Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorui Gintui Vaičiūnui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019-11-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį bausme laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis , Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Bausmę atliko 2021-12-03;

2) 2024-04-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 2 metams. 2024-09-10 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi bausmė laisvės apribojimas pakeista į bausmę areštą 90 parų;

3) 2024-11-12 Vilniaus regiono apyl. teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrinta su 2024-09-10 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartimi nustatyta bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, galutine bausme areštu 90 parų. Bausmę atliko 2025-02-08,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. M. pažeidė viešąją tvarką.

E. M. 2024-08-13, apie 17.30 val., viešoje vietoje, t. y. Vilniaus g. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, daugiabučio namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,21 promilių neblaivumas), pažeisdamas žmonių teises į normalią ir ramią aplinką, girdint ir matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu sukėlė konfliktą su R. G. ir D. G., t. y. vadino jas įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais – „valkatos, padlos, pijokės, kūrvos, narkomanės", mėtė greta buvusius vaikų paspirtukus, elgdamasis vandališkai tyčia pakėlė ir apvertė medinį suolą su betoniniais kraštais, kuris trenkėsi šalia stovėjusiai nukentėjusiajai D. G. į dešinę koją, tokiu būdu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais E. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje.

2. Be to, E. M. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų.

E. M. 2024-08-13, apie 17.30 val., viešoje vietoje, t. y. Vilniaus g. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, daugiabučio namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,21 promilių neblaivumas), sukėlė konfliktą, kurio metu tyčia pakėlė ir apvertė medinį suolą su betoniniais kraštais, kuris trenkėsi šalia stovėjusiai nukentėjusiajai D. G. į dešinę koją, tokiais tyčiniais veiksmais, vedamas chuliganiškų paskatų nukentėjusiajai D. G. padarė dešiniojo blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinį, intrasąnarinį lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl blauzdikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Šiais savo veiksmais E. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad aptariamą dieną buvo neblaivus, todėl taip atsitiko. Tarp jo, D. G. ir R. G. namo kieme kilo žodinis konfliktas. Pripažino, kad sutrikdė D. G. sveikatą. Jis netyčia vertė suoliuką. Neįsivaizduoja, kaip D. G. koja palindo po suoliuku. Paskui pamatė, kad jai prispaudė koją. Ji parkrito. Suprato, kad versdamas suoliuką gali sužaloti nukentėjusiąją, bet nesitikėjo, kad taip gausis. Neįsivaizduoja, kaip D. G. sulaužė koją. Kieme buvo paspirtukai, matė juos, bet, neprisimena, ar juos ėmė. Pripažino, kad šūkavo, rėkavo, kad net visas namas aplinkui girdėjo ir visi buvo išlindę. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir D. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta visiškai. D. G. neturtinės žalos sutinka atlyginti 2000 Eur.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

5. 2024-08-13 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024-08-13, apie 17.30 val., Vilniaus g. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, E. M. konflikto metu tyčia apvertė suoliuką ir versdamas užvertė jį D. G. ant kojos. Ukmergės ligoninės priėmimo skyriuje D. G. nustatytas dešinės kojos blauzdikaulio lūžis (I t., b. l. 1-2).

6. 2024-08-13 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti Vilniaus g. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, šalia namo stovintys suoliukai. Vienas iš suoliukų, kuris stovi tarp dviejų šiukšliadėžių, yra pajudintas iš stovėjimo vietos, nes matyti buvusios stovėjimo vietos įspaudas (I t., b. l. 11-13; Fotolentelė b. l. 14-19).

7. 2024-09-17 teismo medicinos eksperto išvadoje užfiksuota, kad D. G. padarytas dešiniojo blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis, itrasąnarinis lūžimas, padarytas paveikus kietu buku daiktu, galimai nurodyto įvykio metu ir būdu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl blauzdikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (I t., b. l. 80-81).

8. 2024-09-13 nukentėjusioji D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. M. yra buvęs jos dukters R. G. sugyventinis. 2024-08-13 ji su dukra buvo savo daugiabučio, adresu Vilniaus g. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kieme. Apie 17:30 val. atėjo akivaizdžiai neblaivus E. M.. Priėjęs prie jų E. M. iš karto puolė prie R. G. ir jų bendros dukros. Neleidus išsivesti dukros, E. M. pradėjo jas įžeidinėti necenzūriniais žodžiais („valkatos, padlos, pijokės, kūrvos, narkomanės"). Vienu metu jas keikdamas E. M. ėmė nuo žemės paliktus vaikų paspirtukus ir lyg kelis kartus juos metė į R. G., tačiau vis nepataikė. Tada ji atsistojo tarp jų. E. M. nuo žemės pakėlė suolą, kurio šonai yra betoniniai, o sėdimoji vieta medinė, tiesiog jį užvertė jai ant dešinės kojos. Ji net nespėjo pasitraukti. Suolo medinė atlošo dalis trenkėsi jai į dešinės kojos blauzdikaulį. Po smūgio toje vietoje iš karto pasimatė duobė, ji pajuto didžiulį skausmą. Po suolo trenkimosi į koją ji pargriuvo ant žemės. Ligoninėje jai buvo nustatytas dešinio blauzdikaulio lūžis. Kitą dieną buvo atlikta skubi operacija. Po įvykio jos E. M. neatsiprašė (I t., b. l. 84-87).

9. 2024-10-29 nukentėjusioji R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. M. yra buvęs jos sugyventinis. Jie turi bendrą dukrą. 2024 m. vasarą, jai paskambinusi motina pasakė, kad į kiemą atvažiavo girtas E. M. ir nori išsivežti dukrą. Kieme ji pamatė neblaivų E. M.. Dėl to, kad negavo dukros, E. M. pradėjo ją įvairiais žodžiais įžeidinėti („daune, narkomane"). Tada jis užpykęs paėmė nuo žemės jos krepšį su pirkiniais ir visus pirkinius tiesiog išmėtė iš krepšio po kiemą. Vėliau E. M. nuo žemės buvo pakėlęs paspirtuką, juo buvo užsimojęs į ją, bet jo į ją nemetė, jį paskui lyg numetė atbula ranka ant žemės. Išgirdęs, kad jam kažkas iškvietė policiją, jis dar labiau susinervino. Tada jis čiupo už kieme stovėjusio suoliuko su betoniniais kraštais ir norėjo jį versti į ją, bet tai pamačiusi jos motina ją užstojo ir suoliukas užkrito jos motinai ant dešinės kojos. Ji pati dėl šio įvykio E. M. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio šioje byloje nereiškia (I t., b. l. 111-114).

10. 2024-08-13 liudytoja J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-08-13, apie 17.30 val., ji išgirdo triukšmą. Lauke šūkavo E. M., buvusi jo sugyventinė R. G. ir jos motina D. G.. Ji nedelsiant pradėjo savo telefonu filmuoti visą vykstantį konfliktą. Matė ir nufilmavo, kaip E. M. užvertė ant D. G. lauke stovėjusį suoliuką. D. G. dešinė koja persilenkė ir ji pradėjo labai garsiai rėkti ei parkrito ant žemės. Suoliuką nuo D. G. atkėlė dukra R. G.. Visas įvykis yra užfiksuotas vaizdo įraše, kurį pateikia prie apklausos (I t., b. l. 122-123).

11. 2024-12-10 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas apžiūrėtas J. L. ir D. G. „Messenger" programėle pateikti vaizdo įrašai (I t., b. l. 126-129).

12. 2024-12-05 liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 metų vasarą, R. G. su E. M. kieme konfliktavo. Jei gerai prisimena E. M. lyg numetė R. G. rankinę. Matydama, kad jie konfliktuoja ji nuėjo į namus. Įvykio aplinkybių, detalių ji nežino (I t., b. l. 132-135).

13. 2024-08-13 vyresniojo tyrėjo R. M. tarnybiniame pranešime „Dėl aplinkybių“ nurodyta, kad 2024-08-13, apie 17.30 val., dirbant kartu su Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK vyr. tyrėju Mindaugu Daruliu, gavo pranešimą, kad Vilniaus g. (duomenys neskelbtini), Ukmergė, vyksta konfliktas, galimai smurtaujama. Įvykio vietoje prie suoliuko ant žemės sėdėjo D. G., šalia jos sėdėjo jos dukra R. G., toliau stovėjo E. M.. D. G. pasakė, kad neblaivus E. M. konflikto metu tyčia užvertė suolą ant jos ir galimai sulaužė koją. J. L. pateikė vaizdo įrašą. E. M. buvo alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0750 2024-08-13 18.53 val. patikrinimo Nr. 469 nustatytas 1,21 promilės neblaivumas. Ukmergės ligoninėje D. G. nustatytas dešinės kojos (I t., b. l. 136-137).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

14. BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

15. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų.

16. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis E. M. viešoje vietoje, esant ir stebint pašaliniams asmenims, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais smurtu, dėl chuliganiškų paskatų demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką bei nukentėjusiajam asmeniui padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuota teisingai. Nusikaltimai įrodyti kaltinamojo parodymais teisiamajame posėdyje, nukentėjusiųjų D. G. ir R. G. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų J. L. ir G. J. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniu pranešimu, kitų objektų apžiūros protokolu, teismo medicinos eksperto išvada.

17. Byloje yra duomenų, kad E. M. atžvilgiu yra atliekami ikiteisminiai tyrimai, tačiau jie šioje byloje reikšmės neturi.

18. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas Česlovas Bakasėnas prašė iš kaltinimo pašalinti veikos kvalifikaciją pagal BK 284 straipsnį kaip perteklinę.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad E. M. kaltinamas D. G. kūno sužalojimu iš chuliganiškų paskatų, kas atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką. E. M. kitais chuliganiškais veiksmais, kitomis aplinkybėmis, susijusiomis su viešosios tvarkos pažeidimu, prieš kitą nukentėjusiąją – R. G., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, todėl šalinti prašomos gynėjo kvalifikacijos iš kaltinimo nėra pagrindo.

20. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

21. Kaltinamasis E. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) viešajai tvarkai (BK XL skyrius) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius). Teismo posėdžio metu jis kaltu pripažino, dėl įvykio gailėjosi, pripažino civilinius ieškinius dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos dalies. E. M. teistas, tame tarpe už smurtinio pobūdžio nusikaltimą (1 t., b. l. 158-161), administracine tvarka 1 metų laikotarpyje baustas ne kartą, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 167-170), Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir D. G. civilinius ieškinius dėl turtinės žalos pripažįsta.

Dėl bausmių skyrimo

22. Skirdamas kaltinamajam E. M. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, bausmę laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, bausmę laisvės atėmimą 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintinos, jas apimant, ir paskiriant E. M. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

24. E. M. švelnesnės bausmės negali būti skiriamos, nes jos būtų neveiksmingos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. M. 2024-04-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu buvo paskirta bausmė laisvės apribojimas 2 metams, tačiau jis paskirtos bausmės tinkamai nevykdė, todėl 2024-09-10 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi ji buvo pakeista į bausmę areštą 90 parų. Bausmės baudos skyrimas šiuo atveju taip pat nebūtų veiksmingas, nes E. M. nedirba.

Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

25. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Sprendžiant klausimą dėl E. M. skirtinos bausmės vykdymo atidėjimą teismas pažymi, kad E. M. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių, o kita apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 284 straipsnis, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 11 straipsnio 3, 4 dalys), jam skiriama galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad E. M. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, E. M. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas ne kartą, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Per paskutinius 1 metus administracine tvarka baustas ne kartą, turi galiojančių nuobaudų, baudų nemoka. Ankstesniais teismų nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės, nesusijusios su laisvės atėmimu, tiek griežtesnės bausmės bei bausmės vykdymo atidėjimas, teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų E. M. polinkį nusikalsti ir bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo E. M. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos ir skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtinas.

Dėl civilinių ieškinių

26. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

27. Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo civilinis ieškovas prašo priteisti iš E. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1912,96 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinis ieškovas nurodo, kad 1912,96 Eur buvo apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už sužalotos D. G. gydymą (2024-08-27 gydymo paslaugų apskaitos išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 24-28). Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais prašomą priteisti sumą iš kaltinamojo. Ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, civilinio ieškovo naudai priteisiant ieškinyje nurodytą sumą iš kaltinamojo (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

28. Nukentėjusioji D. G. 2024-12-09 pareiškė civilinį ieškinį (I t., b. l. 100-105), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 199,39 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 36,92 Eur proceso išlaidas (kelionės išlaidos į gydymo įstaigą), antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patirtų sužalojimų ji patyrė turtinę žalą medikamentų, skirtų patirtiems kūno sužalojimams gydyti, pirkimui. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo įrodytas pateiktais įrodymais bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, protingo dydžio, kaltinamasis prieštaravimų ieškinio tenkinimui neišreiškė, D. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

29. Kaip minėta, nukentėjusioji D. G. nagrinėjamoje byloje civiliniu ieškiniu (I t., b. l. 100-105) taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad dėl įtariamojo nusikalstamų veiksmų ji patyrė pažeminimą, didelius moralius, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus didelius nepatogumus. Jai kurį laiką buvo reikalinga kitų asmenų pagalba ir priežiūra. Padarytų neteisėtų veiksmų pasekmės yra juntamos iki šiol.

30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą.

31. Nagrinėjamu atveju, teismui nekyla abejonių, kad D. G. dėl E. M. padaryto nusikaltimo patyrė pažeminimą, didelius moralius, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus nepatogumus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jai padarytas dešiniojo blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis, itrasąnarinis lūžimas, dėl ko sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 80-82). Prieš nukentėjusiąją nusikaltimas buvo padarytas viešoje vietoje užverčiant sunkų suoliuką ant nukentėjusiosios kojos. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Kita vertus, nukentėjusioji nepateikė duomenų, kad patirti sužalojimai turės ilgalaikių pasekmių, kad ji vis dar jaučia skausmą bei yra reikalingas gydymas. Ji taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų jai reikėjo ar reikės kreiptis į specialistus, vartoti medikamentus. Be kita ko, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į kokio dydžio turtinę žalą nukentėjusioji patyrė nagrinėjamoje byloje. Vertinant neturtinės žalos dydį svarbu ir tai, kad kaltinamasis E. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė veikdamas tyčia, jis savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad D. G. prašoma 5000 Eur neturtinė žala yra neproporcingai didelė. Jis galėtų atlyginti 2000 Eur. Teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą veikiant tyčia, apibendrinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024-10-15 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-421-1036/2024 ir svyruoja nuo kelių šimtų iki 7240 Eur.

32. Pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė tik padarytos neturtinės žalos sumą, tačiau konkretesnių detalių ar savo išgyvenimų po įvykio, kurie pagrįstu civilinį ieškinį, nukentėjusioji nenurodė ir jokių duomenų dėl to nepateikė (I t., b. l. 100-105). Nukentėjusiajai nustatyti patirti sužalojimai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į aptartą teismų praktiką, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, vertintina, kad 5000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas, nukentėjusiajai iš E. M. priteistinas 2000 Eur neturtinės žalos dydis. Teismo vertinimu, tokia suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tinkamą nuteistojo ir nukentėjusiosios interesų balansą. Šioje situacijoje teismas atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Vilniaus apygardos teismo 2023-05-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-576/2023).

Dėl proceso išlaidų

33. Transporto išlaidos 36,92 Eur (I t., b. l. 100-105) nukentėjusiajai D. G. vykstant į gydymo įstaigas, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos nukentėjusiajai iš E. M. (BPK 103 straipsnio 5 dalis, 105 straipsnio 1 dalis).

34. Nukentėjusiajai D. G. ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo teikiamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paslaugos (100 proc.), jas atstovavo advokatas V. Giriūnas. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-02-04 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) šios išlaidos sudaro 400,38 Eur.

35. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-01-31 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 150,00 Eur.

a. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje teismas, kaltinamajam E. M. nustatė būtinus gynėjo dalyvavimo pagrindus BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nustatyta tvarka. Valstybės garantuojama teisinė pagalba kaltinamajam E. M. buvo teikiama ne jo paties iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimas laikomas labiau reikšmingu ir prioritetiniu prieš būtinybę išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Nukentėjusiajai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-09-31 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta teisinė pagalba apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. M. netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 3 mėnesiams.

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir paskirti E. M. subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. M. galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 metams.

Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš E. M. 1912,96 Eur žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti D. G. iš E. M. 199,39 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 36,92 Eur procesinių išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš E. M. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus Širvintose.