliantė iš gamintojų nupirko ir pristatė ieškovei prekių už 310 408,69 JAV dolerių. Įrangos gamintojai išvardyti į bylą pateiktame sąraše (4 t., b. l. 97).

17. Apeliantė 2022 m. sausio 20 d. pranešimu sustabdė 2021 m. kovo 24 d. sutarties Nr. 05/18/7 vykdymą pagal 14.1 papunktį iki bus gauti visi duomenys apie prekių pristatymą gavėjai (sąskaitos, CMR, transporto gabenimo važtaraščiai, eksporto ir importo deklaracijos, kiti dokumentai). Šiame pranešime apeliantė nurodė neteisingą sutarties datą – 2021 m. kovo 24 d. (1 t., b. l. 8, 9).

18. Sutarčių 14.1 papunktyje šalys susitarė, kad pardavėja ir pirkėja imsis visų priemonių, jog visi ginčai ir nesutarimai, galintys kilti dėl šių sutarčių ar su ja susiję, būtų sprendžiami draugiškai.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų neperžengimo

19. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo, manantis, kad jo civilinės teisės pažeistos, ir nutaręs jas ginti teisme, privalo laikytis kreipimąsi į teismą ir teismo procesą reglamentuojančių normų. Dėl to ieškovas turi pateikti teismui ieškinį, atitinkantį bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, įtvirtintus CPK 111 ir 135 straipsniuose.

20. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas). Taigi, įstatymų leidėjas suteikė teisę ieškovui pačiam suformuluoti ieškinio reikalavimą ir nurodyti jį pagrindžiančias faktines aplinkybes.

21. Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato ieškovas. Jo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-52-781/2024, 57 punktas).

22. Asmens nurodyti ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, prieš priimdamas sprendimą, vadovaudamasis proceso normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 185 ir kiti straipsniai) bei jas aiškinant suformuota teismine praktika, įvertina byloje surinktus įrodymus ir konstatuoja, kurios ieškinio pagrindu nurodytos ir ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas privalo išaiškinti visas ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar jos reikšmingos ginčui išspręsti ir kiek reikšmingos; teismas negali tenkinti (atmesti) ieškinio kitu, nei nurodė ieškovas, faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-219/2018, 38 punktas).‏‏‎

23. Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

24. Kasacinis teismas nurodė, kad teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant ne tik į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį jo pagrindą, bet taip pat ir į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 15 punktas).

25. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime peržengė ieškinio ribas, nes, nesant ieškovės išreikštos valios, pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškovė reikalavimą grindė 2021 m. gegužės 24 d. sutartimi Nr. 06/02/5, bet teismas apskųstame sprendime pasisakė dėl 2021 m. gegužės 24 d. sutarties Nr. 05/18/7. Ieškovė teigia, kad skirtingi sutarčių numeriai nereiškia, jog sudarytos skirtingos sutartys.

26. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė pateikė į bylą šalių 2021 m. gegužės 24 d. sutartį Nr. 06/02/5. Apeliantė teigė, kad nurodyta sutartis suklastota, nes ją pasirašė ne apeliantės vadovas, panaudotas ne jos spaudas. Apeliantė pateikė šalių sudarytą 2021 m. gegužės 24 d. sutartį Nr. 05/18/7. Abiejų sutarčių tekstai vienodi, skiriasi tik jų numeriai: 06/02/5 ir 05/18/7.

27. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad apeliantė 2021 m. gegužės 28 d. ir birželio 4 d. išrašė ieškovei išankstines sąskaitas pagal sutartį Nr. 05/18/7, ieškovė 2021 m. birželio 17 d. pranešime bankui patikslino, jog 2021 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymu pervedė apeliantei 429 604,58 JAV dolerių ne pagal 2021 m. gegužės 24 d. sutartį Nr. 06/02/5, bet 2021 m. gegužės 24 d. sutartį Nr. 05/18/7.

28. Apeliantė teigdama, kad ieškovė pateikė į bylą suklastotą sutartį, turėjo pateikti tai pagrindžiančių duomenų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad derybose dėl sutarties šalims atstovavo tarpininkai G. U. ir S. K., todėl teismas apskųstame sprendime teisingai nurodė, jog galėjo būti sudaryti keli sutarties variantai. Nurodytą aplinkybę patvirtino ieškovės vadovas A. K.. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šalys vykdė 2021 m. gegužės 24 d. sutartį Nr. 05/18/7, bei šalių ginčą išsprendė nesivadovaudamas ieškovės pateikta sutartimi. Nustačius, kad šalių pateiktų sutarčių turinys sutampa, skiriasi tik jų numeriai, šalys vykdė ne ieškovės, bet apeliantės į bylą pateiktą sutartį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė ieškinio pagrindą, nesant ieškovės valios. Šalys vykdė tą pačią sutartį, pagal kurią apeliantė turėjo parduoti prekes ir pristatyti jas ieškovei, o ieškovė – už jas sumokėti 429 604,58 JAV dolerių. Aplinkybė, kad apeliantės pateiktoje sutartyje nurodytas kitas numeris, nėra pagrindas šalių pateiktas sutartis laikyti skirtingo turinio dokumentais.

29. Apeliantė teigia, kad sutartimi ji įsipareigojo parduoti įrangą, o ieškovė ją nupirkti pagal priedą Nr. 1, kuris yra neatskiriama sutarties dalis (sutarties 1.1 papunktis), bet priedas prie sutarties nepridėtas. Ieškovė nepateikė specifikacijos, pagal kurią būtų galėjusi apskaičiuoti jai pateiktų prekių kainą, taip pat prekių įsigijimą ir pristatymą patvirtinančių dokumentų.

30. Ieškovė nurodė, kad apeliantė nupirko ir pristatė prekių už 310 408,69 JAV dolerių. Apeliantė 2022 m. sausio 20 d. pranešimu sustabdė sutarties vykdymą, nes ieškovė nepateikė duomenų apie prekių pristatymą: sąskaitų, CMR, važtaraščių, eksporto, importo deklaracijų, kitų dokumentų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė – pardavėja. Ji įsipareigojo parduoti prekes už 429 604,58 JAV dolerių ir pristatyti jas ieškovei (pirkėjai) į Kazachstaną per 180 darbo dienų nuo avanso gavimo dienos (sutarties 1.1, 2.2, 3.1 papunkčiai). Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ieškovė (pirkėja) yra verslininkė, todėl perduotas prekes turėjo apskaityti buhalteriniuose dokumentuose, nepaneigia pardavėjos pareigos pateikti duomenis apie ieškovei parduotas prekes ir jų kainas, t. y. įrodyti sutarties įvykdymo apimtį. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad apeliantė pardavė ieškovei prekių už visą sutarties kainą ar daugiau negu už 310 408,69 JAV dolerių. Dėl to pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į sutarties 6.2 papunktį, teisingai nutraukė 2021 m. gegužės 24 d. sutartį Nr. 05/18/7 (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 1 dalis).

31. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad apskųstame sprendime teismas viršijo ieškinio ribas, nes nutraukė ne tą sutartį. Pirmiau byloje nustatyta, kad šalys vykdė ne dvi skirtingas, bet vieną ir tą pačią 2021 m. gegužės 24 d. sutartį su skirtingais numeriais (apeliantės pateikto sutarties egzemplioriaus Nr. 05/18/7). Nurodytos aplinkybės neginčijo nė viena šalis. Taigi, apeliantės argumentai, jog ieškovė ir apeliantė nesudarė 2021 m. gegužės 24 d. sutarties Nr. 06/02/5, todėl teismas turėjo atmesti ieškinį, nepagrįsti.

32. Kai ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną (CK 6.36 straipsnio 3 dalis).

33. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš apeliantės 119 196 Eur skolą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovės atstovas advokatas M. N. patikslino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti mažesnę 117 088,40 Eur sumą, ieškinio pateikimo dieną atitinkančią 119 196 JAV dolerių. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovė, nurodydama valiutą, procesiniuose dokumentuose padarė rašymo apsirikimą, ir priteisė 119 196 JAV dolerių. Priteista suma atitinka apeliantei sumokėto ir ieškovei negrąžinto avanso sumą, taip pat ieškovės patikslintą reikalavimą. Be to, šalys 2021 m. gegužės 24 d. sutartyje Nr. 05/18/7 nurodė prekių kainą, taip pat ir ieškovė ją sumokėjo JAV doleriais. Nustatytos aplinkybės nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas vienašališkai, nesant ieškovės valios, pakeitė ieškinio dalyką ir peržengė ieškinio ribas.

Dėl arbitražinės išlygos netaikymo

34. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, nes neįvertino 2021 m. gegužės 24 d. sutarties Nr. 05/18/7 14.2 papunktyje įtvirtintos arbitražinės išlygos, nepaliko ieškinio nenagrinėto. Ieškovė nesutinka su nurodytu apeliacinio skundo argumentu, nes apeliantė procesiniu elgesiu atsisakė arbitražinio susitarimo.

35. CPK 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. Dėl to teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

36. Tiek pagal Lietuvos Respublikos teisę, tiek ir vadovaujantis visuotinai įprastais tarptautinio komercinio arbitražo standartais pripažįstama, kad arbitražinis susitarimas – sutartis. Arbitražinis susitarimas atspindi šalių valios autonomijos principą, kuris savo ruožtu yra arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, esmė – arbitražo proceso inicijavimas galimas tik esant šalių susitarimui. Taigi, pagal bendrąją taisyklę, bet kuris arbitražo procesas prasideda nuo privatinės teisės instrumento – privačios sutarties, kurios pagrindu pradėtame procese priimamas sprendimas. Jo privalomumas kyla ne iš viešosios teisės, o iš šalių sutarties laikyti arbitražo sprendimą privalomu. Šalių teisė laisva valia susitarti dėl ginčų priskirtinumo arbitražo jurisdikcijai apima ir teisę tokį susitarimą panaikinti tiek iki, tiek po ginčo kilimo. Kitaip tariant, susitarimas spręsti ginčą ne teismo tvarka yra suderintos šalių valios išraiška, todėl ši suderinta valia gali būti keičiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2016, 16 punktas). Arbitražinio susitarimo atsisakymas gali būti šalių aiškiai išreikštas (pvz., raštu) arba numanomas iš jų konkliudentinių veiksmų (procesinio elgesio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2019, 27, 28 punktai).

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių 2021 m. gegužės 24 d. sutarties Nr. 05/18/7 14.2 papunktyje šalys susitarė dėl arbitražinės išlygos (nutarties 13 punktas). Ieškovė pateikė teismui ieškinį, dubliką, atsakovė – atsiliepimą į ieškinį ir tripliką. Procesiniuose dokumentuose, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys nesirėmė arbitražine išlyga, neprašė palikti ieškinį nenagrinėtu. Abiem šalims atstovavo kvalifikuoti teisininkai – advokatai. Šalys pirmosios instancijos teisme buvo aktyvios, teikė įrodymus, prašė apklausti liudytojus, t. y. siekė išnagrinėti kilusį ginčą teisme. Taigi, ieškovė ir apeliantė teisme aktyviai bylinėjosi ir išreiškė suderintą valią atsisakyti arbitražinio susitarimo.

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia išvada atitinka sutartinę komercinio arbitražo esmę bei šalių valios autonomijos principo reikalavimus. Kadangi arbitražas yra sutartinio pobūdžio ginčų sprendimo būdas, todėl būtent šalių valiai yra teikiamas prioritetas. Priešingas abiejų šalių aktyvaus procesinio elgesio vertinimas neatitiktų sąžiningumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir proceso ekonomiškumo principų, nes sudarytų galimybę šalims piktnaudžiauti teise, remtis arbitražine išlyga tik tuomet, kai šalims patogu, pavyzdžiui, jau paaiškėjus ginčo nagrinėjimo teisme rezultatui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2019, 34 punktas).

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bylos šalys aktyviai dalyvavo procese, apeliantė pirmosios instancijos teisme nesirėmė arbitražine išlyga, o tokius argumentus nurodė tik apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad šalys konkliudentiniais veiksmais atsisakė pirmiau nurodyto arbitražinio susitarimo dėl nagrinėjamo ginčo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

40. Atsižvelgusi į visa tai, kas šioje nutartyje nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ir įvertino ieškovės reikalavimus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

42. Atsakovei neatlygintinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes apeliacinės instancijos teismas atmetė jos apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir nesuformulavo prašymo jas priteisti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.