Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, neteisto, administracine tvarka bausto, pagrindinio išsilavinimo, nevedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas N. V. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. surašytas už tai, kad jis 2013-03-18 apie 07.00 val., kelyje A9, 25 kilometre, vairavo automobilį MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,69 promilių alkoholio girtumas) – lengvo girtumo laipsnio.

Nagrinėjant bylą teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamas N. V. su pažeidimu nesutiko ir paaiškino, jog iš vakaro, kovo 17 dieną taisė automobilį, po vakarienės išgėrė porą stiklinių Rinkuškių gyvo alų, 5 laipsnių stiprumo. Kitą rytą, 6 val. išvažiavo į darbą. Kelyje link Šiaulių važiuojant į darbą, jo vairuojamą automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigūnas, tuo metu vyko reidas ir alkotesteriu patikrino jo girtumą. Pareigūnas padavė alkotesterio antgalį, jį išsipakavo ir pūtė. Pareigūnas neatliko jokių testų girtumui nustatyti, taip pat neklausė, ar jis ką nors buvo gėręs, ar rūkė. Dėl nustatyto alkotesteriu girtumo buvo labai nustebęs, nes neblaivus nesijautė, tačiau pripažino, kad važiuodamas gurkšnojo apelsinų sultis iki pat jo sustabdymo, nurodė, jog taip pat ryte nebuvo pusryčiavęs, su alkotesterio parodymais jis sutiko. Pareigūnas jam pasiūlė nuvykti pasitikrinti girtumą pagal kraują, tačiau nurodė, kad jis pats turi susirasti, kas jį ten nuveš. Tada jis paskambino draugei L. G., ji atvažiavo apie 8 val., ir jie išvažiavo. Girtumą jis tikrinosi Priklausomybės ligų centre, adresu Elektronikos g. 1. Patikrinus jo kraują, girtumas nebuvo nustatytas. Paaiškino, kad nuo vietos, kur buvo policijos pareigūno sustabdytas iki ligoninės yra 32 kilometrai, todėl nuvykimui buvo reikalinga apie 40 minučių. Nuvykus į ligoninę taip pat dar reikėjo palaukti 5-10 minučių, kol buvo priimtas. Nurodė, jog jo draugė irgi buvo nustebusi dėl jam nustatyto girtumo. Prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes šią teisę praradęs, negalės tinkamai pasirūpinti močiute, taip pat netektų darbo, nes dirba vairuotoju – ekspeditoriumi. Nurodė, jog yra paėmęs paskolą penkerių metų laikotarpiui, į mėnesį moka po 233 Lt.

Jo atstovas advokatas R. V. paaiškino, kad jo atstovaujamajam N. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis protokole nurodytu laiku automobilį vairavo neblaivus, jam buvo nustatytas 0,69 promilės girtumas. N. V. buvo išaiškinta teisė pasitikrinti girtumą medicinos įstaigoje ir jis šia galimybe pasinaudojo, nes buvo nustebęs nustačius jo neblaivumą, tai patvirtino ir teisme apklausytas liudytojas K. Ž., kuris taip pat nurodė, kad pagal vizualius požymius N. V. neatrodė neblaivus ir jei ne vykęs reidas, tai jam nebūtų sukėlę įtarimų jo būsena. Taip pat liudytojas nurodė, kad klinikiniai testai nebuvo atliekami, papildomi klausimai N. V. nebuvo užduoti. N. V. su jam nustatytu girtumu nesutiko, todėl išsikvietė draugę, norėdamas nuvykti į medicinos įstaigą. Draugė atvyko apie 8 val., iki medicinos įstaigos kelionė užtruko apie 40 minučių, tuo metu Panevėžio mieste paprastai eismas būna intensyvus. Patikrinus girtumą N. V. medicinos įstaigoje, buvo nustatyta, kad jis yra blaivas. Pagal Aukščiausiojo teismo praktiką svarbu įvertinti tikrinamojo asmens klinikinius požymius. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad pagal klinikinius požymius N. V. yra blaivas asmuo. Byloje yra du prieštaringi įrodymai dėl N. V. girtumo. Medicininės apžiūros aktas plačiau įvertina N. V. būseną, todėl mano, kad šis dokumentas turi didesnę įrodomąją galią. Jei teismas manys, kad abejonių pašalinti nepavyko, tai remiantis nekaltumo prezumpcija, prašo visas abejones vertinti jo atstovaujamojo naudai ir laikyti, kad jis nevairavo transporto priemonės, būdamas neblaivus. Pagal teismui pateiktą alkotesterio instrukciją, pareigūnas turėjo įsitikinti, kad vairuotojas iki patikrinimo 15 minučių nėra vartojęs alkoholinių gėrimų, kokių nors sulčių. N. V. nurodė, kad jis gurkšnojo važiuodamas vaisių sultis ir tai darė betarpiškai iki buvo sustabdytas pareigūnų. Pareigūno pareiga buvo paklausti vairuotojo, ar jis nebuvo vartojęs gėrimų 15 minučių iki patikrinimo. Tarnybiniame pranešime pareigūnas nenurodė, ar vairuotojo klausė apie sulčių gėrimą prieš tikrinimą. Jo atstovaujamasis nežinojo, kad tai gali būti svarbi aplinkybė tikrinantis neblaivumą. Todėl prašė administracinę bylą nutraukti, neįrodžius, kad jo atstovaujamasis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Taip pat prašė atsižvelgti, kad N. V. charakterizuojamas teigiamasi, prižiūri savo močiutę, o netekęs teisės vairuoti, jis netektų darbo ir tai sukeltų neigiamas pasekmes.

Liudytoja J. G. parodė, kad 2013-03-18, apie 6 val. nuvežė N. V. į darbą, po 7 val. jis jai paskambino ir prašė atvažiuoti jo paimti. Ji nuvažiavo prieš 8 val., kelyje užtruko apie 30 minučių, dėl vykusio reido buvo patikrintas ir jos girtumas, nuvykus pasiimti N. dar reikėjo palaukti apie 10 minučių, paskui vežė N. V. į priklausomybės ligų centrą, važiavo apie 40 minučių, kur buvo nustatinėjamas jo girtumas. Kada ten nuvyko, tiksliai nurodyti negali, mano, jog galėjo būti kažkur po 8 val., gal net prieš 9 val. Pats N. V. negalėjo vykti tirtis girtumo, nes kai pareigūnai nustatė jo girtumą, iš jo buvo paimti automobilio rakteliai. Ji pati buvo nustebusi, kai sužinojo, jog pareigūnams sustabdžius, N. V. buvo nustatytas girtumas, nes N. nebuvo vartojęs alkoholio iš vakaro, ryte taip pat nebuvo požymių, kad N. neblaivus, pati jį vežė į darbą ir nežino, kaip jam galėjo būti nustatytas girtumas.

Liudytojas K. Ž. parodė, kad tuo metu, galimai 2013 m. kovo 18 d. vyko policinė priemonė – reidas prie Panevėžio ir Šiaulių rajonų ribos nuo 6 val. iki 8 val., kurios metu buvo stabdomi visi automobiliai, tikrinamas vairuotojų blaivumas. Tuo laiku buvo sustabdytas sunkvežimis, jo vairuotojui davė pasitikrinti blaivumą, jam buvo nustatytas nedidelis girtumas. Vairuotojas sutiko su nustatytu girtumu, sakė, kad buvo gėręs iš vakaro alaus. Nepamena, ar vairuotojas minėjo apie gėrimų vartojimą iki jį sustabdant. Jei ne reidas, tai vairuotojo stovis jam nebūtų sukėlęs įtarimų. Vizualiai nesimatė, kad vairuotojas nėra blaivus, jo girtumo požymių nepastebėjo, alkoholio kvapo nepajuto, pirminiai testai nebuvo atliekami. Vairuotojui pasakė, kad yra galimybė pasitikrinti girtumą medicinos įstaigoje. Mano, kad tuo metu alkotesteris veikė teisingai, nes buvo su galiojančia patikra, be to, ,,veikė“. Nurodė, jog tą dieną buvo nustatyti dviejų vairuotojų girtumai. Negali pasakyti, kiek laiko buvo forminami dokumentai, kai vairuotojui buvo nustatytas girtumas, mano, jog tai galėjo trukti iki valandos.

ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Alkotesterio parodymai rodo, kad 2013 m. kovo 18 d. vykdomos policinės priemonės – reido nuo 6 val. iki 8 val. metu prie Panevėžio ir Šiaulių rajonų ribos, administracinėn atsakomybėn traukiamam N. V. 07.12 val. buvo konstatuotas 0,69 promilių alkoholio girtumas su galima 0,017 prom. paklaida. Po tokiais alkotesterio parodymais N. V. pasirašė, patvirtindamas tuo šių alkotesterio parodymų teisingumą (b.l. 12, 19). Tą pačią įvykio dieną pasirašė jis ir jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 5) bei pranešime dėl jo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b.l. 13). Tačiau teismo nuomone, tokie įrodymai nėra pakankami išvadai padaryti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas N. V. protokole nurodytoje vietoje ir laiku transporto priemonę vairavo, būdamas neblaivus. N. V. teisme nurodė, jog vairuodamas automobilį neblaivus nesijautė, o alkotesteriu pareigūnui patikrinus jo girtumą ir nustačius 0,69 promilių neblaivumą (po galimos paklaidos 0,67 prom.), jis buvo labai nustebęs, nes neblaivus nesijautė. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas nurodė, jog jam pačiam N. V. būklė įtarimų nesukėlė ir jeigu ne reidas, šio vairuotojo girtumo nebūtų tikrinęs, teigė, jog vizualiai nesimatė, kad vairuotojas nėra blaivus, jo girtumo požymių nepastebėjo, alkoholio kvapo nepajuto, pirminių testų neatliko. Teisme liudytoja apklausta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugė J. G. taip pat nurodė, jog ji nepastebėjo, jog N. V. tos dienos rytą būtų buvęs neblaivus, girtumo požymių nepastebėjo. Iš 2013-03-18 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo akto Nr. 7 matyti, jog 08.45 val. alkotesteriu N. V. nebuvo užfiksuotas girtumas, pakartotinio tyrimo metu 09.15 val. rezultatas analogiškas (00 prom.), jo kraujuje etilo alkoholio taip pat nebuvo rasta, girtumo požymiai nenustatyti. Kaip teisme nurodė N. V., jis kurį tai laiką iki pat jo sustabdymo ir patikrinimo būdamas nepusryčiavęs, gėrė apelsinų sultis ir teigė, jog pareigūnas, tikrinęs girtumą, neklausė jo, ar jis nebuvo vartojęs kokių tai gėrimų prieš pat sustabdymą, teisme policijos pareigūnas taip pat negalėjo nurodyti, ar jis tuo metu aiškinosi šią aplinkybę, tarnybiniame pranešime tai taip pat nėra užfiksuota. Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – N. V. versija, kad jo girtumo nustatymo pirminius rezultatus galėjo įtakoti jo apelsinų sulčių kaip fermentuoto gėrimo vartojimas prieš pat girtumo patikrinimą (b.l. 67), taipogi nebuvo paneigta.

Kadangi byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kuriais būtų užfiksuoti N. V. girtumo požymiai, išskyrus alkotesterio pirminio patikrinimo parodymus, kuriais šiam asmeniui buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis - 0,69 promilių neblaivumas (po galimos paklaidos 0,67 prom.), taip pat vertinant ir visas kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant ir į tai, kad alkotesterio patikra tuo metu nors buvo galiojanti (galiojo iki 2013-04-23), tačiau kaip matyti jos (patikros) galiojimas artėjo link pabaigos, patikrinimo numeris 941, iš galimų atlikti 949 testų (b.l. 12), teismui kyla pagrįstos abejonės dėl alkotesterio protokole nurodytu metu tinkamo funkcionavimo ir užfiksuotų parodymų teisingumo, todėl teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog šie pirminiai, policijos pareigūno automobilio sustabdymo metu užfiksuoti alkotesterio parodymai yra pakankamai patikimi ir teisingi, kurie neginčijamai patvirtintų, jog N. V. automobilį vairavo, būdamas neblaivus. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, jog visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, byla N. V. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį, nutrauktina, nes neįrodyta, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje N. V. transporto priemonę vairavo, būdamas neblaivus (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.